Penktadienį, birželio 9-ąją, pažadą kartą per du mėnesius apsilankyti savo vienmandatėje apygardoje tesėjo žemės ūkio ministras, Seimo narys Bronius Markauskas. Šįkart ministras tradiciškai dalyvavo susitikimuose su Klaipėdos rajono gyventojais, tačiau pirmąkart dėmesio sulaukė ir seniūnai. J. Lankučio viešojoje bibliotekoje vykusiame susitikime dalyvavo 8 seniūnai ar jiems atstovaujantys asmenys.

Reformos stringa dėl politinės patirties stokos

Seimo nario padėjėjas Raimundas Daubaris akcentavo, kad būtent seniūnai geriausiai žino apie kasdienį žmonių gyvenimą, problemas, todėl ir tikslingai suorganizuotas toks susitikimas.

 „Norėjome pasidžiaugti geresniais rezultatais, negu turime“, – kalbą apie stringančias reformas pradėjo ministras. Jis atviravo, kad sunku suspėti būti ir žemės ūkio ministru, ir Seimo nariu, todėl tikisi, kad nuo kitos kadencijos ministrai negalės būti Seimo nariais. Tiesa, jis pripažino, kad dirbant ir Vyriausybėje, ir Seime užsimezga glaudesnis bendradarbiavimas, ryšys, kurio taip trūksta dabartinei valdžiai.

B. Markauskas atviravo gaunąs tik ministro atlyginimą – 2300 eurų „į rankas“. Anot jo, tai dideli pinigai eiliniam žmogui, tačiau norint rasti kompetentingų darbuotojų valstybės tarnyboje atlygis turi būti adekvatus.

Žemės ūkio ministro manymu, viena iš priežasčių, kodėl stringa reformos, yra ministrų politinės patirties stoka: „Žino, kaip turėtų būti, bet nežino, kaip to siekti.“ Nors ir tikintis švietimo reformos reikalingumu, pats B. Markauskas prisipažino dar nežinąs, kaip balsuos Seime. Jis akcentavo, kad pasitiki švietimo ministrės J. Petrauskienės profesionalumu, tačiau, vykdant švietimo reformą, veikia daugybė interesų grupių, „vyksta rektorių, senatų kova“.

„Svarbu peržengti asmeninius interesus. Sena praktika, kad išrinktas Seimo narys atstovauja tik savo kiemui, o ne bendram Valstybės interesui“, – apie tai, kad reikia balsuoti racionaliai, bet ne remiantis emocijomis, sakė B. Markauskas.

Ministras prisipažino, kad pritaria miškų urėdijų reformai, įsteigiant vieną valstybinę įmonę, taip pat sveikatos apsaugos ministro A. Verygos vykdomiems pokyčiams: siekiu išardyti farmacijos įmonių dominavimą, apriboti alkoholio prieinamumą.

„Kas beatsitiktų: ar Vyriausybė griūtų, ar teoriškai vyktų pirmalaikiai Seimo rinkimai, kas bebūtų valdžioje turėtų daryti tokius pačius darbus. Nebegalime turėti tokio valstybės valdymo aparato, kuris yra labai neefektyvus, korumpuotas ir didelis. Reformos yra neišvengiamos“, – nuomonę išreiškė Gargždų vienmandatėje apygardoje išrinktas politikas.

Seimo nario padėjėjas Raimundas Daubaris paaiškino, kokiu tikslu organizuotas susitikimas. S. Vaičienės nuotr.

NŽT reforma prasidės nuo Klaipėdos regiono

Ministras kalbėjo, kad valstybės valdymo aparatas bus mažinamas ir jo kuruojamoje Žemės ūkio ministerijoje: sujungiamos, naikinamos įvairios satelitinės įmonės, kurių yra net 30, stambinami NŽT (Nacionalinės žemės tarnybos) padaliniai. Reformos lauks ir žuvininkystės sektoriaus.

Ministras atskleidė, kad jau yra pradėta NŽT reforma, kuri pamažu bus vykdoma ir regionuose. Jau iki šių metų galo planuojama, kad ir Klaipėdos apskrityje liks tik vienas NŽT padalinys. Klaipėdos regionas, pasak ministro, bus bandomasis.

„Manome, kad, padarius pilotinį projektą, nelauksime konkrečių skaičiavimų, rezultatų. Pradėsime projektuoti ir kituose regionuose. Kitų metų pabaigoje turėtų būti aišku ir dėl kitų regionų. Labai sudėtinga situacija Kretingoje, Palangoje – daug korupcijos momentų, kuriuos būtina kuo greičiau spręsti“, – reformos vykdymo priežastis vardijo žemės ūkio ministras.

Seniūnai teiravosi, kur bus įkurtas NŽT padalinys. Ministras aiškino, kad dėl to tvirtai nėra apsispręsta, vyksta diskusijos, bet esą Klaipėdos mieste yra įrengtos darbui tinkančios patalpos, o į Vėžaičiuose esančias Lietuvos žemdirbystės mokslinių tyrimų instituto filialo laisvas patalpas dar tektų nemažai investuoti. Dovilų seniūnė Nijolė Ilginienė pastebėjo, kad Klaipėdoje tenka mokėti už automobilių stovėjimą, todėl tai žmonėms būtų itin nepatogu.

Ministras, atsakydamas į Dovilų seniūnės klausimą apie NŽT perdavimą savivaldybėms, nurodė, kad iniciatyvai nebuvo pritarta.

„Kas beperims, nėra jokių vilčių išspręsti problemas, padarytas klaidas, lieka tik teisinis kelias. Žemės reforma praktiškai jau užbaigta – kaimiškose teritorijose žemė negrąžinta apie 3500 pretendentų. Nedaug tokių sričių, kur korupcijai pasireikšti yra tokios galimybės kaip NŽT. Tikiu, jeigu būtų savivaldybėse buvę, būtų buvę dar blogiau,“ – požiūrį atskleidė politikas.

Į susitikimą atvyko 8 seniūnai ar jiems atstovaujantys asmenys. S. Vaičienės nuotr.

Skundėsi dėl pašalpų sistemos, domėjosi žemės ūkio specialistų perspektyvomis

Daugelis seniūnų išsakė priekaištus dėl esą netinkamos pašalpų mokėjimo tvarkos, kuri nemotyvuoja dirbti. Pasak Dauparų-Kvietinių seniūnės Juditos Čekuolienės, darbingi žmonės kratosi ir socialinių darbų, kuriuos turi atlikti, norėdami gauti pašalpą.

„Jeigu žmonės nedirbdami gauna 150 eurų, tai galvoja, kad už minimalų atlygį dirbti neapsimoka, nes dar dalį pinigų pravalgys, pravažinės“, – situaciją aiškino Veiviržėnų seniūnė Edita Sluckienė.

Ministras sutiko su seniūnų nuomone, kad žmonės turėtų būti motyvuojami dirbti ir pažadėjo, kad nusiskundimus būtinai perduos socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui.

Dovilų seniūnė teiravosi dėl seniūnijose dirbančių žemės ūkio specialistų ateities. Ministras pripažino, kad specialistų gali nebereikėti jau nuo 2020 metų, nes deklaravimas, braižymas „vyks padedant kosminėms technologijoms.“

„Daugėja deklaruojančių elektroniniu būdu. Dabartinis mechanizmas yra per brangus“, – apie žemės ūkio specialistų išlaikymą kalbėjo ministras, pridūręs, kad ūkininkams ir ateityje bus užtikrintas nemokamas braižymas, o žemės ūkio specialistams galbūt bus galima priskirti kitų funkcijų vykdymą.

Veiviržėnų seniūnė pastebėjo, kad žemės ūkio specialistų atlyginimas yra itin mažas – kaip nekvalifikuotų darbininkų. Ministras pripažino, kad darbo užmokestis yra juokingas, bet pinigų savaime neatsiras. Viena iš galimybių – mažinti valstybės valdymo aparatą, taip sutaupant lėšų atlyginimų kėlimui.

Susitikime seniūnai taip pat klausė ir kitų jiems aktualių klausimų: Agluonėnų seniūnė – dėl pievų laistymo srutomis, esant karštam orui, Vėžaičių seniūno pavaduotojas – dėl galimybės jaunimui naudoti Žemdirbystės centro laisvas patalpas, Endriejavo seniūnė domėjosi, kodėl nebeliko paramos smulkiam ūkiui.

A. Rimkuvienės nuotr.

Dėl VIP lėšų – dar neaišku

Ministras po šio susitikimo buvo pakviestas su Klaipėdos rajono savivaldybės atstovais aptarti galimybes gauti Valstybės investicijų programos (VIP) lėšų Gargždų daugiafunkciam sporto centrui.

„Tik dabar pradedamas formuoti kitų metų biudžetas, sutarta, kad viskas vyks viešai. Savivaldybės pateiks savo poreikį investuoti ir, pirmiausia, Vyriausybė nagrinės tuos pasiūlymus ir teiks rekomendacijas Seimui, kuris ir apsispręs. Nebus, kad Markauskas ar Gražulis advokataus ir aiškins, kad to reikia. Yra įvairūs kriterijai“, – apie VIP skirstymo eigą žiniasklaidos atstovams sakė B. Markauskas.

Jis nurodė, kad Valstybės prioritetas pirmiausia bus skiriamas pradėtų objektų užbaigimui.

Apie tai, ar yra vilties sulaukti lėšų Gargždų daugiafunkcio centro projekto įgyvendinimui, ministras konkretaus atsakymo pateikti negalėjo: „Ko gero, tas krepšelis bus skaičiuojamas, pačiam rajonui turėtų būti leidžiama apsispręsti“.