Gargždiškiui filmuotojui ir operatoriui Sauliui Balčiūnui 2016-ieji buvo įdomūs įgyta patirtimi. Vienas iš įsimintinų praėjusių metų įvykių – pasiruošimo proceso itin prabangioms vestuvėms Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) filmavimas.

Kviečiame skaityti trumpą interviu su talentinguoju gargždiškiu.

Kaip gavote pasiūlymą vykti padirbėti į JAE?

Feisbuke pamačiau dviejų tauragiškių Vilniuje įkurtą videostudiją „Wide Wings”, prie kurios, žinojau, jog dar pradžioje prisijungė kiti man pažįstami gargždiškiai – iliustratoriai Aušrys Liaudanskas ir Robertas Liutikas. Šiandien jų kolektyve yra net 28 talentai.

Kadangi pats dar nuo mokyklos užsiimu vaizdo įrašų kūryba, sekiau jų darbus ir, draugo paskatintas, 2016 m. birželį parašiau jiems su pasiūlymu dirbti kartu. Mano manymu, didesnių rezultatų galima pasiekti tik su komanda, kurios atsiradimui Klaipėdos regione nemačiau tinkamų aplinkybių. Sutiko, pakvietė susipažinti. Taip viskas ir klostėsi – nuo paprasto lokomotyvo filmavimo iki komandiruočių į Barseloną, Nicą, Briuselį ir galiausiai – JAE. Ne paslaptis, kad įmonė kuo toliau, tuo labiau orientuojasi į užsienio rinkas.

Kiek laiko ten praleidote? Kokia buvo pagrindinė užduotis?

„Wide Wings” jau yra dirbę JAE – turi net butą Dubajuje, kuriame snūstelėjome porą valandų po skrydžio. Vėliau užsakovo vairuotojo buvome vežami su „Wide Wings” režisiere Lina į Al Ain miestą (150 km nuo Dubajaus) Al Kabisi vestuvių salę (6600 kv. m), kuri yra keliskart erdvesnė už Vilniuje esančių parodų rūmų LITEXPO pagrindinę salę (2610 kv. m).

Ten buvome visas tris pasiruošimo dienas – fiksavome visą procesą, nenorėjau nieko praleisti, todėl be nakvynių ir maitinimosi beveik visą komandiruotės laiką buvome tik ten. Užduotis buvo parodyti, kiek daug procesų vyksta, kiek kruopštumo, pastangų ir atsakomybės organizatorius įdeda į vestuvių aplinkos kūrimą. Per visą plotą nutiestas naujas šviesus kilimas, tūkstantis vietų svečiams, 50 tūkst. pakabintų rankomis lankstytų paukščių, nemažiau tonos gėlių, specialiai sukonstruotos pakylos, naujutėliai baldai (kėdės „Dior”), daugybė dekoracijų.

Vaizdo įrašas:

Kas labiausiai nustebino? Kokie įspūdžiai apie žmones?

Labiausiai nustebino tai, kad muzikantai buvo lauke, įgarsintoje palapinėje, iš kurios garsas pervestas į salę. Nežinau kodėl, bet spėju, jog priežastys galėjo būti dvi: suvaldomas garsumas ir akustika arba dėl papročių, kurie renginio pradžioje vyrams neleidžia būti vienoje patalpoje su moterimis. Net vietinių filmuotojų komanda, įamžinusi pačias vestuves, kraną-kamerą valdyti patikėjo moteriai. Dauguma darbininkų stebino savo pozityvumu, atsipalaidavimu ir neskubėjimu: trys žiūri, du dirba. Sutirštinu, bet panašiai.

Su kokiais sunkumais susidūrėte? Ar buvo nesusikalbėjimų?

Kadangi studija orientuojasi ne į „sausų“ vaizdų gamybą, o pasakojimus ir istorijas – buvo būtinas organizatoriaus interviu-komentaras, kurį gavome tik paskutinės dienos paskutinėmis akimirkomis. Ir nenuostabu – turint tiek atsakomybių – interviu tikrai palauks. Kai režisierė Lina pradėjo kalbinti, prasidėjo triukšmingas renginio garso sistemos tikrinimas ir reguliavimas, todėl paprašiau, kad technikai palauktų bent 15 minučių, nes tai trukdo balso įrašymui salėje. Tačiau, jiems, matyt, pasturgalis jau spirgėjo ne ką mažiau, todėl jau po 5 minučių tęsė triukšmingus garso sistemos ruošimo darbus. Dėl to turėjome tik tas pačias 5 minutes interviu, iš kurio turėjome sukurti vaizdo įrašą.

Kaip vaizdo įrašą įvertino užsakovai?

Videomontuotojo ir garso inžinieriaus darbas truko apie savaitę, klientas liko patenkintas ir nustebęs, kad buvo, ką įdėti iš interviu. Tiesa, jaudinosi dėl savo išvaizdos, nes buvo nemiegojęs jau dvi paras.

Pataisymas buvo tik vienas – įdėti daugiau komandos narių veidų ir mažiau jo, nes darbas atliktas ne jo vieno, o daugybės komandos narių.

Kokiais dar projektais galėtumėt pasigirti?

Filmavau ir montavau „iDeal“ parduotuvės atidarymą Kaune. Vadovams labai patiko, gavo net užklausų iš užsienio „Apple“ pardavėjų, kokia studija kūrė vaizdo įrašą. Taip pat kūriau Monikos Linkytės vaizdo klipą.