Trečiadienį Gargžduose dingusi elektros energija kaip reikiant sutrikdė kai kurių įstaigų ir įmonių darbą. Vienur elektros tiekimas buvo atstatytas greitai, kitur to teko laukti bemaž visą dieną. Gargžduose esančių įstaigų atstovų teiravomės, kokių sunkumų jie patyrė ir kaip sekėsi juos išspręsti.

     Vakar rašėme, kad, pasak „LESTO" atstovo ryšiams su visuomene Martyno Burbos, apie 9 val. buvo užfiksuoti atsijungimai trijose elektros linijose, dėl šios priežasties maždaug 5000 vartotojų buvo sutrikęs elektros energijos tiekimas.

     Vienose įstaigose, pašalinus gedimus, šviesos sužibo visai netrukus, tačiau kitoms teko apsišarvuoti kantrybe ir laukti.

     Dirbti buvo sunkiau

     Klaipėdos rajono apylinkės teismo atstovė spaudai Jurgita Zablockienė portalui mano-gargzdai.lt tvirtino, kad, nors teisme elektra buvo, sunkumų kilo dėl sutrikusio interneto ryšio.

     „Tai apsunkino darbus, kadangi mūsų informacinė sistema veikia per tą ryšį. Buvo sudėtingiau, nes ir elektroninės bylos nagrinėjamos... Šiek tiek buvo sutrikdytas darbas, bet teisėjai rado būdų, kaip tai spręsti", – patikino J. Zablockienė.

     Kiek didesnių keblumų dėl dingusios elektros kilo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai ir jos įstaigoms. Visą dieną neveikė Savivaldybės internetinė svetainė, interneto ryšio neturėjo seniūnijos.

     Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikienė prisipažino, kad iš pradžių dėl dingusios elektros išgąsčio būta.

     „Pradžioje buvome išsigandę, labiau rūpinomės savo biudžetinėmis įstaigomis: mokyklomis, darželiais... Skubiai kviečiausi Švietimo skyriaus vedėją, aptarėme šią pusiau ekstremalią situaciją. Iš principo susitvarkėme be jokių didesnių ekscesų. Be abejo, neveikė internetas, kai kurie darbai buvo sustabdyti, bet radome kitų užsiėmimų, veiklų. Tokiu metu galima dokumentų peržiūra, jų tvarkymas. Darbai nenutrūko ir nesustojo, nors tam tikrų nepatogumų patyrėme", – teigė L.Liutikienė.

     Kaip tvirtino L.Liutikienė, buvo sutrikdyti kai kurių švietimo įstaigų virtuvių darbai.

     „Kai kurios elektros linijos veikė, kitos – ne. Vaikai iki pietų maitinimą dar gavo, o po pietų, kiek žinau, kai kur virtuvės jau nebegalėjo maisto pateikti", – pasakojo Administracijos direktoriaus pavaduotoja.

     Ligoninėse panašiose situacijose gelbėja alternatyvūs energijos šaltiniai – generatoriai. Gargždų ligoninėje elektros tiekimą, kaip pasakojo įstaigos vyriausioji gydytoja Alma Grikšienė, užtikrina dar 1997 metais pastatytas generatorius.

     Vyriausioji gydytoja sakė, kad, nors elektra buvo, vakar nesklandumų visgi taip pat nepavyko išvengti – dirbti trukdė neveikiantys kompiuteriai.

     „Internetas buvo atsijungęs. Kas dirba su kompiuteriais, negalėjo darbuotis maždaug iki 15 val.", – kalbėjo A.Grikšienė.

     Vyriausioji ligoninės gydytoja pasakojo, kad ilgam laikui įstaigoje elektra nėra dingusi, bet pagal sunaudojamą generatoriaus kurą matyti, kad beveik kiekvieną mėnesį jis įsijungia: „Reiškia elektra pradingsta".

     A.Grikšienė prisiminė, kad sunkumų kartais pasitaiko ir dėl stichinių veiksnių.

     „Prieš penkerius metus buvo įtrenkęs žaibas. Buvo sugadintas serveris, neveikė dauguma kompiuterių, iš jų pradingo duomenų bazės. Čia buvo tragedija", – prisipažino Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja.

     „DNB" banko atstovė spaudai Rasa Petruškevičiūtė informavo, kad Gargždų banko skyriuje jokių elektros sutrikimų užfiksuota nebuvo, tad bankas dirbo įprastai.

     Verslo organizacijos skaičiuoja nuostolius

     „Lijo" marketingo vadovė Alvyda Pušinskienė pasakojo, kad vakarykščiai elektros energijos sutrikimai, trukę daugiau nei pusdienį, sukėlė didžiulių nepatogumų, įmonė patyrė nemažų nuostolių.

     „Vakar visi buvome išmušti iš vėžių tiesiogine prasme. Sėdėjome, tvarkėmės, bendravome su vis užsukančiais klientais ir laukėme elektros atsiradimo. Patyrėme didžiulių nuostolių, nes nedirbo virtuvė, negalėjome pamaitinti žmonių dienos pietumis, buvo daug nepatenkintų klientų. Blogiausia, kad tai kartojosi labai dažnai ir buvo ilgai tvarkoma. Atsiradus elektrai, dar reikėjo laiko, kol mūsų virtuvė vėl galėjo pradėti dirbti, nes viryklės-orkaitės atšalo, joms įšilti reikia nemažai laiko", – pasakojo „Lijo" marketingo vadovė A. Pušinskienė.

     Moteris teigė, kad tai sutrikdė ne tik restorano, bet ir viešbučio veiklą.

     „Dingus elektrai, neturėjome interneto, telefono, viešbutyje – kabelinės televizijos. Per dieną susikaupė daug darbų, o pasekmės jaučiamos dar ir šiandien", – kalbėjo „Lijo" atstovė.

     UAB „Maxima LT" Komunikacijos skyriaus vadovė Renata Saulytė pasakojo, kad elektros energijos sutrikimai sukelia daugybę nepatogumų. Prekybos centrai skaičiuoja tiek finansinius, tiek emocinius nuostolius. Vakar „Maxima XX" prekybos centro veikla Gargžduose buvo sutrikusi apie 40 minučių.

     Anot prekybos tinklo atstovės, problemos sprendimo būdai yra gana sudėtingi.

     „Kai pirkėjai ateina į mūsų parduotuves ir prekybos centras privalo nutraukti darbą, žmones tenka išprašyti iš prekybos salės – visada mūsų darbuotojai susiduria su nepasitenkinimu. Tai yra nuostoliai: viena dalis – finansiniai dėl parduotuvės uždarymo, kita ir labai svarbi – neapčiuopiami emociniai nuostoliai. Žmonės ateina, piktinasi, galbūt kitą kartą jie neužsuks į tą pačią „Maximos" parduotuvę", – svarstė R.Saulytė.

     Moteris patikino, kad klientai turi teisę reikšti pretenzijas elektros energijos tiekėjams.

     „Jeigu ilgą laiką parduotuvė būna be elektros energijos ir prieš tai nėra perspėjama, galima kreiptis su pretenzijomis į elektros energijos tiekėjus, kalbėtis dėl patirtų nuostolių kompensavimo. Žinoma, procesas gana sudėtingas, keblus", – kalbėjo R.Saulytė.

     Komunikacijos skyriaus vadovė tvirtino, kad su „LESTO" yra kalbamasi, deramasi, prašoma pranešti apie iš anksto galimus numatyti sutrikimus.

     „Maxima" prekybos centro atstovė spaudai teigė, kad nuolat stengiamasi investuoti ir į alternatyvius elektros energijos šaltinius.

     „Yra didesnių parduotuvių, kur esame apsidraudę nuo tokių atvejų: pastatyti papildomi generatoriai. Dingus elektros energijai, net jeigu tenka parduotuvę laikinai uždaryti, ji gali atnaujinti darbą per ganėtinai trumpą laiko tarpą. Deja, toks šaltinis negali ilgesnį laiką palaikyti parduotuvės normalios veiklos, nes yra daug įrangos, šaldytuvų. Investuojame į šiuos alternatyvius šaltinius", – sakė R.Saulytė.

     „Trevenos" degalinių tinklui elektros dingimas taip pat sukelia nemažai problemų.

     „Kai iš anksto žinome, kad dings elektra, nes dažniausiai būna planiniai darbai, turime savo didelį generatorių, kurį vežame į degalinę. Jeigu yra kelių valandų nesklandumai, tai generatoriaus nespėjame vežti, bet tai yra labai blogai, nes sustoja visas darbas. Kenčiame dantis sukandę, nevežame to generatoriaus, bet ir klientai skundžiasi", – situaciją komentavo „Trevena ir KO" direktorius Andrius Kraynas.