Trečiadienį Vyriausybės posėdyje pritarta, kad Laisvės gynėjų diena, Sausio 13-oji, galėtų tapti švenčių diena, o tai reiškia, kad per ją nereikėtų dirbti.

Tiesa, kadangi Lietuva ir taip turi itin daug tokių švenčių dienų, o ekonomikai ir biudžeto surinkimui kiekviena jų atsiliepia neigiamai, rekomenduojama naują laisvą dieną skelbti vietoje jau esamos, dėl kurios sutaria socialiniai partneriai.

Trišalė taryba Sausio 13-ąją siūlo vietoj Vėlinių

Praėjusią savaitę vykusio Trišalės tarybos posėdžio metu nuspręsta, kad Sausio 13-oji galėtų būti skelbiama šventine diena vietoje Lapkričio 2-osios, Vėlinių. Ši data tarp ne darbo dienų įtraukta 2019 metais. Dirbti jau daug metų nereikia ir lapkričio 1-ąją, Visų šventųjų dieną. Lapkričio pirmosiomis dienomis įprasta lankyti artimųjų kapus.

Švenčių dieną dirbama tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar jeigu tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje.

Lietuva – viena daugiausiai šventinių dienų turinti ES

Lietuva yra viena iš daugiausia švenčių dienų – 16 – turinčių ES valstybių narių. Ne darbo diena paskelbus ir Sausio 13-ąją ir neatsisakant esamos ne darbo dienos, jų iš viso būtų 17. Tiek šventinių dienų Europos Sąjungoje turi tik Bulgarija ir Vengrija, o bendras Europos Sąjungos šventinių dienų vidurkis – 12.

Skaičiuojama, kad dėl 1 ne darbo dienos valstybės biudžetas netenka apie 50 mln. eurų.

Vyriausybės išvados paprašyta tada, kai Sausio 13-osios, kaip galimos ne darbo dienos, klausimas pradėtas svarstyti Seime. Trišalė taryba dar vasarį priėmė sprendimą, kad Sausio 13-oji galėtų būti skelbiama ne darbo diena, tačiau nepritarė Seimo siūlymui atsisakyti laisvos Gegužės 1-osios – Tarptautinės darbo dienos.

Šiuo metu Laisvės gynėjų diena yra Atmintinų dienų sąraše, tačiau yra darbo diena.

Darbo kodekse numatyta, kad nedirbama šiomis švenčių dienomis:

1.     Sausio 1-ąją – Naujųjų metų dieną

2.    Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną

3.     Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną

4.     Krikščioniškų Velykų sekmadienį

5.     Pirmadienį po krikščionių Velykų

6.     Gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną

7.     Pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną

8.     Pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną

9.     Birželio 24-ąją – Rasos ir Joninių dieną

10. Liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dieną

11. Rugpjūčio 15-ąją – Žolinę (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną)

12. Lapkričio 1-ąją – Visų Šventųjų dieną

13. Lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną

14. Gruodžio 24-ąją – Kūčių dieną

15. Gruodžio 25-ąją – pirmąją Kalėdų dieną

16. Gruodžio 26-ąją – antrąją Kalėdų dieną