Lietuvos žiniasklaidoje netyla žinios apie galimus korupcijos skandalus, kuriuose figūruoja 100 tūkstančių eurų. Vien pareiškimas apie įtarimus korupcija yra blogai, nekalbant apie formuojamą degraduojančios politinės sistemos įvaizdį. Dėl visų šių įvykių man apmaudu ir gėda. Labiausiai apmaudu dėl Lietuvos žmonių, ypač jaunimo demotyvavimo ir didėjančios apatijos, kuri virsta į emigraciją.

    Norėčiau pakalbėti apie kitą korupcijos formą, kuri nei žiniasklaidos priemonėse, nei viešai nėra aptarinėjama taip dažnai ir garsiai. Galbūt todėl, kad nėra įspūdingų sumų ir kyšio davimo/ėmimo fakto. Ši korupcijos forma vadinama nepotizmu – tarnybinės padėties naudojimas giminėms ar draugams proteguoti. Atsakomybė už nepotizmą nenumatyta, bet LR Baudžiamajame kodekse numatyta atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Nesant kyšio davimo/ėmimo fakto, šis nusikaltimas gali sulaukti pareigūnų dėmesio tik tuo atveju, jei bus padaryta didelė žala valstybei, kuri prilyginta 250 MGL (9500 eurų), ar žala valstybės reputacijai. Bet, kaip teigia teismai, įstatymai nenumato universalių kriterijų žalai apskaičiuoti, todėl teismas kiekvienu atveju sprendžia pats. Dažniausiai tai būna išteisinamieji sprendimai, nes LR Konstitucinis ir Aukščiausiasis teismas nurodo, kad „kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis: administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.". Deja, kitų priemonių įstatymai nenumato, ar sprendimus priima institucijos, kurių veikla kelia daug abejonių (pvz., Vyriausioji tarnybinės etikos komisija). Dėl šių priežasčių pareigūnai retai kada tiria tokius nusikaltimus.
    Manau, kad nepotizmas, pasireiškiantis per piktnaudžiavimą, yra dažniausia ir didžiausią žalą daranti korupcijos forma. Lietuvoje tik apie 60 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų deklaruoja viešuosius ir privačius interesus. Valstybiniame sektoriuje Lietuvoje (kartu su valstybinėmis įmonės ir t.t.) dirba apie 380 tūkst. darbuotojų. Yra skelbiama vieša prielaida, kad ne mažiau 10 procentų į įvairias pareigas paskirti nepotizmo būdu. To negalima nei tvirtinti, nei paneigti, nes 320 tūkst. darbuotojų viešųjų ir privačių interesų nedeklaruoja. O kas, jei protekcijomis tikrai pasinaudojo bent 38 tūkst. darbuotojų? Skaičiuojant, kad viena darbo vieta biudžetui kainuoja apie 1 tūkst. Eur/mėn., tai per metus iš viso būtų apie 465 mln. eurų.
    Ar tai didelė žala?
    Nepotizmo žala yra milžiniška, nes galimai valstybės biudžetas per metus netenka daugiau nei 400 mln. eurų, o tie proteguoti asmenys organizuoja viešuosius pirkimus, priima kitus asmenis į darbą (nebūtinai reikiamos kvalifikacijos). Geri specialistai netenka galimybės konkuruoti dėl darbo vietų, teikiamos nekokybiškos viešosios paslaugos, mažėja šalies augimo potencialas, neteisingumo jausmas skatina gyventojų nepasitenkinimą ir emigraciją, efektyvumo ir darbo našumo stygius užkerta kelią mokesčių mažinimui ir pajamų didinimui, sudaro galimybes neskaidriai ir korupcinei veiklai.
    Nesiūlau revoliucijos, noriu politinės ir visuomenės moralės evoliucijos. Tikiu, kad kritinė masė sugebės pakilti virš asmeninių interesų ir sukurti geresnę Lietuvą daugumai žmonių.