Jau ketvirtą darbo savaitę Klaipėdos rajono savivaldybėje bebaigiantis Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas darbų, dokumentų, kuriuos reikia pasirašyti, naujų projektų ir idėjų vystymo, oficialių susitikimų, mokymų, informacinių konferencijų nebeskaičiuoja. Nors darbotvarkė tikrai įtempta, tačiau laiko susitikti su gyventojais, jų atstovais, bendruomenėmis bent kartą per savaitę visada atsiranda.

     Savo socialinio tinklo „Facebook" paskyroje pakvietėte Jums asmeniškai siųsti savo klausimus, užklausas, idėjas ir pageidavimus, − ar didelio piliečių aktyvumo sulaukėte?

     Tikėjausi didesnio. Per keturias savaites gauta ir su įvairių skyrių specialistų, vedėjų pagalba atsakyta į daugiau nei pusšimtį klausimų. Tačiau esu įsitikinęs, kad, laikui bėgant, glaudesnis savivaldos vadovų ir piliečių bendravimas įgis pagreitį, o tradicija operatyviai atsakyti į gyventojų užklausas įsitvirtins.

     Darsyk kviečiu visus Klaipėdos rajono gyventojus bendrauti ir bendradarbiauti, pareikšti savo nuomonę visuomenei aktualiais klausimais. Savivaldybėje piliečius kviečiu susitikti iš anksto užsiregistravus telefonu (8 46) 49 24 51, arba siųsti klausimus, įvardinti Klaipėdos rajono problemas, bendruomenių rūpesčius, rašant komentarus socialiniame tinkle „Facebook", taip pat siunčiant laiškus el. paštu: . .

     Kokie klausimai labiausiai rūpi Klaipėdos rajono gyventojams, siunčiantiems laiškus savivaldos vadovams?

     Gyventojai domisi labai skirtingomis sritimis, tačiau daugiausiai klausimų sulaukiau dėl kelių priežiūros. Akivaizdu, kad gyventojams Klaipėdos rajone trūksta informacijos apie kelių tvarkymo planus. Juolab, kad Klaipėdos rajone yra ne tik Savivaldybei, bet ir kitoms institucijoms – valstybės įstaigai „Klaipėdos regioniniai keliai", Lietuvos automobilių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos priklausančių kelių, o apsikeitimas informacija nėra sklandus.

     Tiesa, Klaipėdos rajono savivaldybės Geodezijos ir GIS skyriaus vedėjas Raimondas Vilas informavo apie kuriamą kelių infrastruktūros duomenų bazę, naudingą specialistams ir eiliniams vartotojams. Ir iki šiol jau panaši bazė veikė, tačiau ji nebuvo interaktyvi, − naujojoje būtų žymiai patogiau sekti vykstančius kelių tvarkymo darbus.

     Kiti gyventojams ir bendruomenėms rūpimi klausimai varijuoja nuo žaidimų aikštelės įrengimo Gargždų Melioratorių gatvės rajone, kultūrinės veiklos kaimuose ir miesteliuose, mokesčio už prekybą turguje, paveldo saugojimo, turėklų, dviračių takų įrengimo, prisidėjimo statybinėmis medžiagomis prie bendruomenių vykdomų projektų ir panašiai. Ne į visus klausimus galima atsakyti iš karto, į kai kuriuos reikia įsigilinti, užklausas dėl informacijos siųsti kitoms institucijoms. Ne visus piliečių pageidaujamus darbus bus galima atlikti iš karto, vienu ypu. Tačiau į kiekvieną piliečiams rūpimą klausimą kreipsime dėmesį. Planuojant strategiją, biudžeto išlaidas, taip pat bus atsižvelgiama į tai, ar tai išties rūpi, reikalinga gyventojams, ar jie kalbėjosi apie tai su savivaldos atstovais.

     Ar prieš priimdami, ruošdami sprendimus, jau aktyviai tariatės su bendruomenėmis, seniūnaičiais, ar jie įsitraukė į aktyvesnį bendradarbiavimą su savivalda?

     Kaip tik trečiadienį dalyvavau konferencijoje Seime, kuriame buvo kalbama apie seniūnijų savarankiškumą ir tiesioginius seniūnų rinkimus, seniūnaičių vaidmenį ir įtaką seniūnijose priimamiems sprendimams. Palaikau šią idėją, rengiamą įstatymą, bet taip pat noriu pabrėžti, kad ir pagal dabar galiojančius įstatymus, skirtingai juos interpretuojant skirtingose savivaldybėse, kai kuriuose kituose Lietuvos rajonuose seniūnijos išliko pakankamai savarankiškos. Planuoju organizuoti seniūnų, Viešųjų pirkimų skyriaus darbuotojų vizitą į Kėdainių, Tauragės savivaldybes, kuriose veikia daug savarankiškesnės seniūnijos. Įsigilinsime į jų gerąją patirtį, išsiaiškinsime visus niuansus.

     O ir dabar kiekvienoje Klaipėdos rajono seniūnijoje yra gyventojų išrinkti seniūnaičiai, jie svarbesniais klausimais seniūnijoje sueina į seniūnaičių sueigą, kartu su seniūnu sprendžia rūpimus klausimus. Būtų puiku, jei seniūnaičiai susiorganizuotų ir kiekvienoje seniūnijoje išsirinktų po seniūnaičių seniūnaitį. Tuomet visų 11 Klaipėdos rajono seniūnijų atstovai dalyvautų ruošiant ir priimant sprendimus savivaldybėje. Jų patariamasis žodis būtų svarbus. Susirinkę bent kartą per mėnesį, jie tikrai galėtų išreikšti savo bendrą nuomonę Tarybos nariams dėl vieno ar kito sprendimo.

     Klaipėdos rajone veikiančios bendruomenės taip pat įsitraukė į darbą, darbų planavimą kartu su savivalda. Gavau jau bent penkių bendruomenių valdybų pasirašytus laiškus su miesteliams ar kaimams aktualiais klausimais, rūpesčiais, − atsakėme ar dar atsakysime į kiekvieną aktyvių piliečių klausimą.

     Ar prieš priimdami sprendimus diskutuoti kviesite ir platesnę visuomenę?

     Taip, žinoma. Viliuosi, kad būtent žiniasklaida padės diskutuoti svarbesniais savivaldoje aptariamais klausimais kartu su piliečiais. Pavyzdžiui, dabar Administracijoje svarstoma galimybė sujungti po rinkimų be seniūnės likusią Dauparų−Kvietinių seniūniją su Gargždų seniūnija. Būtų labai svarbu, kad Dauparų, Kvietinių, Gargždų gyventojai pareikštų savo nuomonę apie tokį sumanymą. Aš pats asmeniškai esu įsitikinęs, kad kuo mažesnė seniūnija, tuo iš arčiau ji žino gyventojų poreikius, tačiau šiuo atveju Dauparų−Kvietinių seniūnija yra įsikūrusi tame pačiame pastate kaip ir Gargždų seniūnija, − tiek daupariškiai, tiek kvietiniškiai spręsti savo reikalų važiuoja į Gargždus. Be to, ir dalis Kvietinių seniūnijos iš tiesų yra Gargždų teritorijoje. Pavyzdžiui, už vieną Užuovėjos gatvės pusę yra atsakinga Gargždų seniūnija, o už kitą – jau Dauparų−Kvietinių. Toks administracinis suskirstymas, sutikite, nėra labai logiškas.

     Galbūt sujungus šias seniūnijas, seniūnijai pavyktų sklandžiau organizuoti darbus, gal būtų lengviau paskirstyti žmones, efektyviau pirkti ir naudoti mechanizmus, įrangą. Seniūnija galėtų savarankiškiau organizuoti ir didesnius viešuosius pirkimus. Dabar, kai ir visus mažos vertės pirkimus atlieka Viešųjų pirkimų skyrius, jis praktiškai „užkimštas" mažais pirkimais – kam fotoaparato, kam žoliapjovės ar kito nebrangaus daikto. Galbūt ir dėl to Viešųjų pirkimų skyrius nespėja laiku vykdyti kai kurių reikšmingų, didelės vertės pirkimų.

     Bet kuriuo atveju, pirmiausia norėčiau išgirsti žmonių nuomonę šiuo klausimu. Rūpi sužinoti, kokiomis savybėmis, jų nuomone, turi garsėti geras seniūnas, ar svarbi asmenybė, ar labiau reikšminga galiojanti tvarka, įstatymai ir gebėjimas jais naudotis, ar svarbu smulkesnės seniūnijos, ar galima jas būtų ir jungti. Džiaugčiausi, jei visuomenė įsitrauktų į diskusiją, politikams būtų lengviau priimti teisingą sprendimą.