Mano Gargždai



20 metų Gargžduose: nuo maisto prekių iki juvelyrikos

Įvertinkite šį įrašą
(4 balsai)
„Taurunijos“ kolektyvas. Įmonės nuotr. „Taurunijos“ kolektyvas. Įmonės nuotr.

Smulkiam verslui Lietuvoje išsilaikyti nėra lengva, rinkos diktuojamus barjerus peržengti sugeba tik tie, kurie spėja su pokyčiais ir nuolat tobulėja. UAB „Taurunija“ – viena iš nedaugelio smulkių įmonių Gargžduose, sėkmingai ištvėrusi jaunos valstybės siunčiamus iššūkius, krizes ir veikianti iki šiol. Įmonė valdo tris parduotuves mieste – „Siūlę“, prekiaujančią audiniais ir rankdarbių reikmenimis, „Dovaną“, siūlančią juvelyrinių ir kitokių dovanų asortimentą, ir „Minimage“ veikiantį drabužių ir juvelyrikos skyrių. Be to, juvelyrikos dirbiniais įmonė aprūpina ir kitas regiono parduotuves.

20 metų prie šio verslo vairo sėdi Elina Paulikienė. Moteris prisimena, kad nelengva ir neįprasta anuomet buvo dvidešimtmetei merginai „daryti verslą“, o muitininkai į ją žiūrėdavo nepatikliai ir dažnai klausdavo: „O kur tavo mama?“

 

Augo verslo aplinkoje

UAB „Taurunija“ direktorė Elina Paulikienė pasakojo, kad didžiausią paskatą ir įtaką verslo kūrimui jai padarė tėvai, o verslumas buvo tarsi šeimos genuose.

„Versli buvo ir mama, ir močiutė. Ji visą gyvenimą prekiavo turguje savo gėrybėmis. Mes – anūkai – su ja važiuodavome į turgų. Močiutė prašydavo apžiūrėti, kokios kitų prekeivių kainos“, – su šypsena pirmąsias verslo pamokas prisiminė E.Paulikienė.

Jos teigimu, svarbus buvo ir tėčio, kuris visą laiką dirbo vadovaujamą darbą, vaidmuo. Grįžus į namus dažnai būdavo kalbama ekonomikos, organizacinėmis temomis, todėl tai atrodė nesvetima.

Nepavykus įstoti į norimą specialybę, jauna mergina pasirinko privačią Komercijos ir užsienio kalbų mokyklą Vilniuje, įstojo į naują komersantės specialybę.

„Nebuvo lietuviškų verslo terminų, bet mes jau mokėmės iš pirmųjų lietuviškų verslo vadovėlių. Mokslas buvo pigus, direktorė altruistiniais tikslais norėjo laisvą Lietuvą išmokyti kurti verslą“, – pasakojo E.Paulikienė.

 

E.Paulikienė pas gamintojus atrenka prekes parduotuvei. Įmonės archyvo nuotr.

 

Pamatė užsienietišką verslą

E.Paulikienė atviravo, kad itin naudinga buvo studijų metu įgyta patirtis. Pabaigus pirmą kursą, visi studentai mėnesį laiko gyveno ir praktikavosi Vokietijoje.

„Ten vykdavo paskaitos, važinėdavome po įvairias įmones. Vienoje dėstė apie rinkodarą, kitoje – apie socialinę atsakomybę ir pan. Buvome ir didžiulėje „Ford“ automobilių gamykloje, rodė, kaip surenka, gamina automobilius, važiavome ir į mažus verslus“, – prisiminė „Taurunijos“ direktorė, prisipažinusi, kad tuomet pirmą kartą pamatė, ką reiškia tikras verslas.

Nors studijuojant sukaupta daug žinių, su daugybe dalykų susidurta tik pradėjus savo verslą.

„Užsienyje nebuvo net kalbos apie biurokratiją, o čia, Lietuvoje, rašinėlius tenka nuolat rašyti“, – šypsojosi moteris.

 

Pirmasis – „Tauras“

Pirmasis žingsnis nuosavo verslo link buvo tėvų nupirktas butas Klaipėdos gatvėje. Čia 1996 metais buvo atidaryta maisto prekių parduotuvė „Tauras“, gyvavusi penkmetį. E.Paulikienė atskleidė, kad parduotuvės pavadinimą „padiktavo“ žvaigždynas, po kuriuo gimė sūnus.

Dabar šioje vietoje sėkmingai veiklą vykdo kita įmonės parduotuvė, gyvuojanti jau 15 metų – „Siūlė“.

Prekybos maisto prekėmis laikotarpis, anot E.Paulikienės, nebuvo lengvas, tačiau įmonė veikė pelningai.

Visgi jaunoji verslininkė ėmėsi ieškoti naujų galimybių.

„1997 m. pirmą kartą nuvykau į Stambulą, apsižvalgyti kitų prekių, kokios ten kainos“, – vieną pirmųjų verslo kelionių prisiminė moteris.

Grįžusi ji užstatė parduotuvę ir gavo paskolą su 20 procentų metinėmis palūkanomis. Galvoje buvo gimusi naujo verslo idėja – juvelyriniai dirbiniai.

 

Pirmoji parduotuvė – „Tauras“ –  buvo įsikūrusi šiame pastate Klaipėdos g., kuriame šiandien veikia „Siūlė". Įmonės archyvo nuotr.

 

Padėjo visi

„Paskola buvo keturis kartus mažesnė negu parduotuvės vertė, todėl pinigų tikrai būtų neužtekę, kad pavyktų įsukti kitą verslą. Tos pirmos paskolos nebūčiau gavusi be pažinčių, be įtakingo tėčio. Niekas į 20 metų merginą nežiūrėjo rimtai“, – sakė E.Paulikienė.

Pagalbos, patarimų ji sulaukė iš šeimos narių, draugų.

Prasidėjo kitas verslo etapas – didmeninė prekyba tauriaisiais metalo dirbiniais. Su kai kuriomis parduotuvėmis užsimezgęs bendradarbiavimas tęsiasi iki pat šių dienų.

Kaip pasakojo verslininkė, itin gelbėjo tai, kad ji buvo susitvarkiusi visus įvežimo dokumentus, todėl prekes galėjo siūlyti legaliai, kas tuo metu buvo itin retas dalykas.

Šiandien prekyba juvelyriniais dirbiniais partnerių parduotuvėse Telšiuose, Rietave, Plungėje, Mažeikiuose, Skuode, Šilalėje, Šilutėje, Kretingoje, Švėkšnoje, Naujojoje Akmenėje, Kuršėnuose, Visagine yra svarbi verslo dalis.

 

Svarbiausia – bendravimas ir geranoriškumas

Anot verslininkės, vienas esminių dalykų versle yra bendravimas.

„Brangiausias dalykas – informacija. Jeigu tu nebendrausi su žmonėmis, tu galėsi informaciją tik pirkti, o pirkti yra labai brangu“, – sakė E.Paulikienė, kurią rinkos paieškos buvo nuvedusios ir į Siriją.

Pirmą kelionę į parodą Italijoje prisiminusi moteris juokėsi, kad net nežinojo, kur tiksliai vyks renginys, tiesiog atvažiavo į miestą ir ieškojo.

Anot jos, didžiausi kliuviniai verslui vis dar yra žmonių ir valdžios nepasitikėjimas ir tam tenka išeikvoti labai daug energijos.

E.Paulikienė mano, kad viena svarbiausių savybių, norint sėkmingai veikti versle, nebijoti rizikuoti, klysti ir gebėti atleisti sau už klaidas.

„Kai pradėjau dirbti, neėmiau to daryti dėl pinigų. Dariau tai, kas man įdomu. Jeigu tu dirbi tai, ką mėgsti ir nebijai keistis, tai yra sėkmė. Kuo patogiau pradedi gyventi, tuo labiau tingisi. Reikia nebijoti išeiti iš komforto zonos“, – sėkmės receptu pasidalino E.Paulikienė.

 

Kolektyvas pasitinka 2016-uosius. Įmonės archyvo nuotr.

 

Tobulėjo kartu su kolektyvu

Vienas iš sunkumų verslo pradžioje buvo komandos subūrimas, prisipažino E.Paulikienė.

„Iš pradžių tikėjau, kad visi žmonės geri. Šokiravo, kad yra ir nesąžiningų“, – nemalonumus, kai darbuotojai susigundydavo brangiais dirbiniais prisiminė moteris.

Vis dėlto kolektyve, kuriame šiandien dirba 14 darbuotojų, yra ir tokių, kurie čia – nuo pat pradžių. Per dvidešimtmetį kolektyvui teko nemažai išmokti. Vienas iš šmaikštesnių prisiminimų – bandymas pritaikyti ir užsienio parsivežtą praktiką sveikintis su klientais.

E.Paulikienė pasakojo, kad tai anuomet nebuvo įprasta, pardavėjos vengdavo sveikintis su klientais, o jie nustebę klausinėdavo: „Ar tu mane pažįsti, kad sveikiniesi?“

Visgi pardavėjų šiltą bendravimą atperka itin dėkingi ir patenkinti klientų veidai.

 „Dovanoje“ turime tokių klienčių, kurios pačios atveža dovanas pardavėjoms. Jos net iš Klaipėdos atvažiuoja, nuoširdžiai iš anksto pagalvoja, ką dovanoti. Labai gera gauti grįžtamąjį ryšį, tai – didžiausias paskatinimas dirbti“, – sakė „Taurunijos“ vadovė.

 

Pokyčiai verslo aplinkoje – milžiniški

E.Paulikienė pastebėjo, kad per 20 metų pokyčiai verslo aplinkoje – didžiuliai. Itin pasikeitė verslo kultūra, sumažėjo biurokratizmo, kyšininkavimo.

„Anksčiau pusę dienos vienoje gamykloje sugaišdavai, kol visus reikiamus dokumentus sutvarkydavo. Arba, jeigu norėdavai duonos iš gamyklos pirkti, turėdavai nešti kyšį, nes kitaip direktorė net nesirašydavo pardavimo sutarties. Reikėjo „susidraugauti“ su sandėlininkais, kad dešros geresnės paliktų ar anksčiau duonos duotų“, – prisiminė gargždiškė.

Jos teigimu, keitėsi ir valdžios požiūris. Anksčiau – apie 1997–2000 metus – egzistavo įsitikinimas, kad verslą būtina bausti, todėl dėl mažiausio menkniekio būdavo išrašomos baudos, o pareigūnai ir tikrintojai parduotuvėse lankydavosi itin dažnai.

„Nuolatinis tikrinimas, baudos – viena iš priežasčių, kodėl emigravo tiek žmonių. Būdavo momentų, kai bijodavau bet kokio uniformuoto žmogaus“, – atskleidė E.Paulikienė.

Kardinaliai situacija pasikeitė Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Itin palengvėjo procedūros muitinėje, o kyšis nebebuvo norma.

 

Sieks modernizuoti „Minimagą“

Prieš dešimtmetį E.Paulikienė drauge su broliu ir jo žmona įsigijo dalį buvusio „Lietuvos telekomo“ pastato. Čia atidarytas prekybos centras „Minimagas“, kuriame keletą parduotuvių (juvelyrinių dirbinių, drabužių) valdo ir „Taurunija“.

E.Paulikienė prasitarė, kad yra pasirašyta sutartis su projektuotojais, kurie tvarko visą dokumentaciją, tam, kad ateityje būtų galima renovuoti šį seną pastatą, paversti jį moderniu prekybos ir paslaugų centru.

 „Pradžiai užsibrėžiame trumpalaikius tikslus. Tik po 1,5 metų turėsime projektą, – sakė verslininkė, paatviravusi, kad apie terminus, kada galima tikėtis modernaus pastato, kalbėti sunku. – Priklausys nuo to, kaip gausime finansavimą, kaip geranoriškai miesto valdžia tvirtins projektus“.

 

Gimtadienio proga – realios nuolaidos

20 metų gimtadienio proga „Taurunija“ visiems klientams dovanos nuolaidas, kurios bus taikomos visose įmonės parduotuvėse nuo lapkričio 14 iki lapkričio 30 dienos.

„Pas mus akcijos yra realios ir žmonės tikrai sutaupys. Prieš Kalėdas kviečiame visus apsipirkti. Mes nedarome kaip kitur, kur iš pradžių kainas pakelia, o po to „suteikia“ nuolaidą. Neturime tiek pajėgumų, kad galėtume tūkstančius etikečių pakeisti“, –  šypsojosi E.Paulikienė.

Tuos, kurie nėra apsilankę nei „Dovanoje“, nei „Minimage“, verslininkė kviečia užsukti ir įsitikinti plačiu prekių asortimentu, geromis kainomis.

Ieškančiųjų išskirtinių daiktų unikalios Provanso stiliaus naujienos lauks „Dovanoje“.

Pasveikinkite „Tauruniją“ socialinio tinklo feisbuko puslapyje „Gargždų parduotuvės“ ir laimėkite prizą – 20 eurų vertės dovanų čekį!

 

Parduotuvė „Dovana“ klientus pasitinka atnaujintame pastate. Įmonės archyvo nuotr.

 

 

„Taurunijos“ gyvavimo akimirkos – įmonės archyvo nuotraukose:

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 291 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,