Jau paskelbtos būsimos 2017 metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės. Drauge su dar devyniomis šalies gyvenvietėmis kitąmet toks titulas ir garbė atiteks ir Priekulei.

2017 m. mažųjų Lietuvos kultūros sostinių titulu didžiuosis šios gyvenvietės: Priekulė (Klaipėdos r.), Ukrinai (Mažeikių r.), Gasčiūnai (Joniškio r.), Palūšė (Ignalinos r.), Raudondvaris (Kauno r.), Labanoras (Švenčionių r.), Vabalninkas (Biržų r.), Vilkyškiai (Pagėgių sav.), Paežeriai (Vilkaviškio r.) ir Punia (Alytaus r.).

Savaitgalį Vilniuje vyko Tautų mugė, kurios metu taip pat buvo pristatytos ir būsimos mažosios Lietuvos kultūros sostinės. Priekulės bendruomenės užimtumo centro atstovai informavo, kad visuomenei Klaipėdos rajoną bei Priekulės kraštą pristatė Priekulės kultūros centro folkloro ansamblis „Vėlingis“ (vadovė Rūta Vildžiūnienė), kuris atliko Mažosios Lietuvos liaudies dainų kompoziciją, pademonstravo šio krašto papročius ir žaidimus („Priekulės kiemas“, „Išlek gulbeli ant marelių“, „Pasėjau linelį“, „Meškerys“, „Už jūrų marių“), o prisistatymo programos vedėja Virgina Asnauskienė šišioniškių tarme pasakojo apie piršlybas, žvejus ir žirgus. Pasirodant priekuliškiams, dideliame ekrane buvo rodomos skaidrės su Priekulės nuotraukomis.

Be to, renginio metu Priekulės bendruomenės užimtumo centro atstovai tiems mugės lankytojams, kurie atsakė nors į vieną klausimą apie Priekulę, įteikė po raudonšonį obuolį ir knygelę apie šią Klaipėdos rajono gyvenvietę.

Mažoji Lietuvos kultūros sostinė – tai nacionalinis LR kultūros ministerijos ir Naisių kaimo bendruomenės inicijuotas ir vykdomas projektas.

Pirmą kartą mažąja kultūros sostine 2015 m. tapo Naisių kaimas. 2016 m. mažosiomis kultūros sostinėmis tapo jau 10 Lietuvos miestelių.

Mažosios kultūros judėjimo organizatoriai siekia padėti pamatus naujai ilgametei kultūrinei tradicijai ir praturtinti Lietuvos kultūrą apskritai, puoselėti kultūrą ir meną regionuose, didinti miestų kultūros ir mažosios kultūros tarpusavio integraciją, grąžinti į Lietuvos žmonių širdis meilę ir pagarbą savam kraštui bei jo tradicijoms, taip pat didinti kaimo žmonių kultūrinį aktyvumą ir taip gerinti jų gyvenimo kokybę, įtraukti į mažosios kultūros judėjimą kuo daugiau verslininkų ir kultūros atstovų, kurie aktyviai imtųsi iniciatyvos gaivinant jų krašto kultūrinį gyvenimą, rodyti ir skleisti turtingą bei turiningą kaimo bendruomenių kultūrinį gyvenimą, kurti patrauklią alternatyvą emigracijai ir alkoholizmui kaime.

Mažosios kultūros sostinės atrenkamos konkurso būdu, pagal iš anksto nustatytus LR Kultūros ministerijos reikalavimus. Komisija, kuri sprendžia, kam suteikti mažosios kultūros sostinės vardą, sudaroma ne tik iš LR Kultūros ministerijos atstovų, bet ir žymių bei pripažintų Lietuvos kultūrinio gyvenimo veikėjų.

Tautų mugės akimirkos – dalyvių nuotraukose: