Šią savaitę didžiausias dėmesys bus nukreiptas į mūsų planetos palydovą, kuomet penktadienį patekės braškinė pilnatis. Kadangi šį mėnesį danguje mėnulis kabo ypač žemai, dėl to jis kartais bus matomas net ir popietę ar ankstyvomis vakaro valandomis.

Kai kuriose pasaulio vietose taip pat bus matomas ir nedidelis Mėnulio užtemimas, tačiau to neišvys didžioji Europos ir Šiaurės Amerikos dalis.

Tačiau liūdėti tikrai nereikia, nes stebint iš bet kurios mūsų planetos vietos prieblandos danguje spindės išskirtinis Merkurijus, kuriam vietą užleido jo ryškesnioji sesuo Venera, čia dangų po saulėlydžio valdžiusi ištisus šešis mėnesius, rašo forbes.com.

Tai taip pat bus puiki savaitė Šiaurės Vainikui – nuostabiam septynių žibančių žvaigždžių žvaigždynui, kuris šiuo metų laiku kabo tiesiai virš mūsų galvų.

Birželio 3-oji: pradingsta Venera

Trečiadienį tarp Žemės ir Saulės keliaus Venera, o šį fenomeną astronomai dar vadina apatine jungtimi. Taip Venera iš ryškios, spindinčios „Vakaro Žvaigždės“ taps „Rytine Žvaigžde“. Visgi, priešaušrio danguje ją pastebėti nebus taip lengva bent jau iki birželio 10 d.

Trečiadienį taip pat yra puiki proga net ir dienos metu danguje toliau stebėti beveik pilną Mėnulį; ankstyvomis vakaro valandomis, likus maždaug porai valandų iki saulėlydžio, pažvelkite į rytus, kur pamatysite 96 proc. apšviestą Mėnulį.

Birželio 4-oji: kyla Merkurijus

Ketvirtadienį, po saulėlydžio žiūrėkite žemai virš vakarinio horizonto ir jums gali pasisekti išvysti Merkurijų, kuris ketvirtadienio vakarą bus savo didžiausioje rytinėje elongacijoje – tolimiausiame regimajame jo nuotolyje nuo Saulės, žiūrint iš mūsų stebėjimo taško.

Saulėlydžio metu jis bus maždaug 20° virš horizonto ir tai beveik aukščiausias taškas, kurį ši planeta pasieks. Kad išvystumėte Merkurijų jums prireiks žiūronų, tačiau jis pasislėps už 90 minučių po saulėlydžio.

Birželio 5-oji: Braškinė Pilnatis ir jos užtemimas

Penktadienį daugelyje pasaulio vietovių tai tebus eilinė pilnatis. Tačiau vietomis ji bus šiek tiek ypatingesnė nei likusiame pasaulyje. Visgi, tam prireiks ypatingo atidumo.

Pusšešėlinio užtemimo metu bus „nukąstas“ tik išorinis Mėnulio pakraštys.

Pusšešėlinis užtemimas yra sunkiai pastebimas ir menkai tesiskiria nuo eilinės pilnaties, tačiau jei esate tikras Mėnulio stebėjimo ekspertas, tuomet pastebėsite, kad jis laikinai praras savo spindesį (jei tik dangus bus giedras).

Per tris valandas 58 proc. Mėnulio pateks į išorinį Žemės šešėlį. Maža detalė: užtemimas bus matomas tik kai kuriose Australijos, Azijos, Europos, Afrikos ir Pietų Amerikos dalyse, o Šiaurės Amerika ir didesnioji dalis Europos jo nematys visai.

Kodėl braškinė pilnatis? Šis pavadinimas bene dažniausiai naudojamas, kadangi tokiu metu jau pradeda sirpti braškės ir žemuogės. Šis pavadinimas labai dažnas Šiaurės Amerikoje.

Tačiau šio mėnesio pilnatis dar taip pat vadinama medaus bei karščio pilnatimi, kadangi prasideda vasara – šilčiausias metų laikas. O taip pat ir rožių pilnatimi, kadangi tokiu metu prabunda daugelis šių gėlių. Šie vardai dažnesni tarp europiečių.

Savaitės žvaigždynas: Šiaurės Vainikas

Tai vienas nuostabiausių žvaigždynų, tačiau tik nedaugelis geba danguje surasti Šiaurės Vainiką.

Šiuo metų laiku aukštai danguje esantis pusračio formos (C raidės formos) septynių žvaigždžių žvaigždynas yra įsiterpęs tarp Jaučiaganio ir Heraklio žvaigždynų.

Lengviausiai jį aptiksite jei pirmiau susirasite melsvai balsvą Vega žvaigždę šiauriniame, šiaurės rytiniame danguje ir tuomet virš jos įžvelgsite gelsvai oranžinį Arktūrą. Šiaurės Vainikas yra maždaug pusiaukelėje tarp jų abiejų.

Sėkmingo naktinio dangaus stebėjimo!