Kol daugelis rajono gyventojų linksminosi Užgavėnių šventėse, ketvergiškiai stojo į aršią kovą prieš planuojamo krematoriumo statybą jų kaimo pašonėje. Klaipėdos rajono savivaldybėje vyko ketinamo statyti objekto projektinių pasiūlymų pristatymas. Į viešą susirinkimą gausiai susirinko suinteresuotos pusės: Ketvergių gyventojai, verslą planuojančios UAB „Rūteda“, valdžios atstovai, projekto rengėjai. Dalyvavo ir Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas.

Statys Ketvergių pašonėje

Planuojamą statinį trumpai pristatė projekto rengėjai – UAB „Ekotektonika“. Įmonės vadovas Arūnas Kilišauskas informavo, kad krematoriumą ketinama statyti įmonės nuosavybės teise valdomame daugiau nei 3 ha ploto sklype, Toleikių kaime, Dovilų seniūnijoje. Pateiktame žemėlapyje nurodoma, kad iki artimiausio gyvenamojo namo yra 600 m, iki mokyklos – 800 m, numatoma 200 m sanitarinė apsaugos zona.

A. Kilišausko teigimu, projektuojamas kompaktiško tūrio pastatas, automobilių stovėjimo aikštelė, ūkinė zona, palaikų atvežimo vieta. Pastate žadama įrengti tris atsisveikinimo sales, technines patalpas su kremavimo įranga, buitines paruošimo patalpas. Kaip sakė projektuotojas, įrangą numatoma pirkti iš Amerikos koncerno atstovybės Didžiojoje Britanijoje. Pasak A. Kilišausko, jai taikomi labai aukšti aplinkosauginiai kriterijai, planuojama įrengti ir išmetamų dūmų valymo įrangą.

„Išmestas dūmas yra 10 kartų švaresnis už gyvenamojo namo“, – susirinkusiems gyventojams sakė UAB „Ekotektonika“ vadovas.

Primename, kad Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) yra pateikusi išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas (PAV) krematoriumui nėra būtinas.

Susisiekimo ir aplinkinių teritorijų schema. Iš pateiktų projektinių pasiūlymų.

Institucijoms – 17 puslapių argumentų

Ketvergių gyventojų interesus ginti ėmėsi asociacija „Tvenkinio gatvė“, 17-os puslapių rašte išdėsčiusi motyvus, kaip planuojamos krematoriumo statybos pažeidžia teisės aktus. Dokumente prašoma persvarstyti AAA pateiktą išvadą. Pastabos adresuotos minėtai agentūrai, o dokumento kopijos pateiktos UAB „Ekuvos projektai“, Klaipėdos rajono savivaldybei, merui, aplinkos ministrui K. Navickui.

Taip pat Ketvergių seniūnaitė R. Kuzavienė teigė, kad prieš krematoriumo statybas jau pasirašė beveik 130 gyventojų.

Projektinių pasiūlymų pristatyme projekto rengėjai atsakė į asociacijos „Tvenkinio gatvė“ iš anksto pateiktus klausimus. Asociacijos atstovai stebėjosi ir teiravosi, ar toks objektas gali būti rengiamas tik pagal bendrąjį planą. Jų nuomone, yra pažeidžiamas LR žmonių palaikų laidojimo įstatymas, kuriame numatyta, kad vieta krematoriumui parenkama rengiant teritorijų planavimo dokumentus. Gyventojai rašte išdėsto, kad galiojantis Klaipėdos rajono bendrasis planas nėra pakankamai detalus ir nenustato pasirinktos teritorijos užstatymo ir teritorijos naudojimo reglamento.

UAB „Ekotektonika“ projektuotojas nurodė, kad 2014 m. sausio 1 d. pasikeitė tvarka sklypo paskirties keitimui: „Anksčiau buvo būtinas detalusis planas, o nuo šios datos sklypo paskirtis keičiama Administracijos direktoriaus įsakymu, ir statomas objektas, kuris neprieštarauja bendrajam planui. Detalieji planai rengiami kvartalams“. Jo teigimu, vieta krematoriumui nebūtų numatyta net detaliajame plane, nes tai yra komercinės paskirties žemė.

Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas G. Kasperavičius pritarė ir minėjo, kad pats bendravo su Aplinkos ministerijos atstovais, kurie patvirtino, kad yra galiojanti tvarka, kurioje sprendimus priima Administracijos direktorius, taip anot G. Kasperavičiaus, ministerija paspartina procesus.

„Detalusis planas yra rengiamas kvartalams, o čia vieno sklypo klausimas“, – atsakymą grindė Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas.

„Ar bendro plano funkciniai žymėjimai leidžia tokios veiklos vykdymą? Jose numatyta kaimo gyvenviečių plėtra su atitinkamomis paslaugomis. Ar Ketvergių kaimo plėtrai reikalingas krematoriumas?“, – klausė gyventojų interesus ginantis Ignas Vaičiulis.

Jis taip pat pastebėjo, kad krematoriumas – ypatingas statinys, kuriam būtina bendrojo plano korektūra.

„Projektiniai pasiūlymai po viešo susirinkimo, atsakius į klausimus, bus teikiami į „Infostatybos“ sistemą. Aš turėsiu pritarti arba ne. Šis argumentas yra ganėtinai rimtas“, – susitikime sakė G. Kasperavičius.

Kodėl buvo pakeistas sklypo adresas?

Gyventojus itin domino, kaip Ketvergių kaime atsirado Toleikių kaimas, jie teiravosi, kodėl buvo pakeistas Ketvergių kadastrinėje vietovėje esančio sklypo adresas.

„Kaip atsirado Ketvergių vidury Toleikių kaimo sklypas?“, – klausė prieš projektą pasisakanti aktyvistė Raimonda Zaborė.

Turto valdymo skyriaus vedėjas Audrius Kampas informavo gyventojus, kad sklypo adreso keitimas buvo įregistruotas 2016 m. gruodžio 12 d.: „Kadangi kito privažiavimo prie sklypo kaip iš Toleikių kaimo nėra, adresas ir suteiktas nuo privažiavimo“.

A. Kampo teigimu, adresas yra sutartinis pavadinimas: „Kad visiems būtų aišku, apie ką šnekama. Jį visada galima pakeisti“.

Gyventojai buvo įsitikinę, kad valdžios atstovai tokiu būdu siekė gudrauti, suklaidinti visuomenę ir institucijas, dalyvaujančias PAV procedūrose. Rašte aiškinama, kad Toleikių kaimas bendrajame plane patenka į teritoriją, kuri įvardijama „kitos paskirties žemė, ekoinžinerinės teritorijos“, o Ketvergių kaimas šiame plane yra pažymėtas kaip „urbanizuojamos aplinkos“. Pastarosiose zonose, anot asociacijos atstovų, galima plėtoti kaimo gyvenvietes, formuoti kaimo turizmo ar ūkininko sodybas, o krematoriumo veikla su tuo nėra niekaip susijusi.

Daugiausiai kandžių klausimų teko merui V. Dačkauskui. A. Rimkuvienės nuotr.

Apeliavo į mero sąžinę

Gyventojai susitikime ne kartą kreipėsi į merą V. Dačkauską.

 „Mere, ar nereikėtų projekto stabdyti šioje stadijoje, kol mes nepradėjome kalbėtis su tarnybomis, prokurorais? Klaipėdos rajono valdžia negražiai elgiasi Ketvergių ir visų esančių šalia gyvenviečių atžvilgiu. Įtariame neskaidrumą. Ar vieną kartą pajusime, kad meras atstovauja gyventojams, o ne verslininkams, neaišku iš kažkur atėjusiems?“, – emocingai teiravosi Ketvergių gyventoja R. Zaborė.

Meras teigė, kad informacija bus pateikta kovo 30 d. Tarybos posėdžiui: „Svarstys komitetai, ir Taryba, kažkokį sprendimą siūlysime priimti. Posėdžiuose ir komitetuose dar kartą išklausysime Jūsų nuomonių“.

V. Dačkauskas nurodė, kad Klaipėdos rajonas yra tankiai apgyvendintas, Savivaldybė nesugebėjo rasti vietos vėjo jėgainių statybai, nes „toliausias atstumas iki namo ar sodybos yra 500–600 m“.

Meras taip pat priminė, kad teikė pastabas AAA ir laukia jų atsakymo.

Gyventojai akcentavo, kad Klaipėdoje krematoriumo statyboms miesto meras nepritaria ir pažadėjo ginti gyventojų interesus, jeigu reikės – net teisme.

„Savivaldybės biudžetas rodo, kad Klaipėdos rajoną išlaiko gyventojai, dotacijos ir šiek tiek verslo. Ar Jūs kada nors atsistosite į gyventojų vietą ir pagalvosite, kas čia vyksta?“, – į mero sąžinę apeliavo gyventojai.

„Gyvename teisinėje valstybėje, kurioje galioja įstatymai. Emocijomis vadovaujatės. Jūs iškėlėte klausimą, visos tarnybos išnagrinės ir priims siūlymus“, – atsakė V. Dačkauskas.

„Mes gyvename ir teisinėje, ir demokratinėje valstybėje. Renkame valdžią, kuri turėtų mums atstovauti, o ne žiūrėti teisinius dalykus, kaip mūsų argumentus atmesti“, – nusivylimą vietos valdžia išreiškė ketvergiškis Romas Kvaselis.

Netrūko ir „karštų“ siūlymų krematoriumą statyti prie mero namų.

Viena gyventoja buvo susirūpinusi ir Savivaldybės administracijos darbuotojų kompetencija.

„Ar posėdyje bus kompetentingų asmenų, kurie nuspręs, nes Administracijos direktorius praėjusiame susirinkime kokius 10 kartų pakartojo, kad jis nekompetentingas šioje srityje“, – nerimą išsakė ketvergiškė.

Meras patikino, kad Administracija turi kompetentingų specialistų, jeigu reikės, samdysis konsultantus iš išorės.

Aktyviausi gyventojai pateikė daugybę argumentų prieš krematoriumo statybą. A. Rimkuvienės nuotr.

Argumentų „prieš“ netrūko

Gyventojai vykusiame projektinių siūlymų pristatyme pateikė ir daugiau svarių argumentų, kodėl savo kaimo pašonėje nenori krematoriumo. Viena priežasčių – žemės nuvertėjimas.

„Nė vienas nenorės pirkti šių sklypų, nes jie beverčiai. Gal norite išpirkti?“, – apie keturių prie planuojamo krematoriumo esančių sklypų ateitį teiravosi gyventojai.

Ketvergiškiai liejo apmaudą, kad su jais nebuvo derinta dėl krematoriumo statybos, kad pasirinkta būtent ši vieta, siūlė objektą perkelti į pramoninę zoną.

Abejonių kėlė ir pačių verslininkų pajėgumas įgyvendinti šį projektą.

 „Koks bankas finansuos? Nes Jūs, kaip įmonė, nesate tokia, kurią galima finansuoti: neturite turto, sklypas yra įkeistas jau seniai, turite skolų. Su kuriuo banku tariatės? Ar turite garantinius raštus? Ar tai bus privačios lėšos? Mes girdėjome, kad tai bus privačios lėšos iš Kaliningrado“, – klausimus ir įtarimus žėrė Ketvergių gyventoja.

Tris darbuotojus turinčios įmonės UAB „Rūteda“ direktorė Rūta Gumuliauskaitė informavo, kad reikės apie 1,5 mln. eurų investicijų. Tai esą bus įmonės privačios lėšos ir paskola iš banko, o gandus apie investuotojus iš Rusijos vadino nesąmone.

 „Jeigu ryžtamės tokį projektą daryti, tai pinigų turime“, – sakė R. Gumuliauskaitė.

Neramino taršos koncentracija

Vienas didžiausių gyventojams nerimą kėlusių klausimų – krematoriumo tarša. Gyventojai pastebėjo, kad ir taip gyvena padidintos taršos teritorijoje: arti veikia tokie objektai kaip Dumpių sąvartynas, UAB „Branda LT“, UAB „Toksika“, AB „Klaipėdos kartonas“, AB „Klaipėdos vanduo“. Greta esančios įmonės viršija taršos normas, perka papildomus leidimus. Taip pat vyksta ne vienas teisminis ginčas dėl aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymo.

„Pridėta n raštų dėl viršijimo. Visi sako, kad nebus viršijama, bet tyrimai rodo visai ką kita. Pavyzdžiui, „Branda LT“ 4 kartus viršija normas“, – konkrečius pavyzdžius vardijo I. Vaičiulis.

Jo įsitikinimu, yra pažeidžiamas Teritorijų planavimo įstatymas, kuriuo įsipareigojama „formuoti pilnavertę, sveiką ir harmoningą gyvenamąją, darbo ir poilsio aplinką, stengiantis sukurti geresnes ir visoje Lietuvos teritorijoje lygiavertes gyvenimo sąlygas, derinti fizinių ir juridinių grupių interesus“. Jis klausė, ar Savivaldybė nemato problemų teritorijų planavime.

„Politikams aiškinu, kad negalime išbarstyti taip rajono, norime vakarietiškai gyventi – bet verslo neįsileidžiame, norime pramonės – bet ne prie mūsų?“ – poziciją apie problemas teritorijų planavime išsakė Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas G. Kasperavičius. Jo teigimu, konfliktas, kai gyvenamosios teritorijos susiduria su taršos šaltiniais, neišvengiamos.

Vietos valdžios atstovai dėl galimos taršos stojo ginti verslininkų.

„Siūlykite projektuotojams apsodinti apsaugos juostas. Taršos jokios nebus, tikiu projektuotojais“, – sakė meras.

G. Kasperavičius taip pat buvo įsitikinęs, kad vieta yra tinkama: „Apaugusi medžiais, karjeras užstoja, komercijai veikla numatyta“.

Gyventojai taip pat kėlė klausimus dėl nuotekų, dujų įrengimo, privažiavimo kelio, galimų avarijų, projekto atsiperkamumo. Tiesa, į daugelį šių klausimų atsakymai nebuvo pateikti.

„Visus konstruktyvius siūlymus įvertinsime, per 3-is darbo dienas jie bus atsakyti ir pristatyti į Savivaldybę, per 5-ias išsiųsti paštu“, – gyventojams pažadėjo projekto rengėjai.

Į projektinių pasiūlymų pristatymą susirinko kelios dešimtys gyventojų. A. Rimkuvienės nuotr.