Kiekvienas miestas turi savo identitetą, savo veidą – tai jo viešosios erdvės, kuriose verda gyvenimas, kur susipina kultūra, menas ir miesto gyventojų kasdienybė. Apie Gargždų miesto viešąsias erdves kalbamės su Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Rūta Cirtautaite.

Pagalvojus apie netolimus mūsų kaimynus, Telšių miestą, ko gero, daugeliui mintyse iškyla Masčio ežero pakrantė, salos, miesto aikštės, meno kūriniai, žemaičių kultūros puoselėjimas – toks šio miesto veidas. Koks yra arba galėtų būti Gargždų miesto veidas?

Gargždai – ilgą istoriją turintis miestas, pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas dar 1253 metais, įsikūręs šalia istorinės ribos su Mažąja Lietuva. Gargžduose buvo įsikūrę dvarininkai, baronai, o ant Minijos upės šlaito baronų Rönne įkurtas parkas – mūsų pasididžiavimas. Jau daugiau nei 60 metų esame Klaipėdos rajono centras, bet mūsų viešosios erdvės dar nėra išpuoselėtos, sutvarkytos taip, kad mūsų miesto veidas būtų atpažįstamas. Manau, ne vienas pasigendame ir istorinių mažosios architektūros elementų.

Kaip tvarkomos Gargždų miesto viešosios erdvės?

Šiuo metu iš dalies yra vykdomas Kvietinių g. rekonstravimo projektas. Jis apima Kvietinių gatvės atkarpą tarp Klaipėdos ir Kranto gatvių, taip pat viešąsias erdves – skverą prie Klaipėdos rajono turizmo ir informacijos centro bei kino teatro „Minija“, skverą prie valgyklos „Bulvė“, Rinkos aikštę prie bažnyčios, Minijos gatvės skverą prieš Gargždų socialinių paslaugų centrą, automobilių stovėjimo aikštelę prie parko. Jau yra įrengti pėsčiųjų takai nuo „Kranto“ pagrindinės mokyklos iki parko pradžios. Taip pat nuo Klaipėdos g. iki parko yra įrengti nauji apšvietimo stulpai.

Pirmoji sutvarkyta erdvė Kvietinių gatvėje bus skveras prie „Minijos“ kino teatro ir Klaipėdos rajono turizmo ir informacijos centro, kuriame artimiausiu metu turėti iškilti „Bangos“ skulptūra. Skulptūra bus apsupta dideliu suolu. Toks skveras taps malonia vieta miestiečiams, mamoms su vežimėliais, turistams, informacijos centro lankytojams.

Prie valgyklos „Bulvė“ iš gatvės pusės planuojama įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, išsaugant jau esamas automobilių stovėjimo vietas. Taip pat skverelyje prie šios jau legendine tapusios valgyklos bus įrengta nedidelė apželdinta aikštelė. Čia taip pat planuojama vieta, kurioje gali atsirasti įvairūs meniniai akcentai, suoliukai, gal net staliukai, kad vasarą lauke būtų galima valgyti cepelinus, mėgautis miesto istorinės dalies šurmuliu.

Rinkos aikštė prie bažnyčios pagal dabar parengtą projektą iš esmės neturėtų būti keičiama, ten liks akmenų danga, tačiau projekte numatyta sužymėti automobilių stovėjimo vietas. Planuojama sutvarkyti patekimą į Rinkos aikštę iš Kvietinių g. iki bažnyčios ir Savivaldybės pastato. Na, o palei muzikos mokyklą iš Rinkos aikštės pusės pagal projektą turėtų būti įrengtas praėjimas tarp senų medžių, − tarsi alėja, su suoliukais ir įvairiais meniniais akcentais, įprasminančiais Rinkos aikštės ar muzikos mokyklos svarbą miestui.

Suprojektuotas ir Minijos gatvės skveras priešais Gargždų socialinių paslaugų centrą – jis turėtų tapti gyventojų traukos centru. Automobilių stovėjimo vietos bus palei gatvę, kaip ir anksčiau. Turėtų būti įrengta žalioji zona, kurioje veiklos atras įvairaus amžiaus žmonės. Vaikams suprojektuotos žaidimų aikštelės su įvairiais įrenginiais. Mėgstantys intelektualų sportą jau ir dabar gali varžytis skvere įrengtoje šachmatų lentoje. Skvere paliekama galimybė vėliau įamžinti senojo kelio atminimą, neišlikusio senojo kvartalo istoriją stende, makete, skulptūroje.

Kaip bus tvarkomas pats parkas?

Baronų Rönne įkurtas parkas – išskirtinė miesto vieta: vietinių gyventojų ir miesto svečių traukos centras. Šiuo metu yra parengti Gargždų miesto parko projektiniai pasiūlymai pagal parko galimybių studiją. Gruodžio 19 d. 17.15 val. Savivaldybės tarybos posėdžių salėje vyks viešas susirinkimas dėl parko projekto sprendinių. Lauksime aktyvaus gyventojų dalyvavimo, pasiūlymų ir nuomonių.

Iš tiesų parkas turėtų tapti ne tik išpuoselėta erdve išsiilgusiems gamtos, bet ir sudominti istorijos bei meno mylėtojus. Čia galėtų atsirasti meno kūrinių, įamžinančių parko ir dvaro istoriją. Taip pat galimi įvairūs istoriniai ir pažintiniai takai, vedantys prie paminklų partizanams ir tremtiniams, II pasaulinio karo karių memorialo ir pan. Laukia didelis darbas, kad būtų tinkamai įamžintas ir baronų Rönne atminimas.

Ar dėmesio sulauks tik Kvietinių g. rekonstravimo projekte numatytos viešosios erdvės?

Gargžduose yra ir daugiau viešųjų erdvių, kurias reikia prikelti naujam gyvenimui. Štai, pavyzdžiui, prieš knygyną ir „Senukų“ parduotuvę esantis skveras jau 2017 m. turėtų įgauti naują veidą. Yra parengtas skvero projektas. Projekte numatytas visiškas skvere esančių takų, apšvietimo, apželdinimo atnaujinimas. Pagal specialistų vertinimus bus išsaugoti vertingi medžiai. Taip pat skvere išliks Gargždų miestui dovanotas kalvio rankų darbo suoliukas „Draugėms“ prie knygyno.

Planuojama, kad pagal knygyną ir baldų parduotuvę turėtų būti įrengtos medinės terasos, kur šiltuoju metų sezonu skvere esančiuose pastatuose jau įsikūrę verslininkai galėtų perkelti savo paslaugas iš vidaus į lauką. Taip siekiame pagyvinti centrinę miesto dalį.

Iš tiesų, paminėti projektai ir planuojami darbai – tai tik maža dalelė visų numatytų darbų. Gargžduose projektuojamos ir kitos viešosios erdvės, kurios pagyvins ne tik centrinę miesto dalį. Apie tai dar kalbėsime kituose straipsniuose.

Norėčiau paminėti, kad miesto viešųjų erdvių planavimas nėra paprastas darbas, nes tų erdvių nėra tiek daug, todėl reikia itin gerai apgalvoti, kokios jos turėtų būti. Įvairūs projektavimo darbai, viešieji pirkimai – taip pat ilgai užtrunka. Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas, vyriausiasis architektas Gytis Kasperavičius skiria daug dėmesio ir pastangų mūsų miesto viešosioms erdvėms, miesto veido paieškoms, į tai žvelgdamas kūrybiškai ir atsakingai, apgalvodamas įvairius variantus.

Na, o didžiosioms metų šventėms beldžiantis į duris, norėčiau visiems palinkėti gerų ir prasmingų artėjančių švenčių.