Nuo 2016 metų birželio 21 iki 30 dienos Saudo Arabijos Karalystės nacionalinis koordinatorius Pasaulinei sveikatos organizacijai (PSO) pranešė dar apie 13 užsikrėtimo Artimųjų Rytų respiracinio sindromo koronovirusine infekcija (ARRS-CoV) atvejus, įskaitant vieną mirties atvejį.

Artimųjų Rytų respiracinio sindromo koronavirusinė infekcija (ARRS, angl. MERS) – tai virusinė kvėpavimo takų liga, kurią sukelia Artimųjų Rytų respiracinio sindromo koronavirusas (ARRS-CoV, angl. MERS-CoV). Liga pirmą kartą nustatyta 2012 m. Saudo Arabijoje. Nuo 2012 metų rugsėjo mėnesio PSO pranešė apie 1768 ARRS-CoV atvejus, patvirtintus laboratoriškai, iš jų 630 atvejų baigėsi mirtimi.

Koronavirusai – tai didelė grupė virusų, kurie gali sukelti įvairius susirgimus, pvz., sunkų ūmų respiracinį sindromą (SŪRS) ar peršalimo simptomus.

Dauguma ARRS-CoV sukeltų atvejų užregistruota Artimuosiuose Rytuose (Saudo Arabijoje, JAE, Katare, Jordanijoje, Omane, Kuveite, Egipte, Jemene, Lebanone, Irane). Daugiausia ARRS-CoV atvejų registruojama Saudo Arabijoje. Susirgimų ARRS buvo registruota tarp keliautojų į Artimuosius Rytus arba asmenims, turėjusiems sąlytį su po kelionių susirgusiais asmenimis. Keletas įvežtinių ARRS atvejų buvo užregistruota Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Afrikoje, Azijoje. ARRS protrūkis buvo užregistruotas ir Pietų Korėjoje.

Iki šio nėra patvirtintas tikslus ARRS-CoV plitimo kelias. ARRS-CoV – zoonotinis virusas ir remiantis šiuo metu turima informacija tikėtina, kad viruso rezervuaras yra vienakupriai kupranugariai. Identiškos ARRS-CoV atmainos buvo išskirtos iš žmonių ir vienakuprių kupranugarių Egipte, Omane, Katare, Saudo Arabijoje. Manoma, kad žmonės Artimuosiuose Rytuose gali užsikrėsti virusu tiesioginio ar netiesioginio sąlyčio su vienakupriais kupranugariais metu.

Nepanašu, kad virusas lengvai plinta nuo žmogaus žmogui, tačiau yra užregistruotų užsikrėtimų tarp artimą sąlytį su ARRS ligoniais turėjusių asmenų (šeimos narių, pacientų, sveikatos priežiūros darbuotojų).

Inkubacinis ligos periodas, t.y. laikotarpis nuo užsikrėtimo iki ligos simptomų pasireiškimo, yra apie 14 dienų. Pagrindiniai ARRS simptomai yra karščiavimas, kosulys ir/arba kvėpavimo nepakankamumas, pneumonija (plaučių uždegimas). Kai kuriems asmenims gali išsivystyti žarnyno funkcijos sutrikimai, inkstų nepakankamumas ar septinis šokas. Sunkesnės ligos formos išsivysto asmenims, turintiems kitų rimtų sveikatos sutrikimų, pvz., diabetą, onkologinę ligą, lėtinę plaučių ligą, po chemoterapijos ar organų transplantacijos ir kt. Ne visada galimas pacientų, sergančių ARRS, išaiškinimas pradinėse ligos stadijose, nes skirtingai nuo kitų ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, ARRS pradinėse ligos stadijose neturi išskirtinių simptomų.

Šiuo metu vakcinos nėra.

Kadangi nėra duomenų, kad pagrindinis ligos plitimo būdas yra nuo žmogaus žmogui, PSO nerekomenduoja Saudo Arabijos karalystėje taikyti apribojimų kelionėms ir prekybai. Tokios priemonės kaip informacijos apie ARRS-CoV sklaida asmenims vykstantiems į/iš paveiktų šalių yra tinkama visuomenės sveikatos srities praktika.

Keliautojams, vykstantiems į šalis, kuriose yra registruojamas ARRS-CoV plitimas, rekomenduojama:

•   dažnai plauti rankas su muilu ir vandeniu. Jei tokios galimybės nėra, naudoti alkoholinį antiseptiką arba alkoholines servetėles;

•   neliesti akių, nosies ir burnos neplautomis rankomis;

•   vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis ir gyvūnais;

•   vartoti tik termiškai apdorotą mėsą ir pasterizuotą pieną (ypač kupranugarių);

•   nevartoti maisto, paruošto nežinomomis sąlygomis;

•   vengti sąlyčio su naminiais ir laukiniais gyvūnais, ypač kupranugariais;

•   vengti sąlyčio su gyvūnų išskyromis, šlapimu, fekalijomis ir kt., ypač su kupranugarių;

Jeigu išsivysto kvėpavimo takų infekcijos požymiai keliaujant arba praėjus 14 d. po kelionės Arabų pusiasalyje:

o   skubiai kreiptis į gydytoją ir nurodyti kelionės šalį (-is). Prieš atvykstant į gydymo įstaigą, telefonu ją informuoti  apie ligos simptomus ir buvusią kelionę;

o   vengti sąlyčio su sveikais asmenimis;

o   kosėti ir čiaudėti prisidengus burną, naudotis vienkartinėmis nosinaitėmis. Panaudotas nosinaites išmesti į šiukšlių dėžę. 

Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (www.ulac.lt ) ir PSO (http://www.who.int/emergencies/mers-cov/en/ ) informaciją parengė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Gargždų skyriaus vedėja Aušra Syminienė