Pernai, gegužės pradžioje, neeilinio Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu, po slapto balsavimo paaiškėjo, kad Administracijos direktoriaus pareigas užims Artūras Bogdanovas. Nuo gegužės 6 d. jis pradėjo darbus ir štai – praėjo metai, kurie, anot A. Bogdanovo, buvo kupini iššūkių. Naujienų portalas „Mano Gargždai“ pasidomėjo, kaip sekėsi juos įveikti.

Praėjo metai kaip einate Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas. Kaip vertinate šiuos metus?

Išties man šis darbas – nauja patirtis ir ne tik dėl to, jog pirmą kartą vadovauju biudžetinei, o ne privačiai įstaigai. Metai buvo kupini išbandymų, tačiau, manau, jog esame įsibėgėję ir pagavę pagreitį. Daug analizavome, atlikome darbų ir akivaizdu, kad rajonas reikalauja pokyčių, ypač – infrastruktūros.

Jau dabar aišku, kad infrastruktūros atnaujinimui mums neužteks nei 4, o gal net ir 8 metų. Kita vertus, savo darbo metus vertinu teigiamai, jau dabar galime pasidžiaugti pirmaisiais rezultatais. Artimiausiu metu gyventojai tikrai galės įvertinti, kaip keičiasi rajonas.

Išskirkite pagrindinius darbus, kuriuos vertinate kaip sėkmingus ir tuos, kurių nepavyko įgyvendinti.

Džiaugiuosi, kad Administracijoje su kolegomis dirbame kaip viena komanda. Pavyko praktiškai visiems funkciniams skyriams persikraustyti į Savivaldybės pastatą ir įgyvendinome vieno langelio principą. Dėl to labai džiaugiuosi, nes kokybiškos paslaugos teikimas yra viena iš pagrindinių Savivaldybės administracijos funkcijų.

Labai smagu, jog išaugo rajono biudžetas. Dėl to įgavome visai kitokias galimybes įgyvendinti taip ilgai laukiamus ir trokštamus pokyčius. Taip pat pradėjome stiprinti projektinio valdymo principus, kas leidžia ženkliai efektyviau įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.

Be to, aš visada buvau šalininkas procesų, kurie paremti popieriniais raštais. Administracijos viduje mes praktiškai atsisakėme popierinių dokumentų, naudojame tik labai minimaliai, kur neišvengiama. Tokiu būdu prisidedame ir prie gamtos tausojimo.

Kas dėl neįgyvendintų darbų – man labai liūdna, kad nepavyko užbaigti bendrojo plano korektūros. Taip pat tikėjausi greitesnio proveržio dėl turto apskaitos reikalų. Esu nepatenkintas ir biudžeto planavimo klausimu. Akivaizdu, kad šis procesas nėra toks efektyvus ir sklandus, o juk nuo jo priklauso visi viešieji pirkimai. Kuo ilgiau mes tuos dokumentus rengiame, tuo ilgiau negalime pradėti pirkimų, tuomet stoja ir projektų įgyvendinimas.

Nuo šios savaitės Administracija dirba atsinaujinusi, įgyvendinta daug įvairių nuomonių sulaukusi reorganizacija. Pakomentuokite, kaip pasikeitė skyriai? Ar jau dirbama pilnu pajėgumu?

Visų pirma, rezultatų neįmanoma pamatyti tik darbui prasidėjus. Geriausiai pokyčius įvertinsime po pusmečio, o gal ir po metų. Bet galiu patikinti, kad struktūra veikia pilnu pajėgumu.

Šiuo metu turime 8 laisvus etatus, į kuriuos skelbiame konkursus pareigybėms užimti. Be abejonės, planuotą pertvarką kiek pakoregavo karantinas, dabar dalis darbuotojų dirba iš namų, o Savivaldybėje esantys kiek pakeitė darbo vietas, tam kad darbas būtų efektyvesnis. Tačiau, švelnėjant karantino apribojimams, manau, kad jau greitai galėsime sugrįžti.

Na, o pertvarka buvo labai rimtas iššūkis. Praėjusiame Tarybos posėdyje buvo patvirtintas didžiausias leistinas Administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartis skaičius. Vietoje 322 pareigybių, dabar lieka 301. Suprantu, jog galbūt šiuo klausimu galėjome ir nesikreipti į Tarybą, tačiau aš vadovaujuosi principu, jog po kiekvienos pertvarkos, turi būti akivaizdūs rezultatai, kas yra atlikta.

Dabar Administracijoje vietoje 23 skyrių veikia 15.

Dėl pertvarkos sulaukėte nemažai kritikos, tiek iš opozicijos atstovų, tiek iš profsąjungos. Kaip reagavote į kritiką? Ir kaip išlaikėte darnų darbą pačioje Administracijoje?

Buvo visko, taip pat ir įvairių ne visai korektiškų pasisakymų, bandymų kalbėti už visus, nors, mano nuomone, tikrai visuotinės panikos nebuvo. Nesu prieš kritiką, ypač jei ji konstruktyvi. Tik tuomet galime į dalykus pažvelgti plačiau, juolab, kad nesame nei vienas tobulas.

Manau, kad į pastabas įsiklausėme, proceso metu darėme įvairių pakeitimų. Ne vieną kartą susitikome ir rengėme konsultacijas su profesine sąjunga. Dabar džiaugiuosi, kad draugiškai susitarėme, teisininkai mums nebeturėjo didelių priekaištų, pertvarka įvyko teisėtai ir tvarkingai. Tai liudija ir tai, kad galiausiai visi ginčai buvo nutraukti, ieškiniai teisme atsiimti.

Na, o kad buvo kalbų – tai natūralu. Nei viena pertvarka neateina be įtampos ir tai neišvengiama. Bet dabar jau viskas užsimiršo ir galime su kitokiomis nuotaikomis dirbti. Žinoma, vieni dar jaučiasi pasimetę, kai kam trūksta susikalbėjimo, bet artimiausiu metu viskas išsispręs.

Kokia situacija dėl seniūnijų?

Administracijos struktūros reorganizacijos metu seniūnijų nelietėme. Nenorėjome daryti kažkokių pakeitimų, nors „Civitta“ atliktoje studijoje pateikė siūlymų. Sutinkame, kad šiuo metu seniūnijos teikia paslaugas neproporcingai gyventojų skaičiui.

Neplanuojame seniūnijų naikinti arba jungti, bet tikrai privalome peržiūrėti paslaugų teikimą. O tikslas yra vienintelis – padaryti paslaugas kuo labiau prieinamas gyventojams, bet dėl to tikrai nemažinsime žmogiškųjų ar turto išteklių.

Dabar mūsų „karštasis taškas“ yra Dauparų-Kvietinių seniūnija. Jos buveinė įsikūrusi Gargždų seniūnijos teritorijoje, ko neturėtų būti. Taip pat Dauparų-Kvietinių seniūnijos darbuotojai turėtų dirbti ir paslaugas teikti šių gyvenviečių teritorijoje. Kita problema – pavadinimas. Pagal teisės aktus, jis negali būti dvigubas, tad akivaizdu, jog turėsime jį keisti.

O kaip dėl Gargždų autobusų stoties?

Autobusų stotis yra vienas iš projektų, kurį šios kadencijos valdančioji dauguma apsibrėžusi įgyvendinti. Tiesa, tų projektų yra tiek daug ir jie visi svarbūs, tačiau būtent stotis, kokia buvo prieš 30 metų, tokia ir liko.

Prieš trisdešimtmetį ji bent dar atitiko tą laikmetį, o šiandien jau tapo tikra, nepabijosiu to žodžio, gėda. Dabar autobusų stoties projektas jau sparčiai juda į priekį. Esame nusimatę, jog greičiausiai pastatas iškils šalia dabartinės stoties teritorijos, nes vėlgi dėl kažkokių mistinių anksčiau įgyvendintų sprendimų, mes neturime valdymo teisės, nors dalis akcijų paketo ir priklauso Savivaldybei. Tad šioje situacijoje esame šiokie tokie įkaitai.

Nusprendėme privatizuoti turimas akcijas, o stotį statyti šalia, tokios apimties, kokia reikalinga Gargždams ir rajonui. Jau esame suformavę žemės sklypą, jį baigiame įregistruoti, esame pasirengę projektavimo techninę specifikaciją ir netrukus ketiname pradėti pirkimą. Tikimės, jog per šiuos metus jau paaiškės rangovas, turėsime projektą, o kitąmet, gavę leidimą, stotį pastatysime.

Dar vienas nemenkas ir nenumatytas iššūkis – prasidėjusi pandemija. Meras Tarybai pristatydamas savo ataskaitą ne kartą minėjo, jog karantinas ir visa ši situacija sutrukdė galbūt daugiau dėmesio skirti kitiems darbams. Kaip jūs vertinate šį laikotarpį?

Puikiai prisimenu pirmąją dieną, kai buvo įvestas karantinas. Tai buvo pirmadienis, o mes susirinkome dar išvakarėse, sekmadienį, ir jau pradėjome darbus. Iš esmės daug kas pasikeitė ir jokia paslaptis, kad apie 2–3 savaites mes praktiškai tik ir sprendėme su pandemija susijusius klausimus.

Tačiau sekėsi neblogai, visos būtiniausios paslaugos buvo užtikrintos, vien tas faktas, jog per pirmąją parą dirbti nuotoliniu būdu išleidome daugiau kaip 80 proc. darbuotojų, daug ką pasako. Džiugina, jog į situaciją pakankamai greitai sureagavo didžioji dalis Tarybos narių, kurie atidavė jų darbui skirtus kompiuterius, dalį įrangos turėjome rezerve, taip pat savo prietaisus paskolino ir vicemerės, mero patarėjas bei pats meras. Pastarasis ir dabar dirba su savo asmeniniu kompiuteriu, kurio ekranas yra įskeltas. Tačiau dėl to nekeliame jokios bėdos, kaip tik, tai laikau pavyzdžiu, kaip sugebame susitelkti tokiu sudėtingu metu.

Sutinku, kad pirmosiomis savaitėmis kiek nutolę buvome nuo pagrindinių darbų. Kartais per dieną turėdavome ir po tris posėdžius, tačiau sprendėme su karantinu susijusius reikalus. Dabar jau esame 100 proc. sugrįžę prie įprastų darbų, sprendžiame einamuosius klausimus. Tiesa, nemanau, kad kažką praradome. Visi darbai atliekami laiku, niekas nevėluoja ir dėl to turiu būti dėkingas visai komandai.

Galite sau leisti pasvarstyti, kaip gyvensime toliau, po karantino?

Matote, aš dažnai net esu kritikuojamas, kad visuomet išlieku optimistu. Viskas bus gerai. Žinoma, gyvenimas po karantino pasikeis, tačiau jau dabar Savivaldybės darbuotojai po truputį grįžta į savo darbo vietas. Vieni sprendžia kraustymosi klausimus, kiti – tiesiog jau nori sugrįžti.

Tikriausiai su didžiausiomis problemomis susidurs turizmo sritis, taip pat, nevykstant masiniams renginiams, nukentės ir kultūra. Esame išsiilgę gerų koncertų, spektaklių, tačiau vėlgi, galima rasti ir kitų sprendimų. Kaip pavyzdys – nuo šiandien Gargžduose prasideda „Drive-in“ kinas, į kurį rekomenduoju visiems nuvykti.

Manau, kad būdų kaip išgyventi, ras ir mūsų verslas, tad kiekvieną sunkumą visada galima paversti privalumu.

Įvardinkite artimiausius darbus.

Visiems jiems išvardyti ilgai užtrukčiau. Iš esmės, toliau įgyvendiname suplanuotus projektus: tęsiame Gargždų parko tvarkymo darbus ir pirmadienį nuotoliniu būdu juos pristatysime visuomenei, kaip minėjau, vyksta darbai dėl autobusų stoties, Kultūros centro modernizavimo, stipriai pasistūmėjome į priekį ir su Gargždų daugiafunkcio sporto komplekso projektu. Manau, kad netrukus jį taip pat pristatysime žmonėms.

Dera paminėti ir su kelių infrastruktūra susijusius projektus. Jau dabar Gargžduose yra pakeista dalis šaligatvių, tą pastebi ir gyventojai. Tačiau darbai vyksta ne tik rajono centre, bet ir kitose seniūnijose. Gatvės, apšvietimas keisis ir Sendvario seniūnijoje, netrukus bus pradėtos tvarkyti ir Priekulės bei Vėžaičių viešosios erdvės.

Šiuo metu Vyriausybė deda daug pastangų pritraukiant naujus objektus, paleidžia naujas iniciatyvas, tad praktiškai kiekvieną dieną aptariame bent po vieną naują projektą, pildome ir teikiame paraiškas finansavimui gauti.

Nors darbų daug, bet man smagu apie juos kalbėti, nes manau, kad rajono gyventojai jau seniai nusipelnė proveržio ir jis neabejotinai įvyks, net jei kažkas to ir nelabai nori.

Ne kartą minėjote, jog veiklos daug, tad kaip pavyksta darbą suderinti su laisvalaikiu? Ar nesumažėjo skiriamo laiko šeimai?

Palietėte jautrią temą. Esu ne kartą sakęs, kad man gyvenime yra svarbiausia šeima ir šiuo metu tikrai gaunu priekaištų, kad skiriu mylimiems žmonėms mažiau laiko. Nors kiek įmanoma stengiuosi darbus suderinti su laisvalaikiu, neretai tenka ir apgailestauti. Ir dabar neseniai buvau pasiėmęs 3 dienų atostogas, nes jaučiu, kad turiu ir pats pailsėti, ir pabūti su šeima.

Nors darbų artimiausiu metu vargu ar sumažės, tačiau švelnėjant karantinui, gyvenimas laisvėja. Kaip matėte, jau leidžiama lankytis Olando Kepurėje, tikrai savaitgalį dalyvausime „Drive-in“ kino vakare. Turiu puikią žmoną ir vaikus, jie supranta, kokia dabar yra situacija, tad tikrai rasime bendrus sprendimus.