Logo
 Spausdinti šį puslapį

Atliekų išvežimas vis brangs

Įvertinkite šį įrašą
(3 balsai)
KRATC atstovas Arūnas Liubinavičius (S.Gulbino fotografija) KRATC atstovas Arūnas Liubinavičius (S.Gulbino fotografija)

Šiandien bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (KRATC) atstovai Gargžduose susitiko su vietos politikais bei visuomenės atstovais aptarti Klaipėdos rajono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtros. Susitikimas prasidėjo gera naujiena – Klaipėdos rajonas vienintelis Lietuvoje, įvykdęs Europos Sąjungos reikalavimus iki 2013 metų. Tačiau tai ir tebuvo vienintelė gera naujiena: kad ir kaip sparčiai mokomės rūšiuoti, Europai tai nė motais – atliekų išvežimas ir toliau brangs. 

Su politikais bei rajono visuomenės atstovais bendravęs Arūnas Liubinavičius jau iš karto susirinkimo pradžioje pripažino, jog pagrindinis ir kone vienintelis klausimas, kuris domina žmones, yra – kodėl turime mokėti už atliekų išvežimą tiek daug?

„Anksčiau, vos prieš dešimtmetį veikė paprastas atliekų išvežimo principas – iš kiemo į sąvartyną. Niekas daug negalvojo, kur suversti šiukšles – prie kiekvieno miesto veikė nelegalūs sąvartynai, o rajonuose buvo vos po vieną legalų. Visa Mendelejevo lentelė sunkės į žemę, gruntiniais vandenimis keliavo į upes, jūrą. Žinoma, toks atliekų tvarkymo būdas buvo gerokai pigesnis, negu sugalvotas Europos Sąjungos. Tačiau tapę ES nariais, mes pagaliau turėjome pradėti tvarkyti atliekas civilizuotai“, - sakė A.Liubinavičius.

 

Rūšiavimui – kelių pakopų sistema

Civilizuotam atliekų tvarkymui reikėjo sukurti sistemą, kuri duotų naudos iš atliekų ir saugotų aplinką. Todėl 2001 metais buvo nuspręsta sukurti regioninius atliekų tvarkymo centrus. Visoje Lietuvoje buvo uždaryta 800 senų sąvartynų – vien Klaipėdos apskrityje jų uždaryta 40. Uždaryti Kalotės sąvartyną kainavo 14 mln. Lt, pastatyti naują sąvartyną Dumpiuose – 11 mln. Lt.

„Nuo tada sistema „kiemas-sąvartynas“ pasikeitė į gerokai sudėtingesnę, efektyvesnę, bet kartu ir brangesnę sistemą. Dabar yra pirminis rūšiavimas – visi mes metame šiukšles į spalvotus konteinerius. Skirtingos atliekos surenkamos atskirai. Tada jos sveriamos ir apskaitomos. Tada prasideda antrinis rūšiavimas – žmonės rankiniu būdu atrenka popierių, plastiką, stiklą. Atrūšiuotos atliekos perdirbamos arba panaudojamos energijos gamybai, tai kas nepanaudojama, saugiai palaidojama sąvartyne“, - apie atliekų tvarkymo sistemą pasakojo A.Liubinavičius.

 

Antrinis rūšiavimas – neefektyvus

Tačiau specialistai, anot A.Lubinavičiaus, teigia, jog antrinis rūšiavimas nėra efektyvus – panaudoti galima vos 15 proc. atliekų, nes popierius būna ištežęs, plastikas – suterštas. Didžiąją dalį atliekų tenka palaidoti ir tai atvedė KRATC‘ą į nepalankią padėtį – regioniniame Dumpių sąvartyne jau palaidota virš vieno milijono tonų atliekų. Praktiškai yra užpildyti abu sąvartyno sektoriai – atliekas tenka deginti deginimo paslaugas teikiančioje įmonėje. Tai reiškia, kad atliekų tvarkymas vis brangsta: įvežti toną atliekų į sąvartyną kainuoja 30 Lt, sudeginti tiek pat atliekų – 90 Lt. Tačiau pasistatyti savo deginimo įmonės KRATC‘as yra nepajėgus.

„Turime naudotis deginimo paslaugomis, nes pastatyti tokią gamyklą kainuoja pusę milijardo eurų. Pastatyti naują sąvartyną kainuoja daugiau negu 10 milijonų litų. Šiauliai jau susidūrė su problema – naujas sąvartynas užverstas, nebėra, kur dėti atliekų, jis yra 80 proc. užpildytas. Kad mes to išvengtume, yra dvi išeitys – sąžiningai rūšiuoti arba deginti atliekas, nes už kiekvieną toną atliekų, padėtų sąvartyne, reikia mokėti taršos mokestį. Todėl Klaipėdos apskrities savivaldybės pritarė, jog atliekos turi būti deginamos“, - teigė A.Liubinavičius.

 

Kiekiui mažinti – naujos atliekų aikštelės

A.Liubinavičiaus nuomone, vienas iš būdų, kaip sumažinti į sąvartyną ir deginti išvežamų atliekų kiekį, yra atidaryti stambiagabaričių ir žaliųjų atliekų priėmimo aikšteles. Tokių aikštelių Klaipėdos rajone suprojektuota 17 – kitąmet jos turėtų pradėti veikti.

„Apie 15 proc. visų atliekų sudaro žaliosios atliekos. Kam už jas mokėti įvežimo arba kitaip vadinamą vartų mokestį, jei jas galima kompostuoti. Kuo daugiau stambiagabaričių atliekų prie konteinerio, tuo daugiau reikia mokėti už atliekų tvarkymą. Alytuje pastačius tokias aikšteles iš pradžių jose surinkdavo tik 50 tonų atliekų, o prie konteinerių rasdavo 500 tonų. Dabar yra atvirkščiai. Žmonių sąmoningumas didėja“, - įsitikinęs A.Liubinavičius.

 

Stropiau – nebūtinai pigiau

Siekiant dar efektyvesnio rūšiavimo, Dumpiuose iki 2016 metų planuojama statyti rūšiavimo liniją – ji kainuos 41 mln. Lt., didžiąją dalį lėšų skirs ES. Atliekos linijoje bus rūšiuojamos mechaniškai. Per metus linija, kuri užims pusketvirto tūkstančio kvadratinių metrų, bus pajėgi išrūšiuoti 75 tūkst. tonų atliekų.

Vis dėlto, ir pastačius liniją, ir skatinant žmonų sąmoningumą rūšiuojant, atliekų tvarkymo mokestis nemažės.

„Europos Sąjungai jau kitais metais pateiksime ataskaitą, kaip įvykdėme jos reikalavimus. Už nurodymų nevykdymą yra skiriamos baudos. Dabartinė atliekų tvarkymo sistema yra Europos Sąjungos sumanymas. Už nurodymų nesilaikymą Graikijos valstybė gavo baudą – 60 tūkst. eurų už kiekvieną dieną. Tikėkimės, kad Lietuvai taip nenutiks. Turime vis labiau tvarkingai atrodančią aplinką, gamtą, mažiau teršiamos upės, vandens telkiniai. Tačiau reikia susitaikyti, kad iki 2020 metų atliekų tvarkymas dar labiau brangs. Kuo stropiau tvarkomės, tuo labiau kyla kaina. Rūšiavimas didina kaina – rūšiuosime daugiau, gyvensime švariau ir gražiau, mokėsime daugiau“, - nepaneigė A.Liubinavičius.

 

Ar tikrai mokame rūšiuoti

Galų gale susitikimo pabaigoje tapo neaišku, kokia apskritai buvo prasmė tą paskutinį dešimtmetį rūšiuoti. Mat A.Liubinavičius pripažino, jog žmonės rūšiuoti nemoka ir didžiosios dalies surūšiuotų atliekų supirkėjai neperka. Žmonės taip pat iškėlė klausimą – kam kelių kvadratų virtuvėje pasistatyti keturias šiukšliadėžes ir rūšiuoti, jei tai kainos nesumažina, o šiukšlės vis viena rūšiuojamos antrą kartą.

Šitiek investuota į rūšiavimo konteinerius, o Europos patirtis parodė, jog tokie konteineriai – be jokios naudos. Štai Norvegija jau prieš kurį laiką atsisakė skirtingų konteinerių ir viską meta į vieną – atliekas daug geriau išrūšiuoja mašinos.

Norvegijoje kai kurių savivaldybių gyventojai  turi magnetines korteles – priėję prie konteinerio kortele jį atsirakina, išmeta maišą atliekų, kurios beregint pasveriamos ir žmogus žino, kiek kainuoja jo šiukšlės.

A.Liubinavičiaus įsitikinimu, tokia sistema Lietuvai būtų per brangi, žmonių sąmoningumas ne toks aukštas. Tačiau į klausimą, kas geriau – mokytis iš užsienio šalių pavyzdžių ir diegti modernią sistemą, ar statyti milijonus kainuojančias rūšiavimo linijas – kol kas niekas neatsako. 

Paveikslėlių galerija

Susiję įrašai (pagal žymę)

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,