Šių metų paskutinį balandžio trečiadienį (29 d.) minima Tarptautinė triukšmo suvokimo diena, kuri skirta atkreipti visuomenės dėmesį į triukšmą ir jo keliamą povojų sveikatai. Ši diena skirta pažymėti ir išreikšti visuotinį žmonijos susirūpinimą dėl nekontroliuojamo triukšmo plitimo ir jo keliamos žalos. Daugelyje valstybių ši diena minima skelbiant visuotinę tylos minutę.

     Apie triukšmo žalą sveikatai žmonija žinojo jau gilioje senovėje. Istorijos šaltiniai mini, kad jau antikinės Romos gyventojai skundėsi miesto valdžiai, kad ši uždraustų ankstaus ryto metu ginti į ganyklas ožkas ir galvijus centrinėmis miesto gatvėmis, kadangi gyvulių bliovimas ir mekenimas labai trikdė ramų miestelėnų miegą. Apie 2000 metų prieš mūsų erą Kinijoje nuteistuosius mirti pririšdavo netoli varpo ir liepdavo skambinti tol, kol pasmerktasis žūdavo nuo triukšmo.

     Šiandieniniame gyvenime, mechanizavus pramonės ir žemės ūkio gamybą, didėjant transporto srautams miestuose ir gyvenvietėse, modernėjant buitinei technikai, sparčiai didėja ir triukšmas. Daugelyje miestų ir gyvenviečių triukšmas pagrįstai yra laikomas viena svarbiausia ekologine problema. Triukšmas trukdo darbui, poilsiui, neigiamai veikia žmonių sveikatą. Natūralus gamtinis triukšmas (jūros ošimas, upelio čiurlenimas, medžių šlamėjimas, paukščių čiulbėjimas), pasižymėdamas visai kitokiomis akustinėmis charakteristikomis, nekelia neigiamų emocijų bei pasekmių sveikatai.

Triukšmo jutimas, supratimas priklauso nuo garso stiprumo ir garso bangų virpesių dažnio: kuo didesnis garso stiprumas ir virpesių dažnis, tuo garsas juntamas stipriau, t. y. didesnis jo garsumas. Triukšmo garsumas priklauso ir nuo akustinių patalpų savybių, kurias nulemia jų tūris, forma, apstatymas baldais ar įrengimais, grindų, sienų, lubų danga.

     Mus supančioje aplinkoje paprastai yra daug įvairių garsų, kuriuos kiekvienas žmogus priima individualiai. Riba, nuo kurios garsas jau sukelia skausmą ir pažeidžia klausą yra 110–120 dBA. Normalus kvėpavimas sukelia 10 dBA stiprumo garsą, lietaus šniokštimo ar veikiančio šaldytuvo garsas siekia 50 dBA, normaliai kalbantis žmogus sukelia 60 dBA stiprumo garsą. Diskotekoje, simfoniniame orkestre mūsų ausys patiria 110 dBA stiprumo garsą, sprogimo ar kylančios sunkiosios raketos garsas siekia 180 dBA ir gerokai viršija skausmo slenkstį.

     Triukšmas labiausiai veikia klausos analizatorių, centrinę nervų bei širdies kraujagyslių sistemas. Palyginti nestiprus apie 60 dBA triukšmas jau gali sukelti galvos skausmus, svaigimą, spengimą ausyse. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, didžiausi dirbtiniai triukšmo šaltiniai yra gatvės, oro uostai, geležinkeliai, automobilių stovėjimo aikštelės, buitinis ir pramoninis triukšmas, komerciniai ir karinių pratybų ar karo veiksmų rajonai, šventės, ceremonijos, muzikos grotuvas su ausinėmis ir pan.

     Pastaruoju metu visoje Europoje vis daugiau kalbama apie transporto keliamą triukšmą. Europos transporto ir aplinkos federacijos duomenimis, dėl transporto keliamo triukšmo ES kenčia apie 200 mln. žmonių. Vystantis pramonei, didėjant automobiliu skaičiui, didėja ir akustinė tarša. Ypač didelis autotransporto keliamas triukšmo lygis nustatomas automobilių koncentravimosi vietose: greitkelių prieigose, prie pagrindinių gatvių, automobiliu stovėjimo aikštelėse. Transporto keliamas triukšmo lygis priklauso nuo daugelio priežasčių: važiavimo greičio, techninės transporto priemonių būklės, eismo intensyvumo, padangų, kelio dangos ir kt. Tyrimais nustatyta, kad automobilių, važiuojančių 100 km/h greičiu, padangų keliamas triukšmas yra 16 kartu didesnis negu važiuojant 50 km/h.

     Triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje", patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje" patvirtinimo".

     Triukšmas yra vienas iš veiksnių, kurio poveikį visuomenės sveikatai Klaipėdos visuomenės sveikatos centras vertina dalyvaudamas planuojamos ūkinės veiklos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimo, teritorijų planavimo ir statybų projektavimo procesuose.

     Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistai šią dieną skatina visus pabūti, pasvajoti tyloje, išjungti elektroninius prietaisus, informavimo šaltinius, atsipalaiduoti. Ugdykime atsakomybę dėl tylios aplinkos išlaikymo ir kurkime sveikesnę aplinką sau.