Sako, kad rugpjūtis – žvaigždžių lietaus mėnuo. Nepražiopsokite progos pasigrožėti iš dangaus krentančiomis žvaigždėmis artimiausiomis naktimis.

Patogi kėdė, apklotėlis, termosas karštos kavos ar arbatos, pieva ar aukšta kalva užmiestyje, gera kompanija – tikrai patirsite malonumą stebėdami vyksmą danguje.

Meteoritų lietūs vasarą Žemės dangų puošia nuo liepos vidurio iki trečiosios rugpjūčio savaitės. Pačius gražiausius vaizdus pamato kantriausieji – daugiausiai meteoritų matosi prieš pat aušrą. Tačiau astronomai ragina visus pasigrožėti dangumi šiąnakt ir naktį iš pirmadienio į antradienį. Esą tuomet, jei tik dangaus nedengs lietaus debesys, stebėti žvaigždžių lietų bus galima faktiškai nuo pat Saulės laidos iki pat paryčių.

Šis rugpjūtis yra ypatingas tuo, kad Mėnulis per pagrindinį rugpjūčio įvykį – perseidų lietų – nusileis gana anksti ir netrukdys stebėti. Per pačias aktyviausias naktis - rugpjūčio 11–12 - dangus turėtų būti tamsus ir meteoritų lietus turėtų būti ypač gerai matomas.

Astronomų tikinimu, įspūdingiausio vaizdo sulauksime naktį iš rugpjūčio 12 į 13-ąją. Tuomet danguje bus galima suskaičiuoti iki 100 meteorų per valandą. Vienu metu gali kristi ir du ar daugiau meteorų, kai kurie gali suskilti, beskrisdami dar labiau sužibti.

Geriausia meteorus stebėti kuo atokesnėje nuo miesto vietovėje, tada visi dangaus kūnai gali būti matomi net tris kartus geriau. Kuo arčiau miesto, tuo daugiau įvairiausių trukdžių dangaus kūnų stebėjimui. Norint stebėti meteoritų lietų, ypatingos įrangos nereikia. Dažniausiai viskas labai gerai matosi plika akimi. Tiesa, labai svarbu oro sąlygos ir apšvieta – kuo giedresnis dangus, kuo mažiau šviesos – tuo ryškiau ir aiškiau matosi.

Meteorų lietūs dar vadinami krintančiomis žvaigždėmis, tačiau iš tiesų meteorų lietūs – tai mažos dalelės, daugiausia kometos uodegos liekanos. Arba – suirusios kometos dalelės. Jos dažniausiai yra nuo smiltelės iki kamuoliuko dydžio. Krisdamos į atmosferą nuo trinties jos įkaista, užsidega ir tą švytėjimą mes vadiname meteorais. Žemėje mes matome ne pačias daleles, o degimo procesą. Kadangi dalelės juda labai greitai, mums jie atrodo kaip brūkšneliai.

Įdomu:

Yra sukurta speciali „Android“ ir „iPhone“ programa „Meteor Counter“, su kuria išmaniųjų telefonų vartotojai gali stebėti ir net filmuoti meteorus, taip pat šios programos dėka, informaciją nusiųsti į NASA. Be šios programos egzistuoja ir tokios programos, kaip „Meteor Shower Calendar“, kurios dėka galima visada tiksliai žinoti, kada bus meteorų lietus.

Pavienius meteorus galima pamatyti visus metus, na, o kai Žemė kerta kokios nors į Saulės sistemą įskriejusios kometos orbitoje išlikusias uodegos daleles, stebime meteorų lietų. Meteorų lietaus pavadinimai dažniausiai būna susiję su žvaigždyno, kuriame yra srauto centras, arba su šalia esančios ryškios žvaigždės pavadinimu.

Žymiausi meteorų srautai yra „Perseidai“, krintantys iš Persėjo žvaigždyno rugpjūtį  ir „Leonidai“, krintantys lapkričio viduryje, iš Liūto žvaigždyno. Mokslininkai aiškina, kad perseidų srautas – tai Svifto-Tutlio kometos paliktas dulkių debesis.

Meteorus pamatome, kai į Žemės atmosferą įskrieja kometų paliktos dulkelės. Šios dalelės gali būti nuo lengvesnių nei gramas iki keleto dešimčių gramų ir jos užsidega, nes į atmosferą įskrieja net 15-70 km/s greičiu. Priklausomai nuo dalelės dydžio ir greičio, meteorai sužimba 160-60 km aukštyje. Nuo to priklauso jų šviesis ir degimo laikas, o tuo pačiu ir per dangų nusidriekiančio šviesos brūkšnio ilgis.

Kalendorius:

Perseidų meteoritų lietus arba Pietinių delta akvaridų meteorų srautas – liepos 12 – rugpjūčio 24 d.

Alfa kaprikornidų srautas – liepos 3 – rugpjūčio 15 d.

Pietinių lota akvaridų srautas – liepos 25 – rugpjūčio 15 d.

Šiaurinių delta akvaridų srautas – liepos 25–rugpjūčio 15 d.

Kapa-cygnidų srautas – rugpjūčio 3 – rugpjūčio 25 d.

Šiauriniai lota akvaridai – rugpjūčio 11 – rugpjūčio 31 d.