Plačiai paplitęs mitas, kad sotūs ir riebūs užkandžiai sumažina alkoholio poveikį yra neteisingas. Iš tikrųjų gausus alkoholio kiekis iš organizmo niekur nedingsta, o sklinda tais pačiais keliais. Tiesa, privalgius riebalų ar išgėrus lydyto sviesto, kaip kurie nekurie daro, girtėjama tikrai lėčiau, tačiau virškinimo sistema už tai atsiima su kaupu (žmogus gali vemti, viduriuoti, jį pykina, padidėja skrandžio uždegimo tikimybė). Maža to, riebus maistas pratęsia girtumą, o pagirios trunka net kelias dienas ir būna daug sunkesnės – apsunkusiam organizmui alkoholį tiesiog sunku pašalinti.

     Tikimybė pasigerti sumažėja alkoholį atskiedus kitu gėrimu, kadangi daug kokteilių išgerti sunku – daugiau negu telpa į skrandį juk neįpilsi. Kita vertus, toks gėrimo būdas apgaulingas, mat maišant vieną kokteilį po kito degtinės neretai kliuktelima daugiau negu sulčių.

     Nusprendę pasivaišinti visą vakarą gurkšnokite tą patį gėrimą, antraip skrandžiui gali nepatikti tarpusavyje susimaišiusios skirtingos gėrimų savybės (alkoholiniai gėrimai pasižymi ne tik skirtingu stiprumu, bet ir klampumu, priedais ir kt.). Panašiai apsinuodijama privalgius daug skirtingo maisto. Jei nuo šiokios tokios įvairovės susilaikyti vis dėlto sunku, stenkitės paisyti liaudies taisyklės gėrimus gerti stiprėjančia tvarka, o ne atvirkščiai.

     Kartu su alkoholiu reikėtų gerti daug nealkoholinių skysčių. Geriausia iš anksto pasiruošti gėrimą iš džiovintų slyvų, razinų ir abrikosų. Į trilitrinį stiklainį pripilkite vaisių per du pirštus ir užpilkite verdančiu vandeniu. Šis gėrimas, kurį tinka gerti jau dienai prabėgus, yra ne tik skanus, bet ir sotus kalio, labai reikalingo mūsų širdžiai. O kalio, kaip ir kitų elektrolitų (pvz., magnio) vartodami alkoholį mes tikrai netenkame daug.

     Alus nėra gaivusis gėrimas – tai kuo tikriausias alkoholis! Ypač tas, kuris spirituotas ir supilstytas į plastikinius butelius. 1,5l tokio alaus savo stiprumu dažnai prilygsta pusei litro degtinės. O ir pastarąja greičiausiai išgerti būtų sveikiau negu tokį alų. Ne pats geriausias pasirinkimas ir į skardines supilstytas alus, mat jame netrūksta konservantų.

     Kad susigrąžintumėte prarastuosius, daug skysčių gerkite ir ryte. Pagirioms malšinti puikiausiai tinka tas pats džiovintų slyvų, razinų ir abrikosų gėrimas (valgykite ir pačius vaisius). Jis į vėžes sugrąžins daugelį organizmo funkcijų.Galima gerti ir įvairias arbatas, paprastą vandenį (netgi ištirpinti jame šaukštelį medaus). Tik štai nuo raugintų kopūstų ar agurkų rasalo verčiau susilaikykite – nors akimirkai šis rūgštus skystimėlis sunkumą ir palengvins, nuo tokio pagerėjimo paskui bus tik dar blogiau. Beje, gerti, kad ir kaip troškintų, reikėtų neskubant, nes pilnas skrandis didelio skysčių kiekio iš karto „nepaveš" ir atpils.

     Kuo susirgai, tuo ir gydykis. Jei kitą dieną po vakarėlio nereikia niekur važiuoti nei dirbti, įsipilti 50g konjako visai nepakenks – nedidelis kiekis alkoholio praplės kraujagysles, pagerins kraujotaką ir deguonies patekimą į smegenis, taigi pasijusite geriau. Svarbu, kad viena taurelė nevirstų antra, trečia ar visu buteliu. Tačiau atvejais, kai pagiriotis ištiesus kojas nėra kada, alkoholio verčiau nė neprisiminti. Beje, tuomet nerekomenduotini ir vaistai – jeigu alkoholis tebėra neišgaravęs, jie sustiprina ir pratęsia vienas kito veikimą.

     Virškinimo funkcijų sunormalizuoti padeda rūgštūs pieno produktai.

     Jei kamuoja pagirios, į pirtį arba sauną eiti griežtai draudžiama. Net ir jokių ligų nekamuojamam žmogui kaitinimasis ir gausus prakaitavimas gali būti pavojingas, juk kartu su toksinėmis medžiagomis netenkama didelė dalis skysčių. O jų po vakarėlio prie butelio organizme ir taip lieka ne per daugiausia. Ne vieta pagirioms lengvinti ir karšta vonia – ji tik dar labiau išvargins širdį. Užtat vėsus dušas tikrai naudingas.

     Aspirinas nuo pagirių negelbsti nei prieš vakarėlį, nei po jo. Turėkite omenyje, kad aspirinas neslopina alkoholio poveikio, neskatina jo išsiskyrimo ir juo labiau neskaldo. Be to, cheminiai vaistai visada veikia skrandžio gleivinę, o vartojami dažnai ir dideliais kiekiais (pvz., kelios tabletės vakare, kelios ryte) ilgainiui sukelia inkstų ar kraujo krešėjimo komplikacijas. Tiesa, pagiringų rytų aspirinas gali pasitarnauti kaip analgetikas, nes apmaldo skausmą, kraujagyslių spazmus, pagerina kraujotaką. Tačiau alkoholio pasišalinimui iš organizmo, kaip minėta, aspirinas įtakos neturi jokios.

     Alkoholio koncentraciją kraujyje sumažina B6 vitaminų pagrindu pagaminti specialūs vaistai. Jie pagreitina alkoholio suskaldymą ir pasišalinimą iš organizmo, taip pat apsaugo kepenis nuo alkoholio poveikio. Kadangi šie vaistai įveikia ne pagirių požymius, o jų priežastį, galima tikėtis, kad sunkios pagirios ryte iš tikrųjų palengvės. Beje, toksikologai B grupės preparatais gydo netgi rimtas su alkoholiu susijusias ligas, pvz., priklausomybę ar apsinuodijimą. Tiesa, jei B grupės vitaminus (nesvarbu, ar vienos kurios grupės ar kompleksinius), kaip greitesnio atsigaivelėjimo priemonę prisiminsite tik ryte, naudos bus maža, mat jų preparatai turi būti vartojami ilgesnį laiką.

     Dėmesio! Apsinuodijus alkoholiu (kuomet pykina, yra vemiama ir kt.) būtina kreiptis į gydytoją – jis ne tik suteiks skubią pagalbą, bet ir ištirs, ar nebuvo pakenktos kepenys, širdis, inkstai, kasa, centrinė nervų sistema, rega ar kiti organai. Tokiais atvejais apsinuodijusiam labai svarbu laiku suteikti pagalbą.

Parengė Vilniaus universitetinės ligoninės ūmių apsinuodijimų skyriaus gydytojas toksikologas Raimundas Purvaneckas