Klaipėdos universiteto hidrologijos absolventas Edgaras Lukšys sako: „Hidrologas manyje gimė ir augo jūroje ir pajūrio krantų tyrimuose, tačiau tikrasis pašaukimas yra Lietuvos upės bei ežerai“. Trumpame interviu – apie tai, kas absolventą paskatino pasirinkti hidrologijos studijas ir kokia naudinga patirtis įgyta jų metu.

Esi kilęs iš Marijampolės, gana toli nuo jūros, tad kaip nusprendei pasirinkti hidrologijos ir okeanografijos bakalauro studijas Klaipėdos universitete?

Hidrologijos ir okeanografijos studijas pasirinkau atsitiktinai. Nors prieš stodamas apie pačias studijas žinojau nedaug, akį patraukė gražus pavadinimas. Visgi pradėjęs studijuoti supratau, kad tai buvo kur kas daugiau nei tik gražus pavadinimas. Tai tapo ir gyvenimo būdu, kadangi ši sritis man padėjo atrasti save. Jūros didybė, ežerų ramuma ir upių nenuspėjamumas manyje pažadino tikrą hidrologą, kuris dabar neįsivaizduotų savęs kitur.

Kas labiausiai įsiminė ir kokia yra vertingiausia patirtis, įgyta hidrologijos studijų metu?

Pirmas prisiminimas, kuris giliai įstrigo mano atmintyje – pirmosios ekspedicijos mariose vaizdai, kai ankstyvą ryta pamačiau saulės spindulių nušviestas negyvąsias kopas, o švelnus bangų sūpavimas mus plukdė Klaipėdos uosto link. Taip pat studijų metu buvo nemažai progų susipažinti su „tarptautiniais vandenimis“ dalyvaujant įvairiose praktikose ir ekspedicijose. Turėjome nemažai ir užsienio dėstytojų, kurie praplėtė mūsų suvokimą ne tik apie hidrologiją, bet ir apie mums artimą aplinką, kurią sudaro ne tik vanduo, mūsų pagrindinis tyrimo objektas, bet ir aplinkinė gamta bei mes – žmonės. Tai leido suprasti, kaip viskas tarpusavyje susiję. Visgi paskaitų metu įgyjamos žinios įgauna prasmę tik tada, kai atsiduri laive, valtyje ar krante. Tada ir atsiveria tikrasis studijų žavesys, kai gali viską patirti savo kailiu.

Gal įsiminė koks dėstytojas?

Įsimintinų dėstytojų buvo ne vienas ir ne du, tačiau išskirti kurį nors vieną būtų sudėtinga. Kiekvienas jų paliko įspūdį. Vis dėlto, mano nuomone, didžiausią indėlį mano studijų atžvilgiu įnešė tie dėstytojai, kurie daugiau dėmesio skyrė praktikoms. Manau, kad mūsų specialybėje daugiau laiko reikia praleisti prie vandens, nes tik tokioje aplinkoje lengviau suprasti dėstomą dalyką.