Nors įprastai Klaipėdos rajono savivaldybės taryba į posėdžius renkasi paskutinį mėnesio ketvirtadienį, šį kartą svarbus ir didelis darbas – biudžeto tvirtinimas – politikus į posėdžių salę atginė anksčiau – vasario 18-ąją.

Užkliuvo lėšų paskirstymas

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nariai turėjo ką pasakyti vos pradėjus svarstyti klausimą dėl rajono savivaldybės strateginio veiklos plano 2016-2018 m. tvirtinimo.

Pirmasis pastabas žerti ėmė Tarybos narys Egidijus Skarbalius, pastebėjęs, kad kelių rajone daugėja, tačiau lėšų jiems tvarkyti – ne.

„Kelių kilometrų skaičius kiekvienais metais didėja. Bet tiek žvyrkelių programoms, tiek asfaltavimui pinigėlių nedaugėja. Bepigu gyvenantiems centrinėse gyvenvietėse kaip Priekulė, Gargždai, kur asfaltas guli nuo neatmenamų laikų“, – pasisakė E.Skarbalius, pridūręs, kad ta pati situacija yra ir su gyvenviečių aplinkos tvarkymu.

Tarybos narys Vaclovas Macijauskas, kaip pats teigė, palyginęs kelias seniūnijas, atkreipė dėmesį, kad darbo užmokesčiui ir organizavimui jose lėšos skiriamos netolygiai – kai kurioms mažesnėms seniūnijoms tam pinigų skiriama daugiau nei turinčioms gerokai didesnį gyventojų skaičių.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė politikui paaiškino, kad seniūnijų struktūra yra nusistovėjusi ir lėšos skiriamos pagal faktiškai dirbančių žmonių skaičių.

Mero regalijos – auksinės?

Tarybos nariui Aivarui Vasyliui pro akis nepraslydo užmačios mero regalijų sukūrimui ir pagaminimui iš viso skirti 25 tūkst. Eur: „Paauksuotas karūnas darysim, karietas ar ką?“

„Ar S.Karbauskas regalijas išsinešė namo?“ – kiek vėliau taip pat klausė E.Skarbalius.

Primename, kad regalijos už daugiau nei 5200 Eur, paaukotų rėmėjų, buvo pagamintos 2011 m., kai rajono meru buvo išrinktas dabartinis Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas. Paaiškėjo, kad šios regalijos neatitinka Lietuvos heraldikos komisijos reikalavimų.

Pastebėjimus apie biudžetą ir strateginį veiklos planą išsakė ir Tarybos narys Nerijus Galvanauskas. Kaip teigiamus dalykus politikas įvardijo valstybės investicijų programos lėšas (VIP), AB „Klaipėdos vanduo“ akcijų pirkimą. Tačiau, pasak N.Galvanausko, biudžete netrūksta ir neigiamų aspektų: „Ką matau blogo? Pirmiausia – deficitinis biudžetas de facto“.

Visgi 16 Tarybos narių strateginio veiklos plano tvirtinimui pritarė, prieš buvo 1, o susilaikė 8.

Tiesa, taip pat priimtas protokolinis sprendimas dėl priemonių, kurioms pirmiausia turi būti atstatomos lėšos, surinkus viršplaninių pajamų ir pan. Mero Vaclovo Dačkausko siūlymas balsuoti dėl protokolinio sprendimo sulaukė kai kurių politikų pasipiktinimo. Jie pasigedo lygybės, esą meras, priėmus sprendimus, galimybės siūlyti protokolinius sprendimus Tarybos nariams paprastai nebesuteikia.

Daugiausia – švietimui

Tarybos nariams išsakius savo nuomones ir patvirtinus strateginį veiklos planą 2016-2018 metams, svarstant 2016 m. biudžetą, apsieita be didesnių diskusijų.

17 politikų biudžeto projektui pritarė, o 9 susilaikė.

2016 metų Savivaldybės biudžeto numatomos pajamos – 37 861 600 Eur. Biudžeto projekte asignavimai pajamas viršija 567 300 Eur.

Savivaldybės biudžete planuojamas 14 500 Eur Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervas.

Švietimui planuojama išleisti 19,1 mln. Eur arba 49,6 proc. visų biudžeto asignavimų. Iš šios sumos – 14,6 mln. Eur – asignavimai darbo užmokesčiui ir įmokoms valstybiniam socialiniam draudimui. Šiais metais valstybės investicijų programos lėšomis bus atnaujinami Kvietinių mokyklos-darželio, Gargždų „Minijos“ progimnazijos Gobergiškės skyriaus, Agluonėnų pagrindinės mokyklos, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos Pėžaičių skyriaus pastatai. Savivaldybės biudžeto lėšomis bus tęsiami pastatų ir vidaus patalpų remontai  Gargždų lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“, Dituvos, Dovilų, Endriejavo pagrindinėse mokyklose. Planuojamas naujai įsteigtos biudžetinės įstaigos atviram darbui su jaunimu finansavimas, tęsiamas projekto „Atviro darbo su jaunimu plėtra Gargžduose“ vykdymas, ketinama nupirkti dar vieną mokyklinį autobusą.

Socialinei apsaugai tenka 5,5 mln. Eur arba 14,4 proc. visų biudžeto asignavimų. 2015 m. socialinei apsaugai išleista 5,1 mln. Eur. Didesnės lėšos planuojamos socialinėms išmokoms, pašalpoms ir kompensacijoms, didėja viešųjų darbų programai skiriami asignavimai, planuojama pradėti Lapių pagrindinės mokyklos buitinio pastato rekonstrukciją, pritaikant jį socialinių paslaugų teikimui.

Kultūrai ir sportui planuojama skirti 3,6 mln. Eur arba 9,3 proc. visų biudžeto asignavimų (2015 m. – 2,8 mln. Eur). Didėjimą lemia tęsiami modernizavimo darbai Girkalių ir Žadeikių kultūros namų  pastatuose, planuojami vykdyti Dovilų etninės kultūros centro pastato modernizavimo darbai, valstybės investicijų programos ir savivaldybės biudžeto lėšomis planuojami vykdyti Gargždų sporto mokyklos stadiono bėgimo takų ir lengvosios atletikos sektoriaus aikštelių dangos keitimo, universalių dirbtinės dangos futbolo aikštelių įrengimo Plikiuose, Dituvoje, Slengiuose darbai, futbolo aikštelių įrengimo programos vykdymas, vaikų žaidimo aikštelių įrengimo darbai seniūnijose, planuojamo rengti daugiafunkcio sporto centro Gargžduose statybos techninio projekto finansavimas.

Ekonomikai tenka 3,6 mln. Eur arba 9,5 proc. visų biudžeto asignavimų (2015 m. – 3,7 mln. Eur). Didžioji šių išlaidų dalis tenka kelių, gatvių atnaujinimui, remontui ir priežiūrai. Šiais metais planuojama vykdyti Laukžemio tvenkinio užtvankos rekonstravimo darbus, parengti Klaipėdos rajono rinkodaros ir komunikacijos strategiją, prisidėti prie regiono pasiekiamumo didinimo oro transportu, finansuoti turizmo viešinimo priemones, dalyvauti turizmą skatinančiuose projektuose, pritaikyti Stepono Dariaus memorialinį parką turizmo ir aviacijos reikmėms, parengti kempingo Gargždų karjerų teritorijoje įrengimo dokumentaciją, įrengti J. Genio malūno lauko ekspoziciją, pradėti rengti rajono miestų viešųjų urbanizuotų erdvių sutvarkymo techninius projektus.

Aplinkos apsaugai numatomi 2,4 mln. Eur arba 6,2 proc. visų biudžeto asignavimų (2015 m. – 2,9 mln. Eur). Didžioji dalis išlaidų tenka komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo, viešųjų erdvių priežiūros darbų finansavimui. Bus tęsiami biudžetinių įstaigų vandentiekio ir nuotekų tinklų prijungimo prie centralizuotų tinklų darbai rajono gyvenvietėse, lietaus nuotekų sistemų projektavimas ir darbai, priešgaisrinių tvenkinių išvalymas ir sutvarkymas.