Žvejai mėgėjai, matydami verslinės žūklės atstovų daromą didžiulę žalą gamtos ištekliams, vyriausybinių institucijų neveiklumą, teisinę nelygybę, įstatymų spragas, rugpjūčio 1 d. 12 val. Klaipėdos kruizinių laivų terminale organizuoja protesto akciją „Grąžinkime Kuršių marioms gyvybę“. Ji skirta atkreipti visuomenės ir valdžios institucijų dėmesiui, siekiant uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose. „Ryžtingi, konstruktyvūs, teisingumo principu grindžiami valdžios sprendimai leistų užtikrinti tvarų gamtos išteklių naudojimą ir atkurti žuvų populiaciją Kuršių mariose“, – rašoma organizatorių, asociacijos „Lašišos dienoraštis“, atvirame kvietime.

Programa:

12:00 – Įžanginis žodis (Matas Jonaitis)

12:10 – Asociacijos „Lašišos dienoraštis“ vadovo pasisakymas (Kęstutis Klimavičius)

12:20 – Duomenys ir faktai apie verslinę žvejybą Kuršių mariose (Eimantas Norkūnas)

12:30 – Seimo narių pasisakymai apie verslinę žvejybą

13:10 – Verslinės žvejybos atstovas (jei atsiras nebijantis kalbėti)

13:20 – Žvejų mėgėjų, visuomenės veikėjų, aktyvaus sporto entuziastų ir kt. pasisakymai.

14:00 – Baigiamoji kalba. Diskusija

Organizatoriai taip pat pateikia įdomių faktų:

• Gamtos tyrimų centro atliktoje Kuršių marių analizėje, kurią užsakė Aplinkos ministerija, yra pateiktos mokslininkų išvados, kuriose aiškiai nurodoma, kad žuvų bendrijos dydžio indeksas rodo labai blogą būklę.

• Uždraudus verslinę žvejybą Kauno mariose, žuvų kiekis per penkerius metus padaugėjo beveik 4 kartus.

• 48 verslo įmonės, kurios žvejoja tik Kuršių mariose, 2018 metais deklaravo 818 tonas žuvies ir tik viena iš jų deklaravo pagaunanti lašišas.

• Kuršių mariose pagautas lašišas žvejams verslininkams yra draudžiama parduoti, o gaudyklėmis sugautas – privaloma paleisti, tačiau tinklais paimti leidžiama kaip priegaudą ir naudoti savo reikmėms. Prasidėjus lašišinių žuvų migracijai, visos turgavietės ir rūkyklos yra užpildytos į mūsų upes plaukiančiomis lašišomis.

• Žvejų verslininkų pelnas per metus siekia tik 120 000 Eur. Šiose įmonėse dirbo 132 žmonės, kurių vidutinė mėnesinė alga 261 Eur. Kuršių mariose žvejojančių verslininkų valstybei sumokėta suma per metus – 221 000 Eur, įskaičiuojant visus mokesčius.

• Žvejai mėgėjai kiekvienais metais, pirkdami žvejo bilietus, valstybei sumoka apie 1,7 mln. Eur.

• Žvejai verslininkai gali pasiimti nelegalaus dydžio žuvis kaip priegaudą ir jas parduoti, kai tuo tarpu žvejui mėgėjui už nelegalaus dydžio sugautą starkį gresia bauda iki 300 Eur, o gamtai padaryta žala įvertinta – 145 Eur.

• Kuršių mariose žvejojančios įmonės iš viso turi 979 vnt. žvejybos irankių. Lietuvai priklausanti Kuršių marių dalis sudaro 381,6 km², tai reiškia, kad vienam kvadratiniam kilometrui tenka net 2,5 verslinės žvejybos irankio.

• Žvejo mėgėjo bilieto kainą padidinus 1 Eur. galima būtų kompensuoti visų verslinių įmonių, žvejojančių Kuršių mariose, patirtus nuostolius, kurie sudaro 120 000 Eur.

Kviečiame visus gamtai neabejingus žmones, žvejus, Seimo narius, ministerijų, kitų valdžios institucijų atstovus ir visus norinčius prisijungi prie iniciatyvos, sudalyvauti renginyje ir pasakyti: „Verslinei žvejybai – NE“, nes kartu mes galime daug daugiau! O valčių, katerių ar laivų savininkus į renginį atplaukti su savo vandens transporto priemonėmis į Danės upės žiotis, taip apribojant žvejų verslininkų laivų judėjimą.