Ketvirtadienį vykęs Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdis pralėkė nejučia, mat darbotvarkėje buvo vos 33 klausimai. Visgi tarp jų netrūko ypač aktualių Klaipėdos rajono gyventojams.

Keisis švietimo įstaigų vadovai

Pirmieji Tarybos posėdyje priimti sprendimai atneš pokyčių mokymo įstaigose. Šalių susitarimu buvo nutraukta darbo sutartis su Drevernos pagrindinės mokyklos direktoriumi Rimantu Povilu Kytra, kuris jau yra sulaukęs pensinio amžiaus. Laikinai mokyklos direktoriaus pareigas eis jo pavaduotoja ugdymui Vilija Rimkuvienė. Už ilgametį darbą direktoriui įteiktas padėkos raštas ir gėlių puokštė.

Gėlėmis netrukus pasveikinta ir naujoji Gargždų lopšelio-darželio „Gintarėlis“ vadovė Alė Šimaitienė. Darbas darželyje jai – ne naujiena. A.Šimaitienė įstaigoje dirba nuo 1982-ųjų. Moteris dalyvavo konkurse ir buvo vienintelė pretendentė į šias pareigas. Anksčiau ji dirbo „Gintarėlio“ direktorės Stasės Bronės Drevinskienės, kuri neseniai išlydėta į pensiją, pavaduotoja.

Dvigubas finansavimas?

Be diskusijų įveikus pusę darbotvarkės klausimų, Tarybos narių nuomonės išsiskyrė ėmus aptarinėti Klaipėdos rajono prioritetinių sporto šakų didelio sportinio meistriškumo klubų veiklos dalinio finansavimo nuostatų pakeitimus. Buvo manančių, kad nevyriausybininkai bus dar labiau nustumti į antrą planą, nes nuostatai numato, kad paraiškas finansavimui teikti gali ir kiti juridiniai asmenys, vykdantys sportinę veiklą.

„Iniciatyva tikrai neatėjo iš apačios. Inicijavo tai pavaduotoja Ligita Liutikienė, tikrai ne kažkas kitas. Pažiūrėkime parengtus nuostatus, kas yra naudos gavėjas – tai Sporto centras. Irgi, matyt, susiję asmenys su pavaduotoja, – kalbėjo N.Galvanauskas. – Mes turime tokį finansavimą, kad nevyriausybininkai gauna 100 tūkst.litų, Savivaldybės komandos – 200 tūkst. litų. Jau dabar klubai yra nustumti į pašonę, tik trečdalis tegauna finansavimą, negriaukime to nevyriausybinio sektoriaus“.

Jis atkreipė dėmesį, kad bandomas įvesti dvigubas finansavimas. Pasak N.Galvanausko, Sporto centras gautų pinigus ir iš biudžeto, ir pagal šią programą.

Administracijos direktoriaus pavaduotoja L.Liutikienė išsakytiems pastebėjimams nepritarė.

„Gerbiamam tarybos nariui norėčiau priminti, kad sprendimo projektą teikė Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, o parengė jį Liudmila Juknienė. Liutikienės pavardės aš nematau sprendimo projekte“, – kalbėjo L.Liutikienė, paraginusi kaltinimus pagrįsti.

Nepaisant prieštaringų nuomonių, didesnė dalis politikų sprendimo projektui pritarė.

Gargždams – per daug dėmesio

Pastabų turėta ir rajono dviračių trasų specialiajam planui, kuris pateiktas Tarybos nariams tvirtinti. Patvirtinus šį planą, pagal nustatytus prioritetus bus rengiami atskirų trasų techniniai projektai.

Egidijus Skarbalius išsakė nuomonę, kad prioritetai rajone skirstomi nevienodai: „Kaip ir daugely sričių, proporcingumo principo aš labai pasigendu. Tai, kas susiję su Gargždais ir aplink Gargždus, eina į pirmą planą. Jeigu prioritetus bent dalintumėm 50 proc. Gargždams ir 50 proc. – labiau nutolusiems... Apie tai šnekėjau ir kai mes važinėjomės po tuos takus, atkreipiau dėmesį, bet, deja, šiuo atveju dauguma buvo „gluša“.

23 politikai sprendimo projektui pritarė. 3 balsavo, kad sprendimo priėmimas būtų atidėtas. Po balsavimo pasigirdo replikų, kad būtent pastarieji yra „ne gluši“.

Svarstė, ką pirkti

Posėdyje daug dėmesio skirta diskusijoms dėl vienokio ar kitokio Savivaldybės turto.

Buvo pristatyta informacija dėl Priekulės vaikų lopšelio-darželio veiklai reikalingų patalpų nuomos konkurso. Sudaryta komisija derėjosi su tinkamų šiai veiklai patalpų savininkais. Kaip teigiama aiškinamajame rašte, savininkai siūlo išnuomoti patalpas, kurių bendras plotas 412 kv.m. Derantis buvo sutarta 7 Eur/kv.m kaina.

Posėdyje patalpų savininkai pasisakė, kad jas norėtų parduoti. Jų pasiūlyta kaina – 500 tūkst. Eur. Ši suma politikams pasirodė nereali, tad pirkimo variantas buvo atmestas iš karto ir apsistota ties derybomis dėl nuomos.

Taip pat apsvarstyta informacija dėl nekilnojamojo turto pirkimo Jakuose. Savivaldybei reikia užtikrinti medicinos paslaugų teikimą, o kito gydymo paskirties pastato Jakuose nėra. Ambulatorijos pastatą jo savininkai, kurių, beje, yra 100 fizinių asmenų, sutiko parduoti už 30 tūkst. Eur.

Prieš balsavimą meras Vaclovas Dačkauskas replikavo, kad dabar paaiškės, kiek Taryboje yra protingų politikų. Posėdyje dalyvavę Tarybos nariai nutarė, kad pastatą įsigyti reikia, pats meras, beje, balsavimo mygtuką nuspausti pamiršo.

Agluonėniškiai nori maldos namų

Prieštaringomis nuomonėmis politikai apsikeitė pristačius informaciją dėl bažnyčios įrengimo Agluonėnuose.

Agluonėnų seniūnė Laima Tučienė tvirtino, kad seniūnijoje yra vos keli šimtai evangelikų liuteronų, kurie bažnyčią turi. O katalikams skirtos bažnyčios nėra, taip pat ir civilinių kapinių. Seniūnė dėstė, kad Agluonėnuose jau kelis dešimtmečius stovi apleistas pastatas, tad, jį nupirkus, būtų galima įrengti maldos namus, šarvojimo patalpas.

Vieni Tarybos nariai siūlė atsižvelgti į šį prašymą, nes seniūnija yra tikrai nuskriausta, kiti pastebėjo, kad gyvenvietėje ir taip yra nesutvarkytų pastatų, tad Savivaldybei savo turto plėsti nederėtų. Galiausiai nutarta sudaryti darbo grupę, kuri išanalizuos šį klausimą.