Užmiesčio keliais dažniau važinėjantys vairuotojai pastebi, kad antroje vasaros pusėje pakelėse dažniau pamatysi automobilio partrenktų gyvūnų. Pasitaiko, kad gyvūno nuo kelio niekas nepaima ištisą savaitę.

Į naujienų portalo „Mano Gargždai“ redakciją kreipėsi skaitytoja Skaidra Vidiškytė, piktindamasi, kad kelyje Vėžaičiai-Plungė negyvas barsukas išgulėjo visą savaitę, o susisiekus su pareigūnais telefonu  112, esą aiškaus atsakymo, kas turi paimti ir utilizuoti kritusį gyvūną, pareigūnai pasakyti negalėjo.

Kaip „Mano Gargždams“ sakė Klaipėdos rajono savivaldybės Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus ekologas Remigijus Alšauskas, didesniuosius gyvūnus – šernus, briedžius, stirnas, nuo kelių privalo surinkti medžiotojai, kurių medžioklės plotų teritorijai priklauso kelias, o smulkesnius ir naminius gyvūnus turėtų paimti kelio savininkai.

Esą kelio savininku gali būti ir seniūnija, ir privatus asmuo, ir kelius šalyje prižiūrinčios bendrovės.

„Patarčiau pirmiausiai skambinti į seniūniją ir pranešti apie pakelėje partrenktą gyvūną. Seniūnai dažniausiai žino, kam priklauso kelias, į ką kreiptis, kad kritęs gyvūnas būtų pašalintas. Aišku, jei automobilio vairuotojas pats partrenkė gyvūną, derėtų kreiptis į policiją“, - naujienų portalui sakė R.Alšauskas.

Siūlo skambinti 112

Šiltuoju metų laiku suaktyvėjus naujų ganyklų, medžioklės plotų ar patelių bei patinų paieškoms, gyvūnų nebaugina net pavojinga kliūtimi galintys tapti intensyvaus eismo keliai.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos kelių priežiūros skyriaus vedėjas Henrikas Jurkuvėnas „Mano Gargždams“ sakė, kad nesvarbu, ar gyvūnas numušamas valstybinės reikšmės magistraliniame, rajoniniame, krašto ar vietinės reikšmės kelyje, ar tiesiog gatvėje, pagal galiojančius šalyje teisės aktus, kviečiamas tos teritorijos medžiotojų draugijos atstovas.

„Pastebėjęs numuštą gyvūną žmogus turėtų pranešti telefonu 112, o pagalbos tarnybos pareigūnai jau žinos, kam paskambint. Skambinti pagalbos tarnyboms reikia bet kuriuo atveju, kadangi tai susiję ir su higiena, sanitarija, laukinių žvėrių apskaita“, – tikino kelių direkcijos atstovas.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas „Mano Gargždams“ teigė, kad numušti laukiniai žvėrys yra medžioklės plotų naudotojų nuosavybė. Informuoti apie partrenktą gyvūną, jie tuojau atvyksta jo pasiimti. Jeigu mėsa išsilaikiusi tiek, kad būtų naudojama maistui, anot pašnekovo, ji ir sunaudojama pagal paskirtį. Jei ne – utilizuojamas pagal nustatytą tvarką.

Per savaitę – 10 avarijų

Statistikos apie tai, kiek gyvūnų numušama šalies keliuose niekas nefiksuoja. Neaišku, kiek vairuotojų nusiveža kritusius žvėris niekam apie tai nepranešę.

Pranešimų apie susidūrimus su gyvūnais sulaukiama kone kasdien. Draudikai skaičiuoja, kad per savaitę įvyksta vidutiniškai dešimt avarijų, kurias sukelia į kelią išbėgę gyvūnai.

Gamtininkai skelbia, jog daugiausiai Lietuvos keliuose žūsta stirnų. Tai patvirtina ir draudikai. Jų teigimu, stirnos sukelia apie 44 proc. avarijų.

Vairuotojai keliuose susiduria ir su šernais, šunimis, kiškiais, lapėmis, mangutais, bebrais, paukščiais, naminiais gyvūnais.

Statistika skelbia, kad Vokietijoje po mašinų ratais kasmet žūsta ar sužalojama apie 100 tūkstančių stirnų, Suomijoje – maždaug 30 tūkstančių elnių.

Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenimis, 2012 metų sausio 1 – gruodžio 16 d. Lietuvoje įvyko 1 237 eismo įvykiai – užvažiavimai ant gyvūno.

Šiuose eismo įvykiuose buvo sužeisti 22 žmonės. (2011 metais – 1 193 įvykiai, kuriuose žuvo 1 žmogus, 10 sužeista). Daugiausia eismo įvykių gyvūnai sukelia krašto keliuose, tokių susidūrimų pernai įregistruota 533. Magistraliniuose keliuose įvyko 386, rajoniniuose – 163 eismo įvykiai. Daugiausiai susidūrimų su gyvūnais keliuose įvyksta: žiemą – nuo 7 iki 8 valandos ir nuo 16 iki 21 valandos; pavasarį – nuo 5 iki 7 valandos ir nuo 19 iki 24 valandos; vasarą – nuo 21 iki 2 valandos; rudenį – nuo 6 iki 7 valandos ir nuo 17 iki 23 valandos.

Partrenktas barsukas kelyje Vėžaičiai-Lapiai niekam nerūpi jau daugiau nei savaitę. Redos Baltinaitės fotografija