Savaitgalis bus viena valanda ilgesnis, sekmadienį Lietuvoje įvedamas žiemos laikas.

Naktį iš spalio 26-osios į 27-ąją, 4 valandą, laikrodžius reikės pasukti valanda atgal. Laikrodžių rodyklės bus sukamos ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos šalių. Rytais pamiegosime ilgiau, tačiau greičiau tems.

Laikas dukart per metus keičiamas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą. Ši direktyva buvo pakartotinai patvirtinta prieš dešimtmetį. Žiemos laikas kasmet įvedamas paskutinį spalio sekmadienį. Tokiu ritmu gyvensime iki paskutinio kovo sekmadienio, kai 3 val. laikrodžio rodyklę pasukamos valanda į priekį.

Sezoninį laiką turi dauguma Senojo žemyno valstybių ir nemažai kitų pasaulio šalių – iš viso apie 100 valstybių. Lietuvoje vasaros laikas buvo pradėtas įvedinėti dar sovietmečiu, 1981 metais.

Pirmą kartą idėją, kad persukant laikrodžio rodykles galima „pailginti“ dieną ir sutaupyti elektros energijos, dar 1784-aisiais iškėlė amerikietis išradėjas ir politikas Benjaminas Franklinas. Jo teigimu, žmonės švaisto šviesųjį paros laiką vasaros rytais gulėdami lovoje, o pasukus laikrodžius valanda į priekį būtų išlošiama viena šviesi vakaro valanda.

Sezoninis laikas visame pasaulyje vertinamas prieštaringai. Specialistai iki šiol nesutaria, kas yra svarbiau: vasaros laiko nauda energijos taupymui ar žala žmonių sveikatai.

Skaičiuojama, kad laiko kaitaliojimas leidžia sutaupyti 3-8 proc. elektros energijos, bet naujų technologijų ir modernių gamybinių procesų diegimas šį efektą nuolat mažina.

Stasio Gulbino fotografija