Ketvirtadienį Savivaldybėje įvyko Ekstremalių situacijų komisijos posėdis dėl prevencinių priemonių sausos žolės deginimui išvengti, valstybės institucijų, vietos savivaldos vykdomųjų institucijų ir gelbėjimo pajėgų pasiruošimas miškų ir durpynų gaisrų gesinimui. Be kitų apsvarstytų klausimų komisijos nariai pritarė Klaipėdos rajono savivaldybės 2016 m. gaisrų prevencijos priemonių planui, kuris bus tvirtinamas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.

Būtina apsaugoti miškus

Ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdyje dalyvavo komisijos pirmininkas Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, kiti Ekstremaliųjų situacijų komisijos nariai, atstovai iš Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės tarnybos, Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos, Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus, Valstybinės miškų tarnybos Klaipėdos teritorinio poskyrio, seniūnai.

Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas (civilinės saugos koordinatorius) Vladislovas Bernotas apžvelgė praėjusių metų situaciją rajone – nors vasara buvo karšta ir sausa, tačiau labai daug gaisrų miškuose, durpingose pievose nebuvo. Keletą savaičių dėl didelio gaisrų pavojaus teko apriboti lankymąsi valstybiniuose miškuose. Deja, nėra galimybės apriboti lankymosi privačiuose miškuose.

Civilinės saugos koordinatorius informavo, kad šiemet žolė pradėta deginti kovo mėnesį: „Buvo gana sausa pavasario pradžia ir tai kėlė nerimą, tačiau šiuo metu oro sąlygos pasikeitusios, nebėra didelio gaisrų pavojaus atvirose teritorijose. Esame numatę imtis prevencinių veiksmų dėl žolės deginimo, organizuosime reidus, taikysime administracinio poveikio priemones už nenušienautą žolę".

Jis pabrėžė, kad deginant pernykštę žolę būtų apsaugoti miškai, reikia įrengti ar atnaujinti mineralizuotas juostas. Taip pat būtina atlikti prevencinį darbą, teikiant informaciją gyventojams apie galimus aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus, deginat sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus ir kitas atliekas, bei už tai numatomas baudas.

Baudos siekia kelis šimtus eurų

Šiuo metu galioja šios baudos. Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pažeidę aplinkosaugos reikalavimus deginant sausą žolę, nendres, nukritusių medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas, gali būti baudžiami: piliečiai – 28−231 Eur baudomis; pareigūnai – 57−289 Eur baudomis. Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pažeidę aplinkosaugos reikalavimus deginant ražienas, taip pat nenupjautą ir nesugrėbtą (nesurinktą) žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras, gali būti baudžiami: piliečiai – 57−289 Eur baudomis; pareigūnai – 115−347 Eur baudomis. Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pastebėję savo žemėje žolės, ražienų, nesugrėbtų šiaudų gaisrą ir nesiėmę priešgaisrinės apsaugos priemonių, gali būti baudžiami 28−173 Eur bauda. Durpynų ir durpingų pievų deginimas užtraukia baudą nuo 86 iki 231 Eur. Nepranešimas priešgaisrinės tarnyboms apie degančius durpynus užtraukia baudą nuo 57 iki 115 Eur.

Daugiausia gaisrų – Priekulės, Dovilų ir Gargždų seniūnijose

Mokyklose su moksleiviais turėtų būti kalbama apie žalą gamtai, kurią gali padaryti žolės deginimas, reikia paraginti vaikus pasikalbėti su tėvais. Daug gaisrų sukelia vaikai mokinių atostogų metu, todėl reikėtų akcentuoti, kokia kyla grėsmė, kaip elgtis miškuose, prie vandens telkinių.

Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Arūnas Armalis paanalizavo pastarųjų kelerių metų statistinius duomenis. Paaiškėjo, kad daugiausiai gaisrų buvo Priekulės, Dovilų ir Gargždų seniūnijose, dažniausiai – atvirose teritorijose. Daugiausia gaisrų – kovo ir balandžio mėnesiais.

„Dažniausiai žmonės gaisruose žūva dėl neatsargaus elgesio ir rūkymo. Tai asmenys, pasirinkę asocialų gyvenimo būdą, piktnaudžiaujantys alkoholiniais gėrimais, rūkantys, gyvenantys sodininkų bendrijose, kaimiškose vietovėse, neturintys nuolatinio darbo", – kalbėjo A. Armalis.

Pernai buvo vykdomos prevencinės akcijos, sudarytas ir patvirtintas bendras Savivaldybės ir valstybinių institucijų gaisrų prevencijos priemonių planas. Savivaldybei priklausančiuose būstuose šiais metais įrengiami 25 dūmų jutikliai. Didelė pažanga padaryta sodininkų bendrijose – gatvėms suteikti pavadinimai, jos paženklintos, aišku, kur yra priešgaisriniai rezervuarai.

Ugniagesiais savanoriais gali būti ir mokiniai

Savanorių ugniagesių veiklą rajone pristatė Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Tomas Taučius.

Ugniagesių atstovai pabrėžė, kad būtų pageidautina, kad juos dažniau kviestų į gyventojų susirinkimus seniūnijose, sodininkų bendrijose, mokyklose, kitose įstaigose ir organizacijose. Ugniagesiais savanoriais gali būti ir mokiniai nuo 14 metų, todėl mokyklos taip pat turėtų būti suinteresuotos įtraukti į šią veiklą savo bendruomenės narius.

Afrikinio kiaulių maro situaciją Lietuvoje apžvelgė Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas Virgilijus Valantinas.

Reikėtų numatyti administracinio poveikio priemones apleistų statinių, nenušienautų teritorijų savininkams, ieškoti lėšų ir tvarkyti vandens telkinius, kuriuos galima pritaikyti gaisrų gesinimui, priešgaisrinius rezervuarus. Taip pat rekomenduota Savivaldybės administracijai parengti sutartį ir sudaryti sutartis su privačių vandens telkinių, priešgaisrinių rezervuarų, priešgaisrinių tvenkinių savininkais dėl jų pritaikymo gaisrų gesinimui ir leidimo jais naudotis gaisrų gesinimui bei rekomenduota Savivaldybės administracijai tekti siūlymus Savivaldybės tarybai dėl keliamų saugos reikalavimų paplūdimiams ir maudykloms.

Posėdyje diskutuota apie reikalingas civilinės saugos priemones miškuose, pajūryje ir kitur.

Pranešimus, kuriuos pateikiama statistinė analizė galima rasti Savivaldybės naujienų tinklalapyje.