Tikėkimės, kad vasaros turizmo sezonas Klaipėdos rajone dar nesibaigė. Todėl norėtume turizmo entuziastus matyti keliaujančius ne tik Priekulės, Drevernos ar Agluonėnų keliais ir takeliais, bet ir pasidairyti po kitas seniūnijas, kuriose taip pat gausu paveldo objektų.

    Veiviržėnai − vienas įspūdingiausių Klaipėdos rajono kampelių. Būtinai turėtume aplankyti Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčią, kuri išsiskiria unikaliomis liaudies architektūros formomis ir baroko bruožais. Veiviržėnuose gausu ir koplytstulpių, Laisvės kovų atmintį žyminčių vietų, taip pat yra Švč. Mergelės Marijos lurdas. Miestelis ypač garsėja kasmet liepos mėnesį vykstančiais Šv. Marijos Magdalenos atlaidais, į kuriuos sugrįžta kone visi tėviškę kažkada palikę kraštiečiai.

    Veiviržėnus supa vertingi archeologinio paveldo objektai. Išraiškingumu kraštovaizdyje ir istorinio įprasminimo memorialiniais ženklais išsiskiria Skomantų piliakalnis su jo viršūnėje 1928 m. pastatytu Kosto Rameikos paminklu. Jis pastatytas 1918 metų Nepriklausomybės 10-mečiui ir Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 5-mečiui pažymėti. Iš savivaldybės biudžeto skirta 5000 eurų šiam paminklui sutvarkyti. Piliakalnio papėdėje 1965 m. pastatyta liaudies meistro Vytauto Majoro skulptūra „Žemaitis". Tai vienas iš įspūdingiausių piliakalnių Klaipėdos rajone, prie kurio visada sutinkame keliautojus dviračiais, automobiliais ar pėstute. Šį piliakalnį prižiūri konkursą laimėjęs „Gt Transport".

    Veiviržėnus Turizmo informacijos centras siūlo lankyti keliaujant „Vakarų Lietuvos dviračių žiedo" maršrutu po pajūrį ir Vakarų Žemaitiją, Taip pat galima rinktis automobilių maršrutus „Žemaitiškoji Klaipėdos rajono dalis" ar „Lamatos žiedas".

    Veiviržėnus visoje respublikoje garsina ne per seniausiai įsikūręs Klaipėdos rajono amatų centras, kuris pristato net aštuonias skirtingas amatų edukacines programas, pritaikytas bet kokio amžiaus žmonėms (lėlių gamyba, audimas, mezgimas, duonos kepimas ir kt.).

    Už 15 km nuo Veiviržėnų yra įsikūrę Judrėnai. Tai dar vienas senas Žemaitijos kaimas, apsuptas miškais, per kurį teka Judrės ir Šalpės upeliai.

    Kaime išlikusi taip pat unikali, kaip ir Veiviržėnuose, 1780 m. vietinių meistrų statyta Šv. Antano Paduviečio bažnyčia. Bažnyčia yra išsaugojusi autentišką interjerą. Čia stovi vieni seniausių Žemaitijoje barokiniai XVIII a. II p. vargonai.

    Prie vertingiausio Judrėnuose archeologinio paveldo priskiriamas Norgėlų piliakalnis, kurį pasiekti nėra paprasta, bet jį aplankiusiems įspūdis paliks ilgam laikui. Labiausiai Judrėnai žinomi kaip legendinio lakūno Stepono Dariaus tėviškė. Lankomiausias kultūros paveldo objektas yra Stepono Dariaus gimtinės ekspozicija su memorialiniu parku.

    Judrėnus garsina ne tik Šv. Antano atlaidai, bet ir Stepono Dariaus gimtinėje vykstantys „Lituanicos" skrydžio ir simbolinio milžinkapio supylimo minėjimai, kurie sukviečia didelį svečių ir lankytojų būrį iš visos Lietuvos.

    Na, o judrėniškių ir apsilankančių svečių kasdienybę praskaidrina miestelyje rengiamos garsios visoje Žemaitijoje humoro kolektyvų varžytuvės „Judrėnjuokis". Aktyvi Judrėnų bendruomenė organizuoja Žemaitijos kulinarinio paveldo degustacijas, Judrėnų sūriai gurmanams žinomi visoje Lietuvoje. Taigi, kviečiame keliauti po Klaipėdos rajoną ir aplankyti seniausias savo lietuviško kaimo autentiškumu garsėjančias Veiviržėnų ir Judrėnų apylinkes.