Klaipėdos rajono savivaldybės teritorija suskirstyta į 11 seniūnijų. Gyventojai pagal savo gyvenamąją vietą į seniūniją gali kreiptis dėl socialinės pagalbos, kelių remonto, gatvių apšvietimo ir kitų reikalų. Seniūnas turėtų būti pirmasis žmogus, kuris informuos, nukreips, patars, padės. Vis dėlto, yra klaidingai manančių, kad jų problemas akimirksniu išspręs tik aukščiausios valdžios atstovai ir Savivaldybės vadovams pateikia prašymus, kuriuos tiesiogiai galėtų nagrinėti seniūnai. Apie seniūnijas ir seniūnų funkcijas kalbamės su Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikiene, kuruojančia šią sritį.

Kas yra seniūnija ir ką dirba seniūnas?

Pagal Vietos savivaldos įstatymą, seniūnija yra savivaldybės administracijos struktūrinis teritorinis padalinys – jos filialas, veikiantis tam tikroje savivaldybės teritorijos dalyje. Seniūnijai vadovauja seniūnas, kurį konkurso būdu skiria ir atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymu. Seniūnijos veikla finansuojama iš savivaldybės biudžeto – tam skiriamos reikalingos lėšos. Reikėtų pabrėžti, kad seniūnijoje dirba ne tik seniūnas, bet ir visa komanda – kai kuriose seniūnijose yra seniūno pavaduotojas, seniūno padėjėjas, socialinis darbuotojas, specialistai gyvenamosios vietos deklaravimui, žemės ūkiui. Šie žmonės kasdien bendrauja su vietos gyventojais, geriausiai žino ir supranta jų poreikius, geriau negu kiti suvokia, ko labiausiai jiems reikia, ieško būdų gerinti gyvenimo sąlygas. Paprasčiau būtų atsakyti, ko seniūnijos darbuotojai nedaro.

Vietos savivaldos įstatyme seniūnijai išties priskirta daug funkcijų, – kokios svarbiausios?

Ko gero, svarbiausi – socialiniai ir ūkiniai reikalai. Seniūnija prireikus įvertina atskirų šeimų (asmenų) gyvenimo sąlygas ir pateikia savivaldybės administracijai siūlymus dėl socialinės paramos reikalingumo bei paramos būdų. Nuo 2013 m. pradžios seniūnijose yra sudarytos Socialinių pašalpų teikimo komisijos, kurios svarsto gyventojų prašymus dėl paramos mokėjimo ir išvadas teikia Savivaldybei. Siekiama socialinio teisingumo – komisijoje dirba ne tik seniūnijų darbuotojai, bet ir seniūnaičiai, bendruomenių atstovai, švietimo įstaigų direktoriai, mokytojai, socialiniai pedagogai, policijos inspektoriai, kultūros srities darbuotojai. Jie geriausiai pažįsta seniūnijoje gyvenančius žmones ir teisingiausiai įvertina, kam iš tiesų reikalinga parama. Taip pat seniūnija dalyvauja rengiant ir įgyvendinant vaiko teisių apsaugos ir vaiko teisių pažeidimų prevencijos gerinimo priemones. Organizuoja viešuosius darbus, bendrojo naudojimo teritorijų, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą bei gatvių ir kitų viešųjų vietų apšvietimą, kapinių, želdinių priežiūrą. Dalyvauja rengiant ir įgyvendinant kaimo plėtros, gyventojų užimtumo programas, organizuojant civilinę saugą ir kt.

Tenka išgirsti, kad žmonės būna nepatenkinti seniūnų darbu – neužasfaltuotos gatvių duobės, neišvežti komunalinių atliekų konteineriai ir pan. Ką galėtumėte į tai atsakyti?

Tikiu, kad Klaipėdos rajono seniūnijų darbuotojai siekia bendro tikslo – kad žmonėms būtų geriau gyventi. Visi turi suprasti, kad seniūnas nesėdi ant pinigų maišo ir neturi galimybių jų be saiko dalyti. Seniūnijoms skiriamos lėšos yra itin ribotos, tad tenka kruopščiai suplanuoti darbus, kad iki metų pabaigos užtektų turimų pinigų. Ne viskas priklauso tik nuo norų, kurie ir gyventojų, ir seniūnų, žinoma, patys geriausi. Lietuviai daugiau įpratę matyti, kas blogai, tačiau vietoj pykčio, galbūt reikėtų patiems būti iniciatyvesniems. Tikrai dažni atvejai, kai seniūno darbo diena nesibaigia, kaip įprastai, 17 val. Seniūno dažnai prireikia ir savaitgaliais, šventinėmis dienomis, ypač kaimiškose seniūnijose.

Vadinasi, pirmiausiai, iškilus problemoms, reikėtų praverti seniūnijos duris?

Tikrai taip. Žinoma, Savivaldybės meras ir jo pavaduotojai, administracijos direktorius ir jo pavaduotojai bei specialistai visuomet priims besikreipiančius ir stengsis gyventojams padėti, sprendžiant jų reikalus, tačiau pirmiausiai reikėtų kreiptis į seniūniją. Norėčiau pažymėti, kad pagal Vietos savivaldos įstatymą gyventojai renka seniūnaičius, kurie yra tarpininkai tarp žmogaus ir seniūno. Džiaugiamės aktyviais ir iniciatyviais seniūnaičiais, kurie yra puikūs seniūnų pagalbininkai. Tikimės, kad ir kiti seniūnaičiai, kurie šias pareigas atlieka labiau formaliai, bus veiklesni.