Lapkričio 15 d. 19 val. į Veiviržėnus vėl atvyko „kūrybinis traukinys”.

Belaukiant atvykstančio traukinio kaimietė Barbora (renginio vedėja Eugenija Selskienė) guodžiasi traukinio palydovei (renginio vedėja Vilija Norvilienė) apie neseniai jai nustatytą ligą, kurios pavadinimas yra panašus į jos kaimyno vardą „Algis” ir vokišką pavardę „Haimeris”. Traukinio palydovei  nesupratus tokios ligos pavadinimo, Barbora  vaizdžiai, kaip iš mokyklinio vadovėlio, paaiškina: „Tai liga - kai smegenų stalčiai prisipildo neaiškios sudėties skysčio”.

Tačiau jų rimtą pokalbį akimirksniu nutraukia kurtinantis traukinio burzgimo garsas ir traukinio palydovė, mojuodama geležinkeliečio lazdele, profesionaliai pasitinka „kūrybinį traukinį”, atvykusį jau ketvirtą kartą į Veiviržėnus. Iš keleivinių vagonų ir kupė linksmai nusiteikę pasipylė keleiviai: „Namų šeimininkės” iš Šalpėnų (vadovas Romas Starkutis), „Krašto apsaugos darbuotojai” iš Daukšaičių (vadovas Jaroslavas Barabuška), „Traukinio palydovės” iš Judrėnų (vadovė Vilija Norvilienė), kelios jaunųjų karių grupės iš Judrėnų (vadovė Vilija Būdvytienė) ir Endriejavo (vadovė Jolanta Štabokaitė), kaimiečiai iš Žadeikių (vadovė Eugenija Selskienė), tautinių šokių šokėjos iš Veiviržėnų (vadovė Jolanta Štabokaitė), ir dainininkai  veiviržėniškiai (vadovai Žibutė Sukackienė ir Regimantas Šilanskas).

Barbora, pamačiusi tokį gausų Lietuvos kariuomenės merginų ir moterų būrį iš karto padarė išvadą, jog populiariausia profesija Lietuvoje yra moterys. Ir jai, kaip moteriai, toptelėjo idėja, jog tuomet ir ji turi profesiją – juk ji moteris. Barbora sakė tiesą, nes neilgai trukus jau skaičiavo atlyginimą, „akimirksniu uždirbau ant trijų beliašų”.

Traukinio palydovei (vedėja Vilija Norvilienei) darbo diena buvo išties sunki - tiek daug traukinių per vieną dieną retai užklysta į Veiviržėnus. Tad nenuostabu, kad ištvermingoji darbuotoja pradėjo silpti, liežuvis veltis, kojos pintis… o dar jos lova užimta (Barbora ilsisi), tad  jos akimis geležinkelio stotyje vyksta tikras „balaganas”.

 Pilnutėlė žiūrovų salė negailėjo aplodismentų šauniems Veiviržėnų kultūros centro atlikėjams, kurie šaltą, žvarbų ir lietingą rudens vakarą padovanojo ištaigingą šventę susirinkusiems. Šį kartą „kūrybinis traukinys”, kurio tema tema „Profesijos”, suteikė renginiui žaismingumo, spalvingumo, išskirtinumo.

 Namų šeimininkės iš Šalpėnų sujaudino žiūrovus skambiais balsais ir nuoširdumu; krašto apsaugos darbuotojai iš Daukšaičių įpareigojo žiūrovus suklusti ir įsiklausyti į liaudiškas kaimo kapelos melodijas; patrauklios traukinio palydovės iš Judrėnų užbūrė žiūrovus elegancija,  žavesiu ir „už širdies griebiančiomis” dainomis; šaunieji  kariai iš Endriejavo demostravo savo vikrumą, ištvermę ir originalią choreografiją; jaunieji futbolininkai iš Judrėnų sužavėjo visus rūbų spalvingumu ir profesionaliu įmantraus šokio atlikimu; kaimiečiai iš Žadeikių sudomino gebėjimu šmaikščiai perteikti kasdienių problemų peripetijas; dvasingosios vienuolės iš Endriejavo  priminė, kad ir po vienuolės apdarais slypi dailiosios lyties atstovės, kupinos vilionių, svajonių ir elegancijos; šeimininkai veiviržėniškiai linksmino mietelėnus ir svečius skambiomis, „širdį veriančiomis” dainomis ir profesionaliai atliekamais tautiniais šokiais. O jų tautinių rūbų spalvų dermė ir audimo raštai žiūrovams priminė apie seniausius Lietuvos amatus ir tradicijas. 

 Šventės pabaigoje Veiviržėnų kultūros centro direktorė Laura Netalimova dėkojo visiems, padėjusiems organizuoti  tradicija tapusį renginį „Kūrybinis traukinys” ir įteikė originalias dovanėles (saldainius primenančius fantastiškus gėlių žiedus) visų Veiviržėnų kultūros centro filialų  vadovams ir darbuotojams. Veiviržėnų kultūros centro filialai yra trijose seniūnijose, tad patys šilčiausi padėkos žodžiai buvo ištarti pagrindiniams renginio „Kūrybinis traukinys” rėmėjams – Endriejavo seniūnei Laimutei Šunokienei, Judrėnų seniūnui Zigmantui Simanauskui ir Veiviržėnų seniūnei Editai Sluckienei. Jų dėka skanėstais padengtas vaišių stalas pradžiugino mažuosius ir į bendrą būrį subūrė suaugusius atlikėjus, kur jie turėjo progą pasidžiaugti vieni kitų išmone, talentu,  pasidalinti kūrybinėmis idėjomis.

Renginio pabaigoje vedėjos kreipėsi į Veiviržėnų kultūros centro administraciją: Laurą Netalimovą bei Karolį Pronckų ir įteikė jiems „šiūpelę” (kastuvą), kad būtų nuvalyti nuo sniego keliai, pasirūpinta degalais bei kitomis kuro atsargomis ir kitais metais vėl į Veiviržėnus atriedėtų „kūrybinis traukinys”.

Autorės bei renginio dalyvių fotografijos: