Gargždų mieste šiuo metu vykdomi remonto darbai Gluosnių, Alyvų, Ramunių, Pievų, Laukų ir Užuovėjos gatvėse. Klaipėdos rajono mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė ir Vietos ūkio ir kaimo reikalų komiteto pirmininkė Regina Kernagienė kartu su Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausiąja specialiste Aldona Balčikoniene lankėsi remontuojamose gatvėse ir domėjosi vykdomų darbų eiga bei kokybe.

Visoms šešioms gatvėms tvarkyti sudaryta sutarčių už beveik 1 mln. 300 tūkst. eurų. Jau panaudota daugiau nei 740 tūkst. eurų lėšų. Gluosnių, Alyvų, Ramunių, Pievų ir Laukų gatvės, jei neiškils kliūčių, turėtų būti baigtos remontuoti iki žiemos.

Pasak mero pavaduotojos R. Cirtautaitės, atliekant gatvių remonto darbus, gyventojams dažnai kyla klausimų dėl išvažiavimo iš Užuovėjos gatvės į Kretingos plento gatvę. Žmonės skundžiasi esą išvažiavimas yra per siauras. Tačiau jis yra suprojektuotas pagal visus saugumo reikalavimus ir nustatytus tokios kategorijos gatvės parametrus, pločius. Ankstesnis platus išvažiavimas į Kretingos plento gatvę buvo susiformavęs pagal žmonių vairavimo įpročius ir neatitiko saugumo reikalavimų. Dabar išvažiavimas yra suprojektuotas valstybinėje žemėje, nekertant Automobilių kelių direkcijos žemės sklypo. Ateityje čia turėtų būti sankryža, kurios įrengimu rūpinamasi jau nuo 2014 metų. Sankryža turi būti įrengiama ne tik iš Savivaldybės biudžeto, bet ir iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos lėšų. Taip yra todėl, nes Kretingos plento gatvė yra krašto kelias, jungiantis Gargždus ir Kretingą. Savivaldybė, teisingai suprojektavusi išvažiavimą, laukia Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos sutikimo dėl sankryžos įrengimo, o darbai bus pradėti, kai bus pasirašyta sutartis.

Taip pat vicemerės Rūtos Cirtautaitės teigimu, remontuojant gatves kyla didelė problema dėl savavališkai gyventojų sodinamų medžių valstybinėje žemėje. Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklėse numatyta, kad medžius ir krūmus draudžiama veisti valstybinėje žemėje miestuose ir miesteliuose, nesuderinus su Savivaldybe arba tos žemės valdytoju, naudotoju ar neturint įgaliojimų tame sklype tvarkyti želdinius. Valstybinė žemė turi būti naudojama norint gerinti infrastruktūrą, pavyzdžiui, tiesti šaligatvius, dviračių takus, todėl ir kyla problemų, kai valstybinė žemė, nebepriklausanti privatiems sklypams, yra savavališkai gyventojų apsodinama medžiais ar krūmais, kuriuos po to atliekant darbus reikia naikinti.

Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Aldona Balčikonienė vicemerei Rūtai Cirtautaitei ir Vietos ūkio ir kaimo reikalų komiteto pirmininkei Reginai Kernagienei taip pat aprodė baigiamus darbus Gargždų miesto stadione. Čia baigiama kloti bėgimo takų danga, įrengtos dvi krepšinio aikštelės su naujais mobiliais krepšinio stovais, dvi šuoliaduobės bei rutulio stūmimo ir disko metimo zonos. Šiems darbams Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skyrė 250 tūkst. eurų.