„Baigusi mokyklą priėmiau tuo metu nepopuliarų sprendimą – niekur nestojau, nutariau metus keliauti ir dirbti“, – sako Jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ dalyvė gargždiškė Neringa Stroputė. Mergina atviravo, kad taip pasielgti nebuvo lengva: rinktis studijas skatino ir draugai, ir giminaičiai. Šiandien, baigusi Olandijos Mastrichto universitete bakalauro studijas ir siekianti magistro laipsnio Budapešto Vidurio Europos universitete, ji žino, kad toks sprendimas pasiteisino.

Savo profesinėmis įžvalgomis ir patarimais, ką daryti, kad baigusieji studijas gautų perspektyvų darbą, Neringa pasidalins vasario 20-ąją vyksiančiame jaunimui skirtame renginyje „Kas po to?“.

Kaip klostėsi Tavo kelias baigus mokyklą?

Baigusi mokyklą iš karto niekur nestojau, nors giminaičiai ir draugai labai skatino. Metus laiko keliavau ir dirbau modeliu Londone, Paryžiuje...

Po metų įstojau į Mastrichto universitetą, kur mokiausi Europos studijų disciplinos. Tuo metu buvo įdomios Europos Sąjungos (ES) aktualijos, todėl pasirinkau plačią studijų kryptį: apie ES, politiką, ekonomiką, teisę. Studijų eigoje susidomėjau aplinkosaugos mokslais ir konkrečiai – energetika, tad po dvejų metų pertraukos įstojau į Vidurio Europos universitetą Budapešte, kur siekiu Aplinkosaugos mokslų ir politikos magistro laipsnio, specializuojuosi energetikos srityje.

Kokias pareigas užimi dabar ir už ką esi atsakinga?

Dabar dirbu Jaunųjų profesionalų „Kurk Lietuvai“ programoje, kurios dalyviai pritaiko savo tarptautinę studijų ar darbo patirtį įgyvendinant įvairius projektus rotacijos principu viešajame sektoriuje. Šiuo metu metu įgyvendinu socialinio verslo vystymo Lietuvoje projektą.

Apie ką turėtų susimąstyti jaunuoliai, kurie nori turėti perspektyvų darbą?

Reikia susimąstyti apie du dalykus. Pirma, verta pasižiūrėti, kokios yra paklausiausios specialybės, reikiamos kvalifikacijos, kokiuose sektoriuose egzistuoja specialistų trūkumas. Iš kitos pusės – yra svarbu pažvelgti ir šiek tiek plačiau: kokioje aplinkoje gyvename, koks yra globalus kontekstas, pagalvoti, kokius įgūdžius verta lavinti.

Kokios yra paklausiausios specialybės?

Tiek Europoje, tiek Lietuvoje dabar verta atkreipti dėmesį į STEM sektorių (apimantį technologijų, inžinerijos, matematikos mokslų sritis).

Statistika kalba pati už save. Pavyzdžiui, augančią STEM darbuotojų paklausą rodo tai, jog 2014 metais šiame sektoriuje buvo per 4000 laisvų darbo vietų. Paradoksas tas, kad darbuotojų paklausa auga, o STEM mokslų absolventų skaičius mažėja: 2012 metais šiuos mokslus baigė apie 10 000 absolventų, o 2014 metais – šiek tiek daugiau nei 7000.

Tiems, kurie linkę į tiksliuosius mokslus, gera žinia ta, kad didžiausias paklausos ir pasiūlos neatitikimas Lietuvoje – informacinių technologijų (IT) sektoriuje. Vien nuo 2014 metų IT įmonėse buvo įdarbinta 1800 IT specialistų, bet dėl jų trūkumo dar 500 darbo vietų liko neužpildytos. Statistika byloja, kad šių specialistų atlyginimas yra net 70 proc. didesnis už Lietuvos vidutinį. Keista: nepagrįstai nepatraukli ši specialybė yra moksleiviams.

O ką daryti tiems, kuriems nesiseka tikslieji mokslai?

Vertėtų atkreipti dėmesį į darbo galimybes užsienio kapitalo įmonėse, kurios vilioja ir didesniu darbo užmokesčiu, ir patrauklesnėmis sąlygomis. Čia itin svarbus užsienio kalbų mokėjimas. Net 50 proc. visų paslaugų centrų Lietuvoje veiklą vykdo Šiaurės šalių kalbomis (norvegų, švedų, danų...). Verta mokytis ne vien anglų ar ispanų, bet ir Šiaurės šalių kalbas. Taip pat auga ir prancūzų, ir vokiečių kalbų specialistų poreikis.

Kokios savybės svarbios šiuolaikiniam ir ateities darbuotojui? Į ką reikėtų atkreipti dėmesį?

Svarbiausia – gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos. Pavyzdžiui, mūsų tėvų karta 20–30 metų dirbo vienoje darbo vietoje, kurioje kilo karjeros laiptais. Dabar labai tikėtina, kad reikės pakeisti ne tik darbo vietą, bet ir darbo pobūdį. Galbūt tu padirbsi 5 metus vienoje įmonėje, bet, sulaukęs 30–40 m., vėl nuo pradinės pozicijos turėsi pradėti darbą, gal įsteigsi savo verslą?

Verta atsižvelgti į tą faktą, kad kuo toliau, tuo labiau pasaulis taps išmanesnis. Pasikartojančioms užduotims reikės vis mažiau specialistų, todėl labai svarbus tampa kritinis mąstymas, gebėjimas apdoroti sudėtingą informaciją, ją pateikti paprastai ir aiškiai – informacijos valdymas. Taip pat bendras socialinis ir emocinis intelektas.

Globalizacijos kontekste svarbūs ir tarpkultūrinės komunikacijos įgūdžiai: kaip tu gebi komunikuoti ir atsižvelgti į skirtingus kultūrinius peizažus. Net jeigu darbas bus Lietuvoje, galbūt tau teks bendrauti su komandos nariu iš kitos šalies virtualioje erdvėje.

Kita savybė – tarpdiscipliniškumas – gebėjimas suprasti skirtingų disciplinų sąvokas ir principus, sujungti daug dalykų į vieną ir gebėti kritiškai įvertinti. Išryškėja paradoksas: iš vienos pusės, reikia labai konkrečių tiksliųjų mokslų specialistų, o iš kitos pusės – labai svarbu investuoti į visapusišką savo asmenybės tobulėjimą, suprasti kuo didesnį disciplinų spektrą. Verta išmanyti ir ekonomikos, ir politikos, ir teisės, gamtos mokslus ir gebėti tas žinias sistemingai apjungti.

Ką patartum mokyklą baigiančiam moksleiviui?

Tikrai svarbu pasirinkti perspektyvią specialybę, bet reikia nepamiršti atsigręžti ir į save, savo pomėgius, gebėjimus. Paklausias profesijas galime atspėti tik trumpalaikėje perspektyvoje. Kai mes baigėme mokyklą, visi puolė studijuoti ekonomiką, teisę, verslo vadybą, tarptautinius santykius... Dabar matome, kad 70 proc. absolventų bedarbių studijavo socialinius mokslus. Vadybos ir administravimo studentai sudaro 42 proc. socialinių mokslų bedarbių. Nors mums atrodė, kad tai bus labai paklausu.

Nežinia, kokios bus patraukliausios specialybės po 10 metų, kokie sektoriai rinkoje atsiras, todėl verta pažvelgti ir į savo poreikius bei pomėgius.

Taip pat nereikia daryti skubotų sprendimų: verta sau duoti laiko keliaujant, dirbant neįprastus darbus ir taip ugdant tarpkultūrinio bendradarbiavimo ir socialinio intelekto įgūdžius.

Norėčiau paskatinti apsvarstyti ir socialinio verslo kūrimo galimybę. Gal kas susigundytų idėja inicijuoti naujas veiklas, skirtas aktualioms visuomeninėms problemoms spręsti. Galime semtis idėjų ir ryžto plėtojant socialinį verslą iš trijų studijas užsienyje baigusių merginų, kurios siekia jaunas šeimas suvesti su kaimo vietovėse gyvenančiais vienišais senoliais, kurie turi daugybę sodininkystės žinių, tačiau jau nebeturi su kuo jomis pasidalinti. Tam įkurta internetinė svetainė www.coolukis.lt.

Kodėl moksleiviai turėtų nepraleisti renginio „Kas po to“?

Iš tiesų, norėčiau, kad ir su mumis kas nors būtų taip pasidalinę patirtimi prieš baigiant mokslus.

Mano manymu, būdami moksleiviai dažniausiai dar neturime nuostatų, ką norime veikti gyvenime, kokie mūsų tikslai ir siekiai. Tai labai svarbu suformuoti ir lengviau, kai kas nors padeda: gali pasidalinti aktualia informacija, patirtimi.

Daugiau apie renginį ir registracija – internetinėje svetainėje www.kaspoto.lt