Nuomonės (86)
Rajono politinės jėgos dažnai deklaruoja, kad jaunimo reikalai jiems – prioritetas. Tačiau deklaruoti nereiškia veikti. Gyvenimo ir politinių sprendimų realijos rodo ką kitą – jaunimo reikalai ir visa, kas susiję su jaunimo organizacijų veikla rajone „klaidžioja“ politiniuose labirintuose arba atsiduria situacijoje „ežiukas rūke“. Taigi, susiklosčius tokiai situacijai, tylėti būtų tiesiog negarbinga.
I situacija
Gargždų atviras jaunimo centras (GAJC) bent 6 metus kūręsis Jaunimo parke prie Laugalių gatvės, laimėjęs projektą, sukūręs erdves, kuriose malonu būti jaunimui, staiga išstumiamas iš tos teritorijos – tiesiog tampa savo sukurtos erdvės nuomininku, o ten atsiranda Gargždų sporto centro, kuriam vadovauja vicemerės vyras, valdoma teritorija, kuriai Savivaldybės iniciatyva perduodamas turtas, po to ir visa parko žemė. Girdėjau, kad ir Jaunimo parko pavadinimas bus pakeistas. Tai va, tokie prioritetai... Dabar suprantu, kodėl vicemerės vyras buvo išstumtas iš „Bangos“ futbolo bendruomenės.
Štai ištrauka iš pirmosios Gargždų atviro jaunimo centro direktorės Inesos Gaudutytės Greivienės komentaro feisbuke: „Įkurtas jaunimo centras, Jaunimo parkas – veiklos vyko, visi džiaugėsi iki kol baigėsi 5 metai po projektinis laikotarpis. Tada jaunimas perkeltas iš jau prigijusios vietos – Klaipėdos g. 74, palikdamas ten ir savo kūrybines dirbtuves-loftą į kelis kabinetus Kvietinių g., kur teko nepritaikytas patalpas jaunimo centro veiklai pritaikyti.“ Nesuprantu, kuo nusikalto centras ar jo vadovai, kad pradėta taip juos stumdyti? Gal todėl, kad aklai nevykdė Savivaldybės vadovų nurodymų? Buvau pasipiktinęs, kai sužinojau, kad ir tų patalpų dalį bandoma iš jaunimo atimti ir perduoti vicemerės partiečio vadovaujamai įstaigai. Beje, buvo pasakyta, kad Gargždų bendruomenei reikia tų patalpų, nors, kaip teigia bendruomenės pirmininkė Vida Anužienė, jų net neprašė. Lankantis Gargždų seniūnijoje seniūnė Indrė Žiedienė džiaugėsi įsirengusi posėdžių salę, kurioje, kaip sakė, užteks vietos ir miesto bendruomenei. Esu dėkingas aktyviems žmonėms, kurių pastangomis viešoje erdvėje buvo sustabdytas toks veiksmas ir valdantieji šį klausimą tiesiog išėmė iš darbotvarkės. Vadinasi, viešas žodis turi galią.
II situacija
Rajono tarybos posėdyje rugsėjo mėnesį buvo priimtas sprendimas suteikti panaudos teisę amatininkų gildijai „Lamata“ viso naudojamo žemės sklypo priskirto buvusiai Drevernos mokyklai panaudą. Aš vienintelis tada balsavau prieš. Būtent Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro (GVJLC) veikla buvo vykdoma buvusioje Drevernos mokykloje. Taigi, politikai nusprendė atimti buvusios Drevernos mokyklos žemės sklypo panaudos teisę iš GVJLC. Priežastis – neva „Lamata“ negali užbaigti statybos darbų ir priduoti objekto. Kad ir kaip įtikinėjau tada, kad yra galimybė teisiškai suteikti panaudai po ½ sklypo „Lamatai“ ir GVLJC, bet tokio siūlymo valdančioji dauguma net nesvarstė. O galėjo, nes vykdomas perdavimas būtų išspręstas ir „vilkas sotus, ir avis sveika“. Mano žiniomis ir kaip teigė tarybos posėdyje GVJLC direktorė, sunku buvo susikalbėti su „Lamata“, kai sklypo valdytoju buvo Laisvalaikio centras, tai dabar realiai kyla klausimas, ar bus įmanoma susikalbėti, kai sklypą valdys „Lamata“.
Manau, teisėtai kyla klausimas, kodėl taip daroma? Jau seniai pastebėjau „Lamatos“ protegavimą iš Savivaldybės pusės, juk kažkaip neteisinga perduoti visą žemę privačiam, kad ja po to naudotųsi Savivaldybės įstaiga kaip nepilnateisis valdytojas. Turiu pastebėti, kad tas protegavimas buvo aprimęs, kol mūsų meras neturėjo valdančiosios daugumos palaikymo. Tad kyla klausimas: kas gali paneigti, kad tai – mero padėka Klaipėdos rajono VVG vadovams už pagalbą rinkimuose? Ir kaip čia kitaip paaiškinsi, jei ne interesų tenkinimu.
Dar vienas įdomus faktas – „Lamata“ prezidentas pagal Rekvizitai.lt informaciją yra Darius Vilius, kuris jau seniai paliko minėtą organizaciją pasakęs: „šitose aferose aš nedalyvausiu“. Tad pasakykite man, kas darosi, ir kokie tie Klaipėdos rajono valdančiosios daugumos jaunimui skirti prioritetai...
Pasirodo, kad Savivaldybė net nesivadovauja savo parengtomis studijomis, štai pavyzdžiui, 2021 m. gruodžio 23 d. priimtas sprendimas: „Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 40 punktu, n u s p r e n d ž i a: Patvirtinti Drevernos-Svencelės vietovės tvarios plėtros koncepciją (pridedama)“. Šioje koncepcijoje aiškiai numatyta „išsaugoti esamą viešąją infrastruktūrą (Drevernoje) būsimiems besiplečiančios vietovės gyventojų bendruomenės poreikiams pagal istorinę ir kultūrinę pastatų paskirtį, juos pritaikant dabarties poreikiams (pvz., senojo mokyklos pastato išsaugojimas vaikų ir jaunimo socializacijos, kultūrinėms ir sveikatos kompetencijoms ugdyti). Esamo viešojo turto išsaugojimas jo prigimtinei (modernizuotai) paskirčiai yra aktualus, nes naujai formuojamose teritorijose savivalda neturi juridinės galios reikalauti viešosioms paslaugoms tinkamos infrastruktūros, o augant bendruomenei ir gyventojų skaičiui tokios infrastruktūros poreikis tik didės.“ Dokumentas rimtas ir teikiantis vilties. Bet realūs sprendimai rodo ką kitą...
Per Tarybos posėdį paklausus, ar „Lamatos“ statomi nauji statiniai turi statybos leidimą, o jei tokio nereikia, žemės sklypo valdytojo sutikimą, atsakymo negavau, todėl darau išvadą, kad tokio nebuvo. O pabandyk tu paprastas žmogeli pradėti statybas Savivaldybės žemėje, tai tau ir kelnes numaus... ko gero.
Kalbinti abiejų įstaigų vadovai – GAJC ir GVJLC – aiškiai išsakė savo nuomonę, kad tokie veiksmai atima bet kokį norą dirbti. Kaip mes galime kalbėti apie efektyvią Savivaldybės įsteigtų įstaigų veiklą, kai nėra motyvacijos, nes tenka klajoti, kaip tam „ežiukui rūke“? Pasižadu šių klausimų nepalikti ir toliau informuoti visuomenę apie dabartinės daugumos požiūrį į mūsų jaunimo laisvalaikį ir užimtumą. Na ir žinoma apie „Lamatos“ fenomeną.
Straipsnio autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.
Naujienų portalas „Mano Gargždai“ gavo skaitytojos, panorusios likti anonime, laišką. Dalinamės jos nuomone apie matytą laidą per Delfi TV.
„Rašau jums, nes po laidos, kurią mačiau vakar, tiesiog pasidarė labai pikta, nes pagaliau supratau, kodėl gargždiškius kitur pasitinka su šiokia tokia pašaipa.
Kai žmonės iš kitų Lietuvos miestų sužino, kad esu iš Gargždų, vis sulaukiu klausimų, kas pas mus Gargžduose čia vyksta, kas su gargždiškiais ne taip. Vis galvojau, kodėl. Ir netikėtai vakar einant per kanalus pataikiau į Delfi TV, o ten – pažįstami veidai: vicemerė Balnionienė ir direktoriaus pavaduotoja Petrauskienė. Pasirodo taip, jos vis dar pavaduotoja ir vicemerė. Nors atleistos buvo lyg ir pavasarį. Tai kaip čia yra, ar jos žurnalistus klaidina ir taip laikosi postų, kad prisistato tuo kuo nėra, ar čia žurnalistai klysta?
Bet čia tik smulkmena. Pasiklausius jų žodžių apie mus, gargždiškius, tapo aišku, kodėl kitur esame sutinkami su pašaipa. Politikės, kurios turėtų mūsų rajoną reprezentuoti, gerbti demokratiją, rinkimus, atsisėdusios tiesiog išvadino kitų pažiūrų gargždiškius (ne konservatorius) puvėkais, o Balnionienė tiesiog pareiškė, kad pas mus sąmoningų žmonių mažuma, todėl didžiajai masei reikia padėti susivokti. Suprask, mes, eiliniai gargždiškiai, neturim nei supratimo, nei nuovokos, o štai jos yra tos, kurios mums padės susivokti. Tarp įžeidinėjimų gargždiškiams jos bandė girtis ir savo darbais, aiškino, jog buvo tiesiog šviesos blyksnis šitoj slogioj vietoj, tik niekas jų nesuprato ir virkavo kaip dabartinė valdžia tik juosteles karpo, nors pačios po visą rajoną su šakočiais lakstė ir prie kiekvienos nudažytos bažnyčios ar tvoros fotografavosi. Tai su juostele, tai su gėlyte, tai svajingai žengiant per savivaldybės aikštę. Nežinau, gal žiūrint iš Vilniaus atrodo vienaip, tačiau žiūrint gargždiškiui - svetima gėda. Juk mes viską žinome.
Buvo epizodas ir apie Cvirkos gatvės pavadinimo keitimą ir surengtą gyventojų apklausą. Pasirodo, gyventojų nuomonės paklausimas yra žingsnis atgal, nes ko nori gyventojai yra nesvarbu, turi nuspręsti valdžia, tai yra jos. Gal joms vertėtų priminti, kad tik autokratinėse valstybėse valdžia daro ką nori, o mes gyvenam demokratinėje šalyje, kur valdžia privalo atsiklausti piliečių.
Sunku suprasti, kodėl žmonės, turintys kitą nuomonę, pažiūras nei šios po vakar nelabai jau ir gerbiamos ponios, automatiškai yra prastesni ir mums reikalinga būtent jų „išmintingųjų“ pagalba suvokiant, kas yra gerai, o kas blogai.
Norisi paklausti tik vieno. Ar jausitės gerai eidamos į rinkimus ir pasakodamos, kokie gargždiškiai šaunūs žmonės ir turėtų rinktis jus, kai prieš tai nuolat dergiate mus kaip įmanydamos?
Būčiau dėkinga jei žiniasklaida paklaustų mūsų valdžios atstovių, ar jos mano, kad elgiasi gerai tiesiog nuolat visur maišydamos Gargždus su žemėmis ir kaip jos prisideda prie Gargždų įvaizdžio gerinimo Lietuvoje, ar mes verti tik pašaipos? Matėme facebooke, kad jau Gargždus ir po kupolu Petrauskienė nori pakišti, nes gargždiškiai kažkokie prastesni?
Nuoširdžiai pikta, kad gargždiškiai visada lieka kažkokių klounų vietoje ir net ne žymiojo Petro, o šių mūsų pažangiųjų dabar jau Tarybos narių dėka.“
Delfi TV laidos įrašą galite pažiūrėti ČIA.
Klaipėdos rajono visuomenės ir verslo asociacija „Sambūris“, šiandien vienijanti beveik dvidešimt Klaipėdos rajone veikiančių verslo įmonių, kreipiasi į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą su raginimu nedelsiant ieškoti sutarimo tarp naujosios valdančiosios daugumos ir Klaipėdos rajono savivaldybės mero Broniaus Markausko ir, išsprendus politinius nesutarimus, susitelkti prie darbų bendruomenei.
Klaipėdos rajono savivaldybės vadovams ir valdančiosios koalicijos nariams, išrinktiesiems politikams norime priminti, kad piliečiai, išrinkę Jus į Tarybą ir patikėję kasmet valdyti daugiau nei 70 mln. eurų biudžetą, tikisi bendruomenei reikalingų pokyčių inicijavimo ir vykdymo, šiuolaikiškos projektų vadybos, sutelkto komandos darbo, o ne viešų rietenų tarpusavyje ir dėmesio koncentracijos į politines ambicijas ir nesutarimus.
Pasikeitus valdančiajai koalicijai, žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose jau visą mėnesį stebime viešus pareiškimus, liudijančius apie įsisenėjusį konfliktą tarp politikų, kuris nėra susijęs nei su darbu bendruomenei, nei su gyventojų interesais.
Tiek gyventojai, tiek darbo vietas bei biudžeto pajamas kuriantys verslininkai iš Tarybos tikisi konkrečių darbų, vienijančių iniciatyvų, tačiau girdi apie atidėliojamus projektus ir stebi politikų asmeninių ambicijų demonstravimą ir kaltinimus vieni kitiems.
Toks įspūdis, kad užsiėmę kova dėl postų valdžioje, politikai užmiršo duotą priesaiką sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus.
Šiuo viešu kreipimusi norime pabrėžti, kad nesugebėjimas rasti sutarimo, laiko ir resursų švaistymas politikavimui bei stumdymuisi dėl postų neatitinka viešojo intereso ir pažeidžia visuomenės teisę į efektyviai, sklandžiai ir skaidriai veikiančią savivaldą.
Pasikeitusios valdančiosios koalicijos ir mero nesutarimai – egzaminas visiems 27 išrinktiesiems politikams. Šio egzamino rezultatas lems artimiausių mėnesių ir iki kitų rinkimų likusių dviejų metų savivaldos darbo efektyvumą.
Į naują koaliciją susibūrę politikai tuoj pat pasidalino savivaldos vadovų „kėdėmis“ ir viešai pareiškė, kad dėl konkrečių darbų Klaipėdos rajonui susitars per porą mėnesių. Dviejų mėnesių laiko gaišimas versle būtų neatleistinas ir turėtų konkrečias neigiamas pasekmes. Nesuprantama, kodėl iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomi politikai mano, kad turi laiko politikuoti, o sprendimus priimti ir darbus pradėti galės „kada nors“. Visuomenė, vietos verslininkai nori aiškumo, kokie konkretūs darbai bus tęsiami naujoje valdančiojoje koalicijoje, koks sprendimas bus priimtas dėl vieno didžiausių ir aktualiausių visuomenei projektų – Gargždų daugiafunkcio sporto centro statybų, kaip bus užtikrintas kitų visuomenei svarbių projektų vystymas, ar išliksime konkurencingi pritraukti jaunus žmones dirbti ir gyventi Klaipėdos rajone.
Klaipėdos rajono plėtros strateginio planavimo iki 2030 m. dokumentų analizė, gyventojų apklausų rezultatai atskleidė, kad savivaldybė, norėdama išlaikyti patrauklumą investicijoms, verslui, gyvenimui, turi skubiai gerinti teikiamų paslaugų kokybę, plėsti sportui ir laisvalaikiui reikalingą infrastruktūrą, užmegzti realų, o ne vien deklaruojamą bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis, verslo organizacijomis, kad bendrystė teiktų viešąją naudą.
Politikavimas neprisideda prie Klaipėdos rajono ekonomikos stiprinimo, palankios ekonominės aplinkos verslui, investicijoms ir sėkmingai kaimo plėtrai kūrimo, efektyvaus vietos bendruomenės reikalų tvarkymo, gyvenimo kokybės gerinimo. Kviečiame išgirsti visuomenės nuomonę ir atliepti lūkesčius, skubiai ieškoti sutarimo ir imtis efektyvių, konkrečių darbų Klaipėdos rajono bendruomenės klestėjimui.
Klaipėdos rajono visuomenės ir verslo asociacija „Sambūris“
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos frakcijos „Bendrai“ pirmininkas Vaclovas Macijauskas dalinasi atviru laišku, skirtu Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkui Nerijui Galvanauskui ir naujajai Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos daugumai.
„Mieli kolegos, labai aiškiai matosi, kad tebegyvenate anksčiau išmoktomis pamokomis, gyvenimas Jūsų neišmokė dar prieš kažką darant, truputį pasvarstyti, pamodeliuoti, paskaityti įstatymus ir pažinti žmones.
Jūs susiruošėte viską keisti, nepaskaičiavę savo jėgų. Jeigu gerai įsiskaitytumėte į naująją savivaldos įstatymo redakciją, tai ten galios centrai atsiranda keli, daug galių turi taryba, tačiau ir meras nėra paliktas nuošalėje, jis turi pakankamai svertų, kad koalicijos ir daugumos savivaldybėse būtų stabilesnės.
Štai Jums citata iš įstatymo: „Vietos valdžios funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba ir meras, įgyvendindami įstatymuose nustatytus įgaliojimus“.
Tai jau čia yra aišku, kad galios centrai yra du, Taryba ir Meras, vadinasi jie turi vienas su kitu skaitytis ir tartis, reikalavimai čia gali nepadėti.
Čia jau nekalbėsiu apie sąžinę, padorumą, pagarbą ir kitas elgesio normas, kurių privalo laikytis kiekvienas žmogus ar jis veikia politinėje erdvėje ar ne. Bandžiau tarybos posėdyje – nepadėjo.
Pasvarstykime apie Jūsų galimybes... Jūs galite reikalauti, kiek norite, tačiau įstatymas sako savo: „Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių mero siūlymu skiria vieną ar kelis mero pavaduotojus“.
Taip pat Meras „reglamento nustatyta tvarka pristato, derina ir teikia savivaldybės tarybai mero pavaduotojo (pavaduotojų), savivaldybės administracijos direktoriaus... kandidatūras.“
Taigi, noriu pabrėžti – ne tarybos narių daugumos, o mero siūlymu.
Jeigu Jūs, mielieji, naudojatės savo – daugumos – galiomis, tai kodėl manote, kad meras jomis nesinaudos, o mes jam tame padėsime. Taigi – politika kompromisų menas ir Jums teks jo išmokti. Kompromisas nėra vienos šalies norų vykdymas, o kaip aiškina lietuvių kalbos žodynas: „priešingų nuomonių ar skirtingų interesų atstovų susitarimas, pasiektas abipuse nuolaida“ arba „atsisakymas savo pažiūrų, nuostatų dėl praktinės naudos“.
Taigi jei norėsite susitarti, reiks kažko atsisakyti. Konstruktyvumas, kurį Jūs deklaruojate yra mokėjimas susitarti.
Jei nesiruošiate mokintis, tai pasvarstykime, kas iš to išeis? Meras savo įstatyminę pareigą vykdys, pateiks pavaduotojo kandidatūrą, o gal pateiks siūlymą atsisakyti vieno vicemero, o jūs balsuosite prieš. Kas nekonstruktyviai dirba? Ar Jūsų norų vykdymas paminant įstatymus yra konstruktyvu? Niekur nedingsite, reikės dėl kiekvieno žingsnio tartis. Jei nesitarsite, galime sulaukti tiesioginio valdymo ir priešlaikinių rinkimų, ar to siekiame, ar gerovės rajonui?
Tai, kaip suprantate, ir koalicija sugriuvo dėl liberalų noro nesitarus valdyti, gaila, kad konservatoriai nuėjo jiems už pavadėlio, nors tarp jų tikrai yra padorių ir už rajono klestėjimą pasisakančių žmonių. Niekas nepaneigs, kad buvo bandoma apraminti liberalų atstovų nesiskaitymą su aplinka ir apie tai mes, gerb. Nerijau, kalbėjome kelis kartus. Vietoje to, kad pakeistumėte elgesį, Jūs pakeitėte bendrakeleivius. Tik klausimas ar jiems Jūsų elgesys neapkars?
Beje įstatyme yra dar vienas įdomus sakinys: „Savivaldybės veiklos ataskaitą savivaldybės tarybos vardu pateikia meras.“
Pagalvojus išeina, kad Jūs sąžiningai prisipažinote, kad nieko gero nenuveikėte, nes nepatvirtinote savo ataskaitos, kurią pateikė meras Jūsų vardu. Taigi galvokime, ieškokime ir raskime susitarimus, antraip bus labai sunku.
Beje dar vienas klausimas – ar Ligita ilgai bus Jūsų daugumoje, jei negaus vicemero posto? Nors kaip pamenu Jūs deklaravote, kad ne dėl postų susirinkote.
Todėl siūlau nieko nekaltinti, kad taip padarėte, o galvoti, kad bus jei ir toliau arogantiškai bandysite elgtis taip, kaip beje buvo galimybė elgtis iki tol, kol nebuvo tiesioginių mero rinkimų. Kaip sako sena lietuviška patarlė: „Devynis kartus pamatuok – dešimtą kirpk“.
Pabaigai, paskaičiavau rinkėjų balsus balsavusius už Jūsų ir dabartinę mero komandą, čia ir vėl pralaimite 9 034:11 500. Neskaitant Karbausko komandos gautų balsų. Tad kaip visada – linkiu sėkmės.“
Šiandien Gargžduose pakalbinti praeiviai pasidalino savo mintimis apie Seimo rinkimus: dalyvaujama išankstiniame balsavime, vieni turi tvirtą nuomonę, už kurį kandidatą atiduoti balsą, kiti – dar svarsto, bet visi tvirtina, kad balsuoti reikia.
Balsavimas iš anksto tęsiasi, jis truks iki spalio 8 d. 20 val. vakaro. Balsuoti išankstinėmis dienomis rinkėjai gali nuo 7 val. ryto iki 20 val. vakaro.
VRK primena, kad rinkėjams einant balsuoti reikia pasiimti asmens dokumentą, dėvėti nosį ir burną dengiančią veido apsaugos priemonę bei turėti savo asmeninį rašiklį. Pamiršusiems atsinešti rašymo priemones, balsavimo vietoje bus suteikiamos daugkartinės, kurias rinkimų komisijų nariai reguliariai dezinfekuos.
Rinkėjams, patenkantiems į rizikos grupes, rekomenduojama ateiti rytinėmis balsavimo valandomis, t. y. nuo 7 iki 9 valandos ryto, kai balsavimo vietose būna mažiau žmonių. Į balsavimo patalpą taip pat patariama nesivesti kitų asmenų, kurie nebalsuoja, stengtis nesibūriuoti bei laikytis saugaus mažiausiai vieno metro atstumo nuo rinkimų komisijų narių ir kitų rinkėjų.
Ar galima gatves vadinti niekuo Lietuvai nenusipelniusių asmenybių vardais? Ar galima vadinti gatves nacių ar sovietų kolaborantų vardais? Salomėja Neris gera poetė, o P. Cvirka „Cukrinius avinėlius“ parašė, ar to pakanka, kad atsidurtum Lietuvos herojų panteone? Gyvenu Gargžduose, J. Janonio gatvėje, kertančioje P. Cvirkos gatvę.
30 metų Lietuva nepriklausoma, o nesusitvarkome su savo memorialais, nesugebame išsigryninti, kokias asmenybes laikome tokiomis reikšmingomis, kad jas vertėtų įamžinti paminklais, gatvių pavadinimas, o kurias pakanka studijuoti istorijos, literatūros pamokose.
Sostinėje verda aistros dėl pokario rezistento atminimo, alėjų pervadinimo, P. Cvirkos paminklo nukėlimo, o Klaipėdos rajono taryboje, kalbama, yra siūlymų pakeisti P. Cvirkos gatvės pavadinimą Gargžduose. Akivaizdu, kad vėl bus susipriešinimo ir dantų griežimo, nes išsamių viešų diskusijų nesigirdėjo, o jei buvo, tai akivaizdžiai nepakankama.
Bet iškarto galima prognozuoti visus argumentus, kuriuos pateiks politikams „paprastas žmogus“. Tiesa sakant, jau vien šis terminas yra vertas paminklo labiau negu P. Cvirka ar J. Janonis, o „Paprasto žmogaus gatvė“ skambėtų žymiai stipriau negu „Lietuvos išdaviko“ ar „kolaboranto su nusikalstamu žmonijai režimu gatvė“.
Tačiau, kaip bebūtų, bet jei tikrai rudenį bus toks siūlymas, dantų griežimo bus, jis neišvengiamas. Pakanka prisiminti, kiek buvo verksmų jau vien sutvarkius piliakalnį istoriškai neteisingu pavadinimu. Kasdien Lietuvoje plynais kirtimais apie pusšimtį hektarų miškų paverčiant Kinijos rinkai tinkamais rąstais, keliasdešimt piliakalnio medelių staiga labai kažkam suskaudino širdį. Sovietmečio politika apželdinti miškais piliakalnius ant kurių šimtmečiais buvo ganomi gyvuliai, buvo skirta paslėpti mūsų paveldą nuo okupacijoje gimstančių kartų, kad mažiau kiltų klausimų. Tačiau bandymas pašalinti nusikalstamo režimo tvaiką, sukėlė apgailestavimų ir sentimentų bangą. Akivaizdu, kad tas pats atsitiks bandant apvalyti Gargždus nuo sovietinės propagandos likučių. Jau vien menkas paminklas okupacinio režimo pergalei kiek bereikalingų diskusijų sukėlė, o čia ištisos gatvės, kas reiškia adresų keitimą gyventojams. Vyresnio amžiaus žmonėms pripratimas yra antroji prigimtis, todėl bet koks pokytis, tiek geras, tiek blogas kelia stresą ir nepasitenkinimą. Bet atminimo paskirtis yra ateičiai, ne praeičiai skirtas.
Kam trukdo?
Pirmas argumentas besipriešinančiųjų „kolaboranto gatvės“ pavadinimo keitimui bus tipiškai žemaitiškas. Kam trukdo? „Gerai yra, kam čia ką keisti, daug vargo“. Kam gerai, o kam negerai, bet diskutuoti su tokiu argumentu beprasmiška, jį keliantys nenusiteikę girdėti jokių argumentų, jo argumentas yra „nieko nekeisti gyvenime“. Todėl gerbiant tokį žmogų, geriausiai palikti ramybėje su jo įsitikinimais.
Yra svarbesnių darbų
Kitas argumentas išplaukia kaip konstanta visiems atvejams – „Yra svarbesnių darbų, kam čia vėjais užsiiminėjat?“
Visada yra svarbesnių darbų ir jie turės būti padaryti, gatvių pavadinimų keitimas neatšaukia atsakomybių ir pareigų, jie turės būti padaryti ar bus keičiami pavadinimai, ar ne. Niekada taip nebus, kad kažkam kiti darbai neatrodys svarbesni.
P. Cvirka geras rašytojas, gražiai rašė
Na aš turiu savo nuomonę apie jo literatūros vertę, bet objektyvu būtų tarti, kad yra daug žymiai geresnių rašytojų, kurių vardais gatvės nevadinamos. Būkim atviri, P. Cvirka nėra pats geriausias, nėra ir blogiausias Lietuvos rašytojas, o sovietmečiu tapo kultiniu dėl kolaboravimo, o ne dėl literatūros kokybės.
Pakanka skaityti jo knygas, studijuoti literatūros pamokose, diskutuoti apie jo likimą istorijos pamokose, žinoti apie tokią asmenybę ir jo sprendimo motyvus „parvežti Stalino Saulę“, bet tikrai nėra jokios logikos vadinti jo vardu gatves, statyti paminklus. Nebūtina gilintis į tai, išdavė P. Cvirka kolegą rašytoją K. Jakubėną ar tai nepagrįstas kaltinimas, kam labai brangi jo kūryba, tegu inicijuoja kokių cukrinių avinėlių aikštės įrengimą ar pakaks tam memorialinės sodybos jo gimtajame kaime, bet vaikams aiškinti, kad jis gyvena Tėvynės išdaviko vardu pavadintoje gatvėje yra labai komplikuota.
Beje, abejotina, kad tas asmuo pats norėtų milžiniško paminklo ar jo vardu vadinamų gatvių. Stalinistinė gigantomanija yra pagarba ar labiau pasityčiojimas iš tragiško likimo rašytojo. Tikrai ne apie teismą kalba, o apie patį principą, kokią ateitį norime kurti. Net to paminklo niekas nenaikins, o išveš į Grūto parką, kur visi galės gėrėtis kiek tik nori.
Memorialiniai ženklai yra ne apie praeitį, o apie ateities viziją. Kokią ateities viziją mes matome, kokio elgesio iš piliečių tikimės ateities kataklizmų metu jeigu jau dabar rodome, kad visiškai toleruojame parsidavimą priešams savo užpakalį išsaugant kai šimtai tūkstančių tėvynainių padeda galvas ant velniškųjų režimų altorių.
Nedideliame miestelyje daug simpatiškiau atrodo gatvės, kurių pavadinimai susiję su vietos istorija, vietos žmonių atmintimi. Didžiųjų patriarchų vardais pakanka pavadinti pagrindines gatves, o tokias kaip P. Cvirkos gatvė daug šilčiau būtų vadinti kokia karvių ar piemenų gatve, nes dar daug kas atsimena šia gatve į ganyklas varomų karvių virtines.
Pagaliau net visiems vyresniems gargždiškiams žinomo ir mylimo vietinės reikšmės poeto ir kultūros darbuotojo Vytauto Rimavičiaus gatvė būtų daug simpatiškesnis pavadinimas Gargždams negu P. Cvirkos, kuris su Gargždais niekuo nesusijęs ir yra Lietuvos valstybei stipriai pakenkęs asmuo.
P. Dirgėla yra gargždiškis rašytojas ir jei kam labai reikia rašytojų vardų gatvėms, prašom. Na akivaizdu, kad ta žmones žudanti saulė būtų parvežta ir be P. Cvirkos bei kitų jo kolegų rašytojų pagalbos, bet kalba ir yra ne apie teismą, o tiesiog elementarų memorialinės koncepcijos sutvarkymą. Šiandien nėra nė vieno, kuris ginčytųsi, kad sovietinis režimas buvo tolygus savo žiaurumu nacistiniam ir jei kažkas pamena tik palyginus švelnias griežto režimo sąlygas brandaus socializmo laikotarpiu, negalėtų nuneigti, kad jis sukurtas ant lavonų kalnų, žudynių ir neapykantos, sunaikinant geriausius mūsų tautos genus.
Viena yra gimus okupacijoje įsilieti į režimo socialinę tvarką, visai kas kita lūžių momentu padėti tam režimui įsitvirtinti. Todėl ir tokių su sovietiniu režimu kolaboravusių asmenybių vertinimai yra labai skirtingi. Niekas nereiškia jokių pretenzijų dėl atminimo ženklų A. M. Brazauskui kapinėse, kur visai netoli palaidotas ir tikras tautos herojus Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Žmonės patys susigaudo, kas yra kas.
Jeigu kalbėtume apie P. Cvirką kaip rašytoją, visiškai svarstytinas būtų jo vardo suteikimas kokiai gatvelei kvartale, kur visos gatvės vadinamos tik reikšmingų tautos mentalitetui rašytojų vardu. Tuo tarpu dabar turime daug žymiai geresnių rašytojų, kaip minėjau, net kilusių iš Gargždų, kurių vardais gatvės nevadinamos ir neįmanoma suprasti kriterijų, pagal kuriuos taip išskiriami vieni kūrėjai prieš kitus.
Pavyzdžiui tai, kad K. Kubilinską kišo visiems vaikams į galvas sovietmečiu, nėra priežastis vadinti jo vardu gatves, pamirštant jo išdavišką veiklą kolaboruojant su nusikalstamu žmonijai režimu. Štai S. Neries atminimas puikiai saugomas jos memorialinėje sodyboje nenutylint juodųjų biografijos dėmių ir to visiškai pakanka. Statyti paminklus ir jos vardu vadinti gatves bei mokyklas, visiškai nebūtina tautos atminties išsaugojimui. Tiesa sakant net keista, kad Gargžduose mažai tų gatvių pavadintų kontraversiškų asmenybių kolaboravusių su komunistiniu režimu vardais. Nei kolaborantų Liudo Giros, nei Antano Venclovos vardais pavadintų gatvių nėra.
O J. Janonis?
Kažkas pasakys, kad reikia tada ir J. Janonio gatvės pavadinimą keisti. Galima, jeigu kažkam yra poreikis, bet tikrai ne dėl to, kad jis buvo kažkoks kolaborantas. Šiandien patektų po elementaria „leftisto“ etikete, iki revoliucionieriaus tikro jam toli. Būtų ilgiau gyvenęs, garantuotai būtų atsisukęs prieš komunistinį režimą. Gyvenu šioje gatvėje ir labiau suprasčiau keitimo argumentą, kad jis savižudis negu „revoliucionierius komunistas“. Koks čia malonumas savižudžio vardu pavadintoje gatvėje gyventi, bet tuo metu sergančio džiova žmogaus sprendimą suprasti galima.
Nors J. Janonis nespėjo taip ypatingai nusipelnyti Lietuvai, kad būtų verta jo vardu vadinti gatves bei statyti jam paminklus, tačiau ir nusikalto žmogus tik prieš save. Eilinis, jautrus, talentingas jaunuolis – idealistas, kairių pažiūrų. Tik bolševikinė propaganda jį pavertė kažkokia komunistinės velniavos ikona. Tegu lieka, bet jeigu J. Janonio lygio poetų vardais vadiname gatves, Gargžduose neturėsime tiek gatvių, kad visus „sutalpintume“. Vien partizanų kiek lyrikos yra. Tai tegu būna ta J. Janonio vardo gatvė, bet kažkaip reikia bent patiems sau turėti paaiškinimą, kodėl mes gatves vadiname keletą gražių eilėraščių parašiusio savižudžio poeto vardu, o Europos masto kūrėjus, tokius kaip Sarbievijus, Donelaitis ignoruojame.
Tiesa sakant taip devalvuojame patį pagarbos principą, ir jaunajai kartai paaiškinus, kas buvo P. Cvirka, kuo nusipelnė J. Janonis, ir J. Basanavičiaus gatvės pavadinimas gali pasirodyti susijęs su analogiškai mažareikšmiais nuopelnais pasižymėjusiu asmeniu. J. Janonis lai lieka Biržams, ten, kur praleido savo vaikystę.
Rinktis yra iš ko
Jei norisi būtinai nusipelniusių asmenybių vardų gatvėms vadinti, tai jų yra, yra reikšmingų asmenybių visam pasauliui. Kažkaip vis mums norisi rašytojų vardų, o pasaulinio garso mokslininkus, tokius kaip pvz. biologas Martynas Yčas, semiotikas A. J. Greimas, pasaulyje žinomas meno srovės „Fluxus“ kūrėjas J. Mačiūnas, žydus gelbėję žmonės, knygnešiai, Nepriklausomybės kovų savanoriai, pamirštame.
Kam norisi etnografijos, yra senųjų žemaičių kunigaikščių visa plejada. Vykinto gatvės iki šiol neturime. Tad nėra ko ir stebėtis dėl visiško susivėlimo vertybinėje hierarchijoje, kai pagarbos ženklais visai tautai diegiamas iškreiptas nuopelnų tautai ir valstybei svarbos reitingas.
Tai yra subjektyvi nuomonė, redakcija už jos turinį neatsako.
Vakar visoje šalyje vyko savivaldybių tarybų rinkimai. Pasibaigus balsavimui, mano-gargzdai.lt redakciją pasiekė skaitytojos laiškas, kuriame ji dalinasi balsavimo Ginduliuose įspūdžiais:
„Norėjau pasidalinti mūsų šeimos įspūdžiais iš balsavimo Gindulių apylinkės 33 rinkimų komisijoje. Beje, iš mūsų niekas neėmė rinkėjo kortelių, tad nežinome, ar tie mūsų biuleteniai tikrai pateks ant skaičiuotojų stalo.
Antra, gėda, švelniai tariant, kad 21 a. ir beveik 30 m. nepriklausoma šalis tegali tik šitaip pasirengti savivaldos rinkimams. Kažkoks nušiuręs pastatas, ant kurio vakaro tamsoje, vėjyje ir lietuje plazdena vėliava, priėjimas prie pačios apylinkės neapšviestas – teko klampoti per purvynus, pasišviečiant, kas kuo galėjo –mobiliuoju, prožektoriumi, etc.
Pastatas, tarsi po karo – jame dar vyksta remontas, aplinka baisi, neaišku, nei kas jame gyvena, nei kam jis priklauso. Nuo gatvės pusės – jokios informacijos, kad čia rinkimų apylinkė. Iš tiesų gėda, kad tokiomis sąlygomis turime rinkti savo būsimą valdžią, kuri žada aukso kalnus, bet pradžiai bent tegul rinkimų apylinkę susitvarko. Prie seniūnijos, kur ne tik mes neapdairiai atvykome, nes anksčiau rinkimai būdavo čia, bent tegul pakabina kokį raštelį su užrašu, kur tą rinkimų komisiją nukišo ir kaip tamsų vakarą ją rasti, ypač jei skubi iš kelionės ir nori atlikti savo pareigą, užuot į viską numojus ranka. Bet gal to ir siekiama? Nesinorėtų tikėti, bet...“
„Dažniausiai reikia keisti ne aplinką, o patį save“, – rašė Arthuras Christopheris Bensonas (anglų poetas, rašytojas).
Šia sentencija pradėjome savo kreipimąsi į Slengių gyvenvietės gyventojus ne su priekaištu, o su pasiūlymu apmąstyti tai, kas dabar vyksta. Taip, sutinkame, kad Klaipėdos rajono savivaldybė skyrė per mažai dėmesio visai besiplečiančiai Sendvario seniūnijai. Sutinkame ir su tuo, kad Slengiuose dar daug neišspręstų problemų ir bėdų, tokių pat kaip ir kitų rajono gyvenviečių bendruomenėse. Tačiau ar tikrai apgalvojote, kas pasikeis, kas bus geriau, kai gyvenvietę prijungs prie Klaipėdos? Skaitant Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko interviu „Vakarų ekspresui“, neradome jokio pažado, kad tuoj bus tvarkomos problemos. Vytautas Grubliauskas „pasibėdavojo“, kad ne visi patenka į norimas mokyklas, kad ir Klaipėdos vaikams mokyklų trūksta, reikia statyti modulinius priestatus ir taip toliau. Na, susisiekimas gal kiek ir pagerės, o tikėtis investicijų į infrastruktūrą, gatvių apšvietimą tikrai nepažadėjo.
Neatmetama ir tai, kad Klaipėdos miesto politikai Jūsų kortą naudos ir rinkimuose, neva padidinome miesto gyventojų skaičių, pas mus geriau, nei rajone ir taip toliau. Prisimena spaudoje skaitytas vieno Klaipėdos politiko pasisakymas: „Dar nesikreipėme į Klaipėdos rajono savivaldybę dėl žemės sklypo kapinėms, tačiau, jei nesutiks, kreipsimės į Vyriausybę ir ji savo sprendimu tai išspręs.“
Ar Jums tikrai reikia ten, kur kažkas laiko save „Vyresniu broliu“ ir nesiskaito su kitų nuomone? Ar esate garantuoti, kad prijungus gyvenvietę prie Klaipėdos, laisvame sklype nebus suformuotos civilinės miesto kapinės, pastatytas krematoriumas ar pradėta kita veikla, kurios į savo teritoriją neįsileidžia Klaipėdos rajonas?
Ko gero, pradėjus nuo sentencijos, jos mintimi reikėtų tęsti ir toliau. Tik pakeitus savo požiūrį galima keisti aplinką, o tai galime daryti tik būdami aktyvūs. Manome, kad reikės visuomenės ir bendruomenės iniciatyvų keičiant situaciją, net jei būtų priimtas sprendimas prijungti Slengius prie Klaipėdos. Galima veikti subūrus aktyvius žmones į bendruomenę ar visuomeninį rinkimų komitetą ir savo darbais keisti situaciją, liekant rajono teritorijoje. Taip pat galima aktyviai veikti ir renkant patikimus savo atstovus į rajono tarybą.
Mūsų visuomeninė organizacija „Bendrai visi“ neslepia siekio kaip visuomeninis komitetas kelti kandidatus Klaipėdos rajono mero ir tarybos rinkimuose. Siūlome ir jums prisijungti keičiant esamą požiūrį, kad „vis tiek juos prijungs prie Klaipėdos“.
Siūlome savo ateitį kurti patiems ir savo rankomis. Kelkite kandidatus į rajono tarybą ir būdami vieningi, išrinkite tuos žmones, kuriems tikrai rūpės Jūsų reikalai. Mes pateikėme siūlymus, kaip galima pagerinti Slengių ir aplinkinių gyvenviečių situaciją, tai galite rasti tinklaraštyje „Mano Gargždai“ – http://mano-gargzdai.lt/component/k2/item/15120-siulo-kaip-keisti-situacija-slengiuose .
Šiandien šalies problema yra emigracija. Pateisiname žmonių norą gyventi geriau, tačiau negalime pateisinti savo tėvynės nemeilės ir sakymo, kaip joje blogai. Kyla klausimas: o ką padarėme, kad čia būtų geriau? Todėl išėjimas situacijos nepakeis. Ekonominę situaciją keičia tikslingas darbas ir tarpusavio supratimas bei susiklausymas. Šito mes Jums, gerbiami Slengių gyventojai, ir linkime. Tikimės, kad atrasite savyje geranoriškumo ir pasitikėjimo savo jėgomis veikti, nebetikėsite tuščiais pažadais, jog kitur yra geriau.
Tad mūsų organizacijos vardu kreipiamės į Jus, mieli Slengių gyventojai, kaip buvo nepritarta rajono pavadinimo keitimui, prašome nepritarti ir Klaipėdos rajono savivaldybės teritoriniam skaidymui. Artėja rinkimai, davėte gerą pamoką dabartinei ir būsimai valdžiai, išlaikykime rajoną vientisą ir dirbkime bendrai visi.
Portalo mano-gargzdai.lt redakciją pasiekė pasipiktinusios gargždiškės Agotos Rimkuvienės skundas.
„Tikrai nesu iš tų žmonių, kurie mėgsta dejuoti, kaltinti ar skųsti, bet kartais kantrybės taurė persipildo. Gargždai – iš tiesų gražus miestelis. Neseniai tapusi mama džiaugiuosi įvairiais Gargždų kampeliais, auksiniais lapais pasipuošusiu parku ar slėniu.
Ko gero, daugelis Gargžduose vežimėlius stumdančių mamyčių, kurių šviečiant saulutei mieste pasirodo kaip grybų po lietaus, pritars, kad miestas nepritaikytas ratuotiems – mamoms su vežimėliais ar neįgaliesiems. Bet čia jau tema sena, todėl kartotis nesinori, kaip problematiška yra pasiekti paštą ar vieną iš bankų, kaip tenka dardėti vis žadama rekonstruoti Kvietinių gatve. Mamos greitai įgunda viską daryti ir išmoksta užvažiuoti, apvažiuoti ir t.t.
Bet... kodėl žmonės yra tokie abejingi? Važiuojant Žemaitės g. prie naujai statomo daugiabučio ir vaikų bibliotekos, išskaldytos plytelės sudėtos bet kaip! Todėl čia važiuojančioms mamytėms iš tiesų reikia skraidančio vežimėlio. Taip, galbūt sunki technika sumaitojo takelį, tačiau kur atsakomybė viską sutvarkyti taip, kaip buvo?
Kas turėtų pasirūpinti šia problema? Statybininkai? Seniūnija? Savivaldybė? O gal pačios mamos?
Kviečiu mamas dalintis nuotraukomis su nepravažiuojamomis Gargždų miesto vietomis, gal bent viešumu atkreipsime dėmesį į problemas!“
A. Rimkuvienės nuotraukos:
Iki savivaldybių tarybų rinkimų – geras pusmetis, o Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vadovai jau dabar kaupia atsargas įnirtingai kovai. Kas garsiau, kas gražiau, kas įtaigiau apie save praneš. Suprantama, kiekviena žinia turi savo kainą, kuri apmokama mokesčių mokėtojų lėšomis.
Šimtamečių rajono jubiliatų, kūdikių, nusipelniusių asmenų pagerbimas, atsitiktiniai kitų kraštiečių apdovanojimai vėliavomis, reprezentacinės dovanos ir kitos smulkmenos – visa tai nemenkai kainuoja. Tačiau kainuoja ne valdantiesiems, o paprastam žmogui. Galvos nesukdami jie politinius dividendus kaupia Klaipėdos rajono gyventojų sąskaita. Net oficialiai tai įvardina – reprezentacinės išlaidos.
Ir kaip tyčia, tos reprezentacinės išlaidos išauga rinkiminių metų išvakarėse. Štai kad ir šiemet. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos išlaidos stulbinamai didelės – bemaž 75 tūkst. Eur. Pernai jos buvo kiek mažesnės – 50 tūkst. Eur. O štai prieš dvejus metus, kuomet rinkimų karštinė atrodė dar toli, pakako ir 22, 5 tūkst. Eur. Už tokius stulbinamus pinigus šiemet neskaičiuodami pirko: gėles, kavą, saldainius, vėliavas, dovanas, suvenyrus, rėmelius, padėkas. Tik, matyt, retas kuris tokį raštą, puokštę ar suvenyrą gavęs susimąstė, kad svetimais pinigais dosnumą demonstruojantys politikai bando pelnyti rinkėjų palankumą. O juk už šią sumą buvo galima nuveikti gerokai prasmingesnių darbų. Kad ir galiuką žvyrkelio asfaltu padengti ar šaligatvį nutiesti. Pluoštai biudžetinių įstaigų nepatvirtintų poreikių ir gyventojų prašymų dėl lėšų stygiaus įstrigę valdininkų stalčiuose.
Stulbinamą sumą – 50 tūkst. Eur. valdantieji atriekė ir žiniasklaidai – straipsniams apie efektyvų Klaipėdos rajono savivaldybės „elito“ darbą: mero ir jo pavaduotojų, administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojų. Maža to – asmenines savo nuotraukas, kaip didžiausią aktualiją, greta straipsnio publikuodavo. Ir kas gi paneigs, kad tai tikrų tikriausiais pasirengimas būsimiems rinkimams rajono biudžeto pinigais?
Rugsėjo 28 d. siekiama papildomų 23 tūkstančių iš biudžeto
Šiemet viešinimo paslaugoms savivaldybės valdantieji jau išleido 50 tūkstančių eurų. Tačiau apetitui beaugant, siūloma skirti papildomus 20 tūkst. Eur reprezentacinėms išlaidoms ir dar bemaž 3 tūkst. Eur viešinimo paslaugoms. Šį biudžeto tikslinimo projektą Savivaldybės taryba planuoja tvirtinti rugsėjo 28 d. vyksiančiame posėdyje. Dėl to, po besibaigiančių metų Savivaldybės reprezentacinėms ir viešinimo išlaidoms bei paslėptai politinei reklamai bus išleista beveik 150 tūkst. Eur. Tik va rinkėjų niekas nepaklausė, ar jie neprieštarauja, kad į valdžios olimpą politikai veržtųsi už jų pinigus.
Kilus abejonėms dėl nepagrįsto Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vadovų išlaidavimo siūlau atlikti išlaidų reprezentacinėms reikmėms ir viešinimo paslaugoms auditą arba sudaryti specialią komisiją išlaidoms ištirti.
Galvojau, po paskutinio Tarybos posėdžio nurysiu neskanią piliulę dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus elgesio, nes vien svarstymas ar komisijos sukūrimas turėjo duoti naudos bent jau atsakingam žmogui leisti suprasti, kad taip elgtis su žmonėmis negalima.
Tačiau perskaičius 2018 rugsėjo 15 dienos straipsnį „Bangoje“, – „Gargždų seniūnas tarnybinio nusižengimo nepadarė“, pradėjau galvoti, kad mūsų Savivaldybės administracijoje įsimetęs „vėžys“. Kaip žinote, tai tokia liga, kuri patekusi į organizmą apima vieną organą po kito.
Dar kartą perklausiau įrašą, kur direktorius bendravo su Lėbartų gyventojais, kuris gali būti ar nebūti autentiškas, tačiau man užkliuvo ne žodžiai, o Sigito Karbausko pokalbio vedimo maniera. Jis gali nutraukti gyventoją (interesantą) pusėje sakinio, pakelti balsą, jei jam kas nepatiko, nepagarbiai tildyti pašnekovą. Kaip pats pripažino, išvarydamas gyventojus iš kabineto pasakyti „čiuožkit iš čia“.
Gal nieko nepadarysi, gal čia, kaip sakė Tarybos narys Albinas Klizas, direktoriaus kaimietiškumas, tačiau turėčiau pasakyti – ne pačia gerąja prasme išlenda. Žinoma, tikrai direktorius neišvadino gyventojų necenzūriniais žodžiais, nestumdė jų. Tik kiekvieną paeiliui, gyventojų teigimu, išvadino savanaudžiais. Taigi, smurto nebuvo, necenzūrinių žodžių – irgi ne. O visa kita juk galima? Tad jokio Baudžiamojo kodekso straipsnio čia nepritaikysi. Komisija, kuri tyrė tą konkretų atvejį nustatė, kad tarnybinio nusižengimo nepadarė, Tarybos dauguma patvirtino komisijos išvadą.
„Valstybės tarnautojas privalo laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių; Valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai“, – tai – ištraukos iš Valstybės tarnybos įstatymo.
Negaliu teisti, tik informuoju, tačiau komisijos ir Tarybos daugumos atstovams pravartu būtų jį pavartyti.
Taigi, grįžtame prie Gargždų seniūno tarnybinės transporto priemonės, tam tikrą laiką nepažymėtos atitinkamu ženklu, naudojimo asmeniniais tikslais, galimai asmeninio automobilio plovimo seniūnijos kieme ir pomidorų auginimo seniūnijos šiltnamyje temos.
Tas pats Valstybės tarnybos įstatymas sako: „Valstybės tarnautojas privalo naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas pareigas nesiekti naudos sau ar kitiems su juo susijusiems asmenims.“
Pomidorų auginimo faktas esą neįrodytas, nors, tikriausiai, niekas iš Savivaldybės sudarytos komisijos narių net nepasivargino nueiti ir pažiūrėti, tarnybinio automobilio naudojimo asmeniniams tikslams faktas irgi esą neįrodytas, nes, matyt, vėlgi niekas iš tos komisijos nepatikėjo laikraščio korespondente ir laikraščiui informaciją pranešusiu asmeniu (tai Visuomenės informavimo įstatyme vadinama šaltiniu, kurio žurnalistas viešai neprivalo atskleisti). Ko gero, minėtos publikacijos autorės nepasivarginta pakviesti į komisijos posėdį, taip pat niekas neapklausė mačiusiųjų žaliuojančius pomidorus seniūnijos šiltnamyje žmonių arba tų darbininkų, kurie galimai plovė seniūno automobilį seniūnijos kieme.
Taigi grįžkime prie „vėžio“, kuris griaužia mūsų Savivaldybės politinę daugumą. Juk kitaip ir būti negalėjo, jei dalis Savivaldybės tarybos daugumos narių balsavo, kad direktorius „Tvarkos ir teisingumo“ partijos skyriaus pirmininkas tarnybinio nusižengimo nepadarė, tai kita dalis irgi turėjo nuteikti miną, kad socialdemokratas Saulius Bakšinskis irgi nieko neleistino nedarė. Taigi – „Vsio zakonno“.
Noriu nuoširdžiai pasakyti, kad man labiausiai gaila ne TT ar SD partijos, ne direktoriaus ir ne seniūno. Man gaila ir graudu, kad jauni žmonės – „Bangos“ korespondentė ir Lėbartų kaimo naujakuriai – buvo įvardinti kaip melagiai, seniūnijos darbuotojai ir matę pomidorus seniūnijos šiltnamyje gyventojai buvo palaikyti aklais, nes matė ne tą, ką reikia. Man labai gaila tų Lietuvos ir rajono valdžią nusivylusių žmonių, kurie nebemato išeities iš šio liūno.
Gerbiami rajono Tarybos daugumos atstovai, mere Vaclovai Dačkauskai, Administracijos direktoriau Sigitai Karbauskai, seniūne Sauliau Bakšinski, kur mes einame ir kas mūsų ten laukia?
Anksčiau bandėme pasiaiškinti, kodėl susiklostė tokia situacija Slengių gyvenvietėje. Šiandien norėtųsi daugiau kalbėti apie problemų sprendimo būdus.
Organizacijos „Bendrai visi“ aktyvistai, kartu su rajono Tarybos nariu Vaclovu Macijausku, išanalizavo susidariusią situaciją ir išryškino pagrindines problemas pagal eiliškumą:
Švietimo ir ikimokyklinio ugdymo infrastruktūros plėtra Sendvario seniūnijoje;
Viešojo transporto maršrutų ir gyventojų poreikių suderinamumas;
Susisiekimo infrastruktūros – gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų plėtra ir kokybė;
Bendro naudojimo teritorijos, karjerų pakrantės ir poilsio zonos.
Taigi, švietimo ir ikimokyklinio ugdymo infrastruktūros klausimas kaip ir nebuvo sprendžiamas, nebent atliekami kosmetiniai pataisymai. Į naująjį darželį pateko tik kas septintas vaikas. Mes pabandėme į šį klausimą pažiūrėti truputį kūrybiškai ir pasižvalgėme aplinkui. Pagal Klaipėdos miesto administracijos darbuotojų pasakojimus, buvo kalba rajonui atiduoti ar išnuomoti 9-tą vidurinę mokyklą, esančią Mokyklos ir Joniškės gatvių sankryžoje, tik apie tai kalbant rajone negirdėjome.
Kitas galimas sprendimas – Klaipėdos valstybinės kolegijos, buvusio žemės ūkio technikumo pastatai. Kaip sakė vienas iš švietimo darbuotojų: „Juk ten studentų nedaugėja.“
Susitikus su kolegijos vadovais, gavome patikinimą, kad kolegijos vadovybės tikslas yra perkelti visų programų studijas per artimiausius 2–3 metus į Bijūnų gatvę, kur yra pagrindiniai kolegijos pastatai. Kaip ne kaip Paupiuose lieka apie 21 ha žemės sklypas ir apie 12 tūkst. kvadratinių metrų mokymui skirtų patalpų. Komplekse, mūsų žiniomis, yra jau dabar nebenaudojama sporto salė, sporto aikštynas ir kita infrastruktūra. Manome, kad toks turtas, valstybiškai mąstant, negalėtų būti išparceliuotas, ar ten atsirastų kokia nors gamykla. Tikimės, kad pavyktų derintis su švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Klaipėdos valstybine kolegija, atrasti sprendimo būdų ir galimybių įsteigti ten Sendvario mokyklą bei ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Žinoma, laukia sudėtingas darbas derinant pozicijas su Klaipėdos miestu ir ŠMM bei Klaipėdos valstybine kolegija. Tačiau manome, kad tai daug lengviau nei pirkti šiandien sklypą ir statyti mokyklą nuo nulio, be to, valstybiškai mąstant, reikalingos daug mažesnės investicijos. Aišku, šis sprendimas turi daug nežinomųjų, tačiau yra tikimybė jau nuo 2019 metų rugsėjo pirmosios pradėti dirbti ir mokytis šiose patalpose.
Išsispręstų klausimai tėvams, kurie vaikus vežioja po visą miestą, būtų galima organizuoti vaikų pavėžėjimą iš visos Sendvario seniūnijos. Transporto maršrutai padidėtų, kadangi organizuojant vaikų pavėžėjimą į mokyklą būtų daugiau autobusų maršrutų ir gyventojai galėtų patogiau susisiekti su miestu. Tuo pačiu būtų galima paskaičiuoti, kiek naudingas būtų maršrutas Paupiai–Gargždai, nes dalis Sendvario seniūnijos gyventojų neturi tiesioginio susisiekimo su rajono centru.
Infrastruktūros, kelių, dviračių takų ir kitų komunikacijų plėtra turi būti vykdoma atsižvelgiant į gyvenvietėse ar seniūnijose deklaruotų gyventojų skaičių, planingai, plėtros planus rengiant ir suderinant kartu su seniūnaičiais ir seniūnijos bendruomenių atstovais. Atitinkamas lėšų poreikis, reikalingas infrastruktūros priežiūrai ir remontui, turėtų būti skiriamas kiekvienai seniūnijai priklausomai nuo prižiūrimų objektų kiekio, gyventojų skaičiaus. Tokias lėšas seniūnijos turėtų naudoti pagal planą, patvirtintą išplėstinėje seniūnaičių sueigoje. Tai leistų padidinti seniūnaičio, kaip instituto autoritetą ir suteiktų daugiau savarankiškumo ir savivaldos bendruomenėms.
Išskirtinis dalykas – Slengiuose esantys vandens telkiniai, kurie priklauso ir valstybei, ir privatiems asmenims bei priėjimas prie jų ir naudojimas. Pagal galiojančius teisės aktus, turi išlikti priėjimas prie vandens telkinio ir čia klausimas neginčytinas. Tačiau, jei gyventojai geranoriškai prižiūri laisvą valstybinės žemės plotą, šienauja jį ir kitaip tvarko bei esant reikalui netrukdo jame vykdyti takų įrengimo ar tvarkymo darbų, konflikto neturėtų būti. Dabar gi, nors nei pakrantės tvarkymo darbai suplanuoti, nei vykdomi, visiems paeiliui išsiųsti grasinantys laiškai daug ką erzina, nes žmonės jau kurį laiką prižiūri pakrantę, neatsižvelgiant kam ji priklauso. Savivaldybė turėtų suprasti, kad norint panaudoti šį vandens telkinį rekreacijai, reikės susitarti su esamais savininkais. Kitas gi vandens telkinys, esantis šalia, pilnai priklauso valstybei, todėl ten niekas netrukdo Savivaldybei sutvarkyti aplinką ir įrengti pliažus bei poilsio vietas. Beje, tarp dviejų telkinių esantis pravažiavimas apleistomis pakrantėmis, tikrai nepuošia aplinkos, nors ten yra oficialiai pavadinta Pavandenės gatvė.
Manome, kad Savivaldybės lankstus ir padorus bendravimas su gyventojais tikrai atneštų daug daugiau naudos nei valdiškas požiūris. Tokio požiūrio pasekmes mes turime – jau yra renkami parašai dėl gyvenvietės priskyrimo Klaipėdos miestui. Kam tai bus naudinga? Į šį klausimą atsakymo kol kas neturime.
Grupė Slengių gyventojų kreipėsi su iniciatyva rinkti parašus dėl gyvenvietės prijungimo prie Klaipėdos miesto savivaldybės.
„Čia esame visiškame rajono nuošalyje“, – teigia vienas iš iniciatorių.
Klausimas „Kodėl?“ čia yra visiškai vietoje. Tačiau tai nėra klausimas, kodėl žmonės nori arba tikisi gyventi geriau, turėti geresnę infrastruktūrą, jausti, kad savivaldybėje jie yra lygiaverčiai gyventojai su savo poreikiais ir svajonėmis. Aš tik noriu paklausti, kodėl Klaipėdos rajono savivaldybė, esant tokiai situacijai, nesiima priemonių, neaktyvina bendravimo su gyventojais, neskelbia apklausos, kas negerai ar ką reikia keisti, kad žmonės būtų patenkinti? Ko gero, čia yra viena iš pagrindinių tiesiogiai rinkto mero ir Tarybos narių pareiga. Tuo metu žmonių tiesiogiai rinkto mero Vaclovo Dačkausko mes negirdime, o Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas sugeba pareikšti: „Bet kokia iniciatyva yra sveikintinas dalykas, nes laimi tik iniciatyvūs žmonės. Laikas parodys, ar jie pasieks savo tikslą ar ne“.
Supratau, kad tų trylikos slengiškių direktorius nelaiko iniciatyviais, nes sarkastiškai prognozuoja jiems nesėkmę dėl jų iniciatyvos.
Kodėl pasigirdus tokiems slengiškių ketinimams, dar prieš mėnesį nebuvo atlikta situacijos analizė, neišnagrinėta, kodėl gyventojai kreipiasi, teigiami ar neigiami atsakymai nepagrįsti, nėra dialogo, nėra ieškoma problemos sprendimo būdų? Kodėl einama susipriešinimo ir „kas laimės“ keliu? Juk ir taip aišku, kad nieko nedarant pralaimės visi. Jei pavyks slengiškiams atsiskirti, pralaimės ir Savivaldybė, ir atsiskyrę gyventojai. Jau turime Tauralaukio pavyzdį, kur beveik niekas nepasikeitė geriau nei buvo. Kur bebūtų problema, manau, jog jos sprendimas yra bendrame sutelktame darbe.
Kodėl mūsų Savivaldybės dauguma strateginės vizijos Sendvario seniūnijos gyvenviečių vystymui jau daugelį metų neturėjo? Juk ne pirma diena, kai rajono teritorijoje šalia Klaipėdos vystosi gyvenvietės. Ko gero, turėjo jau parengus 2005 metų rajono bendrąjį planą ir numačius plėtrą numatyti ir švietimo infrastruktūros, vandentiekio, kanalizacijos, pagrindinių gatvių bei kelių schemą. Šitai niekam nerūpėjo, nors nuo 2004 metų meras yra tas pats, niekam nepasakysi, kad kiti nepadarė. Dabar belieka pripažinti savo klaidas, tačiau dar per praėjusius rinkimus meras Vaclovas Dačkauskas yra pasakęs, kad jis niekada neklydo.
Kodėl 2018 08 30 Tarybos posėdyje svarstytu klausimu dėl sklypo daugiafunkciniam centrui Slengiuose pirkimo buvo nuspręsta nutraukti vykdytą konkursą ir pradėti naują? Tai vėl atims laiko, projektavimas ir statybos bus pradėtos pusmečiu vėliau, o tai reiškia dar didesnį gyventojų pasipiktinimą. Nesuprantu, kam šito reikia. Gal įtakos turi tai, kad Klaipėdos priemiestyje gyvenantys žmonės nebalsuoja už „tradicines“ rajone valdančias partijas? Čia jie gauna iki 4–5 procentų visų rinkėjų balsų. Gal požiūris „mes jums nereikalingi, tai ir jūs mums nereikalingi“ vyrauja rajono valdančiojoje daugumoje? Kaip sakė: „o kas gali paneigti, kad taip nėra?“. Esant tokiam neveiklumui, kyla daug įdomių minčių.
Kodėl beveik visi karjero pakrantės gyventojai gauna grasinančius raštus dėl to, kad jie prižiūri ir tvarko laisvos valstybinės žemės ruožą? O juk paprasta būtų perspėjimus ir daug mandagesnius pasiųsti tiems keliems, kurie tikrai užtvėrė praėjimą. Čia jau tikrai ne lėšų, o paprasto dėmesio savo rajono gyventojams trūkumas.
Beje argumentas, kad žmonės, atėję į rajoną iš miesto, nori jaustis klaipėdiečiais irgi suprantamas. Gerai prisimename rajono valdančiųjų sukeltą vajų dėl Savivaldybės pavadinimo. Nors ir nepatinka man sakyti „juk aš jums sakiau“, tačiau kas pamena, aš jau tada, kai buvo pradėta kalbėti apie pavadinimo keitimą, sakiau ir rašiau, kad tai gali iššaukti gyvenviečių, esančių šalia Klaipėdos, norą jungtis prie miesto. Tai ir įvyko, o tik reikėjo paklausyti, ką sako kitaip mąstantys.
Taigi, kreipiuosi į Jus, gerbiami valdantieji, jei galima mažiau Jūsų gražių fotografijų laikraščiuose ir socialiniuose tinkluose, daugiau tikrų ir realių darbų. Beje, kiekvienam yra lengviau, kai jis išdrįsta jas pripažinti.
Klaidos dovanotinos, jei turi jėgų prisipažinti klydęs (Fransua de Larošfuko – XVII a prancūzų eseistas).
P. S. Pasiūlymus, kaip galima ar reiktų spręsti susidariusią situaciją, mūsų komanda rengia ir pateiksime vėliau.
Birželio 15–17 dienomis Klaipėdos rajono savivaldybė kviečia gyventojus seniūnijose išsakyti savo nuomonę apie pavadinimo keitimą iš Klaipėdos rajono savivaldybės į Gargždų savivaldybę.
Kodėl šis klausimas keliamas? Iš tikrųjų klausimas keliamas ne pirmą kartą. Istorija prasidedančių ir vėl nurimstančių diskusijų apie tai, kad Savivaldybė turėtų vadintis Gargždų vardu, trunka jau daugiau nei dvidešimt metų. Tikriausiai arčiausiai sprendimo pakeisti pavadinimą buvome 1999 metais, kai Vyriausybė buvo parengusi administracinių vienetų reformos antrojo etapo programą ir viename iš programos punktų buvo numatyta pavadinti Klaipėdos rajono savivaldybę jos tikruoju vardu – Gargždų savivaldybe. Kadangi, Vyriausybės užmojis buvo didelis (įsteigti virš 30 naujų savivaldybių), o Seimo ryžtas imtis veiksmų – gerokai mažesnis, tai programa ir liko tik programa. Beje, šiuo atveju gyventojų nuomonės greičiausiai niekas net nebūtų klausęs.
Vėlesnės diskusijos nelabai peržengdavo Gargždų bendruomenės ribų ir dažniausiai atsimušdavo į rajono politikų nenorą apskritai svarstyti šį klausimą. Situacija pasikeitė 2017 metais, kai dabartinė Vyriausybė pradėjo svarstyti apskričių (regionų) likimą ir tuo pat metu užsiminė apie tai, kad reiktų keisti sovietinį palikimą – žiedines savivaldybes. Diskusijų objektu tapo ir Klaipėdos rajono savivaldybė, nors formaliai neatitinka vieno svarbiausių žiedinės savivaldybės kriterijų – Savivaldybės centras, skirtingai nei Alytaus, Šiaulių, Panevėžio, Kauno ir Vilniaus rajonų atveju, yra ne žiedu apsuptame mieste, o Gargžduose. Vėl išaugo tikimybė, kad jei nespręsime mes, nuspręs už mus.
Kas ir kaip mus pavadino Klaipėdos rajonu? Nors Klaipėdos krašto tradicijos puoselėtojai bando susieti šį pavadinimą su Klaipėdos kraštu arba Mažąja Lietuva, iš tikrųjų jokių tiesioginių sąsajų nėra. Jei turėtume galimybę grįžti į 1935 ar 1949 metus ir paklausti Gargždų, Priekulės ar Veiviržėnų gyventojų, kas yra Klaipėdos rajonas, tai jie tikriausiai tik pagūžčiotų pečiais. Klaipėdos rajono pavadinimą Gargždų, Dovilų, Kretingalės, Endriejavo ir kitų valsčių gyventojai sužinojo tik 1950 metų liepos 6 dieną, kai tuomet leistame laikraštyje „Raudonasis švyturys“ buvo paskelbta apie naują Lietuvos administracinį-teritorinį padalijimą, kurį birželio 20 dieną patvirtino sovietinės Lietuvos Aukščiausios Tarybos Prezidiumas. Taip Lietuvoje atsirado 4 sritys ir 87 rajonai. Tarp jų ir Klaipėdos rajonas su centru Klaipėdos mieste. Rajonas nebuvo itin didelis, nes jungė tik Gargždus, Dovilus, Dauparus, Kretingalę ir keletą smulkesnių kaimų. Tuo tarpu Priekulė (tuo metu didesnė už Gargždus ir turėjusi miesto statusą) tapo Priekulės rajono centru. Tad matome, kad 1950 metais atsiradęs teritorinis darinys neturėjo jokių sąsajų su Klaipėdos kraštu, o Klaipėda rajono pavadinime minima dėl labai paprastos priežasties – būtent uostamiestis suskirstymo metu buvo rajono centru. Gargždai centru tapo po poros metų, o dar po kelių metų prie Klaipėdos rajono prijungtas ir Priekulės rajonas. Jei norime įvardyti daiktus tikraisiais vardais, tai Klaipėdos rajonas yra ne kas kita, kaip sovietinis palikimas, o ne tas mūsų paveldas, kurį reikia saugoti ir puoselėti.
Tad šią gyventojų apklausą galime vertinti ir kaip mūsų sprendimą dėl klausimo, kurio mūsų seneliai ir proseneliai negalėjo patys spręsti. Ar jie gyveno Gargždų valsčiuje, ar kuriame kitame, jiems tiesiog 1950 metais buvo pasakyta: nuo šiol jūs gyvenate Klaipėdos rajone. Po kelių metų ta pati žinia buvo pranešta ir Priekulės gyventojams.
Ką laimėsime ir ką prarasime? Laimėsime atgautą tapatybę. Galėsime vadintis savo, o ne kaimyno vardu. Kiekvienam, kuris iš tikrųjų myli Gargždus, tai labai svarbus laimėjimas. Esame dvidešimt pirmasis pagal dydį Lietuvos miestas, tačiau turime slėptis po svetimu pavadinimu, nors trys dešimtys mažesnių nesislepia.
O prarasime (bent jau ta dalis, kuri nepuoselėja jokių sentimentų Gargždams) iliuziją, kad kažkaip esame klaipėdiečiais. Būtent iliuziją, nes realiai Klaipėdoje mes esame tik rajono gyventojai, į kuriuos galima nekreipti dėmesio, jei dvi savivaldybės neturi tarpusavyje pasirašiusios susitarimų.
Ir pabaigai – du pasiūlymai. Pirmasis, kaip piliečio: eikime ir išsakykime savo nuomonę, ne taip dažnai gauname galimybę pasisakyti ir būti išgirsti. Antrasis, kaip gargždiškio: eikime ir sugrąžinkime Gargždus į administracinį žemėlapį!
Apklausos vietos:
Agluonėnų seniūnija, Priekulės g. 4, Agluonėnai.
Dauparų-Kvietinių seniūnija, Žemaitės g.10, Gargždai.
Dovilų seniūnija, Lašupio g. Nr.1 A, Dovilai.
Endriejavo seniūnija, Mokyklos g. 3, Endriejavas.
Gargždų seniūnija, Žemaitės g. 10, Gargždai.
Judrėnų seniūnija, Mokyklos g. 4, Judrėnai.
Kretingalės seniūnija, Klaipėdos g. 12, Kretingalė.
Priekulės seniūnija, Klaipėdos g. 14, Priekulė.
Sendvario seniūnija, Saulės g. 1, Slengiai.
Veiviržėnų seniūnija, Laisvės g. 4, Veiviržėnai.
Vėžaičių seniūnija, Gargždų g. 25, Vėžaičiai.
Gyventojai savo nuomonę gali pareikšti tik toje seniūnijoje, kurioje yra deklaruota jų gyvenamoji vieta.
Apklausos datos:
Birželio 15 d. (penktadienis, nuo 13.00 val. iki 19.00 val.).
Birželio 16 d. (šeštadienis, nuo 10.00 val. iki 18.00 val.).
Birželio 17 d. (sekmadienis, nuo 10.00 val. iki 15.00 val.)
Grėsmės šalies nacionaliniam saugumui Klaipėdos rajoną aplenks? Toks klausimas kyla matant rajono Savivaldybės požiūrį į karius savanorius. Valstybės saugumo departamentas, kitos žvalgybos institucijos ir Krašto apsaugos ministerija atviru tekstu sako, kad Lietuva turi būti pasirengusi atremti tiesiogines ir hibridines karines grėsmes. Tačiau užsukę į Klaipėdos rajoną bet kokie šnipai galėtų siųsti žinutę – ramu. Čia kariai net neturi vietos, kurioje šiuolaikiškai galėtų vykdyti karines funkcijas.
Dar 2016 m. gegužę į Klaipėdos rajono merą kreipėsi Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas, informavęs apie patalpų poreikį rajono kariams savanoriams. Tai gan skandalingas posūkis krašto apsaugos istorijoje, nes prieš bemaž 15 metų J. Oleko valdoma Krašto apsaugos ministerija iš esmės ėmėsi silpninti kariuomenę ir ne mažą dalį jos patalpų atidavė savivaldybėms kaip nebereikalingas. Klaipėdos rajono – taip pat. Nuo tada KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 302 pėstininkų kuopa buvusiame teritoriniame gynybos štabe (Klaipėdos g. 74), beturi vos kelis kabinetus. Šis pastatas istoriškai pritaikytas kariams, todėl kariuomenė Savivaldybės jau dvejus metus prašo grąžinti pastatą bei siekia iš naujo įsirengti ginklinę, į patalpas būtų įeinama tik su leidimais. Tai natūralus poreikis, nes mūsų miesto kuopoje tarnybą atlieka daugiau kaip 100 karių, jų aktyvumas išaugęs 3 kartus, pratybos vis intensyvesnės, o kariai – pavyzdingiausi Lietuvoje. Būtent 302 kuopa trečius metus iš eilės pripažįstama geriausia šalyje. Regis, turėtume didžiuotis ir remti, bet...
Prireikė dviejų kariuomenės vado raštiškų kreipimųsi į merą, kad pagaliau mes, Tarybos nariai, būtume sukviesti priimti sprendimą. Kai per vieną Tarybos posėdį buvęs tuometinis kuopos vadas Gintautas Razma argumentavo patalpų būtinybę, man buvo labai nemalonu klausytis kolegų. Susidarė įspūdis, kad solidūs Tarybos nariai karius savanorius laiko karą žaidžiančiais vaikiais. Tuomet prisiėmiau atsakomybę asmeniškai bendrauti su Lietuvos kariuomene ir įtikinti politikus plėsti patalpas. Džiaugiuosi, kad po susitikimo su kariuomenės atstovais tai padaryti pavyko ir 2016-ųjų rudenį Taryba patvirtino sprendimo projektą. Iš buvusio teritorinio gynybos štabo reikės iškeldinti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Klaipėdos rajono skyrių ir Vietos veiklos grupę „Pajūrio kraštas“.
KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 302 pėstininkų kuopa buvusiame teritoriniame gynybos štabe beturi vos kelis kabinetus. R. Petrauskienės nuotr.
Perduoti patalpas kariuomenei turėjome dar praėjusiųjų metų spalį, tačiau čia prasidėjo nesklandumai. Administracijos direktorius, įpareigotas Tarybos sprendimo, taip ir nesudarė patalpų perdavimo plano su konkrečiais terminais. Todėl nenuostabu, kad NŽT darbuotojai iki šiol neturi kaip išsikelti į jiems rastą pastatą Vėžaičiuose ir atlaisvinti patalpas bežada tik 2019 m. rugsėjį. Valstybės strateginis – saugumo – tikslas stumiamas į šoną dėl to, kad nerandama, kur pasodinti kelis žemėtvarkos specialistus? Skamba gėdingai.
Apmaudu, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos priimamus sprendimus leidžiama boikotuoti dėl smulkmenų. Tas pats nutiko ir šį mėnesį, kai kariuomenei numatytos pastato dalies klausimą iškėlė Gargždų atviras jaunimo centras. Pastarasis veikia ir ateityje veiks būtent Klaipėdos g. 74 bei, kaip tikėjomės, kaimyniškai sutars su kariais. Juolab, kad abi organizacijos siekia į veiklas integruoti jaunimą. Tačiau centras nusiteikęs plėtrai, o išplėstos karių funkcijos pastate tam užkirstų kelią. Deja, tačiau raštą iš Centro direktorės gavęs meras čia ir vėl surengė neeilinį posėdį, eilinį kartą nerodydamas asmeninės politinės valios. Naujo sprendimo paieška vėl pakibo ore. Mes vėl formaliai siuntinėsime raštus institucijoms, užuot iš principo palaikydami nacionalinio saugumo klausimą.
Palaikau ir palaikysiu atviro jaunimo centro veiklą. Esu už tai, kad ir NŽT darbuotojai bei klientai gautų jiems patogias patalpas. Tačiau Tarybos sprendimai priimami ne ekspromtu, o apgalvotai ir išdiskutuotai. Juos turi gerbti ir rajono gyventojai, ir ypač – rajono bei administracijos vadovai. Nesugebėdami apginti sprendimų tik dar labiau priešiname organizacijas užuot skatinę jas tartis. Pastaroji situacija dėl patalpų kariuomenei parodė, kad rajono vadovai neturi valios, kuria galėtų apginti Tarybos sprendimų pagrįstumą. Akivaizdžiai matomas siekis įtikti visiems užuot operatyviai ieškojus alternatyvų.
Klaipėdos rajonas kol kas sunkiai kratosi provincijos įvaizdžio. Kitaip ir būti negali, kai principinių sprendimų priimti vis dar nepavyksta be spyrio iš Vyriausybės.
Tai yra subjektyvi nuomonė, redakcija už jos turinį neatsako.
Yra sakoma, kad moterys iš nieko gali padaryti du dalykus: skandalą ir mišrainę...
Paskutinio laikotarpio vyksmas Savivaldybėje parodė, kad tai daroma ne tik iš nieko, bet ir dėl nieko. Žmogus, kuris, ko gero, turėjo viską paaiškinti – Rūta Cirtautaitė – atsiribojo tylos uždanga, ką čia ir bepasakysi, – dėl posto pasitraukė iš savo frakcijos ir partijos. Kyla realus klausimas: kur konservatoriškos vertybės ir rinkėjų pasitikėjimas, jeigu tave išrinko su šiuo sąrašu, vadinasi turi tos linijos ir laikytis. Taigi, tikėtina, kad minėta ponia pasuko šia linkme dėl šiltos vicemero vietos. O ką, alga gera, atsakomybės nėra, darbo irgi – kiek nori, tiek ir dirbi.
Rajono rinkėjų tiesiogiai išrinktas meras Vaclovas Dačkauskas irgi daug neaiškina, atseit konservatoriai reikalavo skulptūrą „Bangai“ statyti. Taip ir norisi paklausti gerbiamo mero: o kodėl, tamsta, pats pritarei šios skulptūros statybai? Pagal to meto informaciją, merui rankas daugiausiai sukinėjo ne konservatorių frakcija, o „Tvarkos ir teisingumo“ su Administracijos direktoriumi Sigitu Karbausku priešakyje. Manau, kad save gerbiantis politikas, ypač tiesiogiai išrinktas meras, galėjo ir turėjo išlaikyti savo poziciją dėl skulptūros tada, o ne organizuoti neeilinį posėdį, beje jame meras ir pats balsavo už jos pastatymą. Taigi, jei taip nusprendei pats, nekaltink kitų.
Beje, mere, norėčiau Jūsų paklausti, ar nuomonės turėjimas Klaipėdos rajono savivaldybėje tikrai laikomas blogo tono požymiu? Jeigu Jūs tikitės dviese su p. Rūta ir toliau valdyti situaciją, – apsirinkate. Situaciją seniai jau valdo Administracijos direktorius su pavaduotoja Ligita Liutikiene. O Jums belieka paklusniai sekti iš paskos, siekiant išsaugoti p. Rūtos vietą.
Įdomiai elgiasi ir Žemaičių frakcijos nariai Raimondas Simanavičius ir Egidijus Skarbalius. Juk jei susibūrėme į frakciją, tai aptarkime reikalus kartu ir spręskime, kaip darome. Tačiau, du buvusios frakcijos nariai apie tai nieko neinformavo. Kam reikalingi tokioje koalicijoje žmonės tokie, kaip aš, kurie turi savo nuomonę ir ją gina (į šią koaliciją tikrai nebūčiau jungęsis)? Aš pats atėjęs su šia partija į rajono Tarybą rinkėjų valia buvau perkeltas iš 49 sąrašo vietos į 3, todėl, ko gero, turėjau teisę žinoti, kas vyksta frakcijoje. Tačiau, kaip supratau, Tarybos nariai „pagavo“ galimybę valdyti situaciją ir nusinešė du savo auksinius balsus į naują daugumą. Tik neaišku, kam juos panaudos: ar rajono gerovei kelti ar asmeniniams interesams tenkinti.
Tikėtina, kad šioje istorijoje paminėti veikėjai stengiasi išsaugoti savo vietas. Tie veikėjai kaip ir visada žarijas žarsto svetimomis rankomis. Taigi, grįžkime prie mišrainės – kaip sakiau, – tik moterys ją gali padaryti iš nieko.
Ne pati didžiausia paslaptis, kad merui buvo siūloma koalicija, kurioje dalies tiems, svetimomis rankomis žarijas žarstantiems, nebebuvo vietos. Galbūt todėl meras ir pabijojo, o gal jie turi kokios informacijos, kuri pakenktų mero ar kieno nors reputacijai.
Rašau ne tam, kad ką nors apkaltinčiau ar pasmerkčiau, o tik tam, kad rajono gyventojai domėtųsi, kas vyksta, būtų aktyvūs ir darytų išvadas.
Tai yra subjektyvi nuomonė, redakcija už jos turinį neatsako.
Portalo draugai
Reklamos
Dabar svetainėje 487 svečiai (-ių) ir narių nėra