Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys (CERT-LT) informuoja, kad šiuo metu Lietuvoje plinta SMS pranešimai, kuriais piktavaliai siekia išgauti prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis. Atitinkamus pranešimus sukčiai siunčia ir elektroniniais laiškais.
CERT-LT ragina vartotojus būti budriais ir nepakliūti į sukčių pinkles. Trumpąsias žinutes siunčiantys asmenys informuoja apie gautą ar atliktą naują mokėjimą, apie būtinybę atlikti kokį nors veiksmą ar pan. Žinutėje pateikiama interneto nuoroda (adresas) ir prašoma prisijungti prie suklastotos el. bankininkystės interneto svetainės. Kibernetiniai nusikaltėliai naudojasi interneto svetainės adresų trumpinimo paslauga (pvz. šiuo atveju: wq.lt/iFgqJ……) kuria paslepiamas tikrasis kenkimo puslapis (pvz: http://XX.223.233.86/loginm....).
Svetainę-klastotę nesunku atpažinti iš naršyklės adreso lauko, atvėrus interneto svetainę. Pirmas požymis – bankų svetainių adresai prasideda https, o suklastotos nuorodos prasideda http (be raidės „s“). Antras požymis – klastotės domenas dažnai neturi nieko bendro su banko pavadinimu (gali būti netgi ne domenas, bet tiesiog IP adresas, pvz., http://11.12.13.14).
Šiuo metu CERT-LT turimą informaciją perduoda valstybių, kuriose šie tinklalapiai skelbiami, atsakingoms institucijoms, kitų šalių CERT organizacijoms bei imasi visų reikalingų veiksmų, kad tokios klastotės neplistų.
CERT-LT rekomenduoja:
Nespausti (neatidarinėti) nuorodų laiškuose, SMS žinutėse, gautuose iš neaiškių šaltinių.
Įsidėmėti, kad bankai niekada neprašo klientų pateikti el. bankininkystės slaptažodžių ar mokėjimo kortelių duomenų (nei el. laiškais, nei telefonu, nei kitu būdu).
El. paštu gavus įtartiną žinutę su prašymu prisijungti prie el. bankininkystės, persiųsti šią žinutę adresu . Atidarius savo banko el. bankininkystės sistemą ir kitokį populiarų puslapį, kuriame naudojama autorizacija, pasižiūrėti į naršyklės adreso lauką. El. bankininkystės sistemos visada naudoja saugų SSL/TLS ryšio protokolą, adreso pradžioje būtinai yra https ir galima patikrinti svetainės sertifikatą. Suklastotų svetainių adreso pradžia beveik visada būna http (be „s“).
Daugiau informacijos apie duomenų vagystes (angl. „phishing“): https://www.esaugumas.lt/lt/duomenu-vagystes-phishing/247.
Daugiau informacijos apie el. bankininkystę: https://www.esaugumas.lt/lt/e.-bankininkyste/285, https://www.esaugumas.lt/lt/e.-bankininkyste/patikimas-banko-puslapis/289.
Susiję įrašai (pagal žymę)
-
Susikūrę neva paranormalių galių turinčių asmenų aureolę ir ja manipuliuodami, sutuoktiniai išviliojo itin dideles sumas
25 balandžio 15, Antradienis 17:02 Paskelbtas Nusikaltimai ir Nelaimės
-
Sukčių taikiniu tapo NT brokeriai – „Capital“ įspėja apie naują schemą
25 balandžio 10, Ketvirtadienis 13:19 Paskelbtas Nusikaltimai ir Nelaimės
-
Pavojingiausios sukčiavimo schemos: sukčiai romantikai, investuotojai, verslininkai
25 kovo 24, Pirmadienis 10:57 Paskelbtas Nusikaltimai ir Nelaimės
-
ESO perspėja saugotis sukčių: pastebėta bandymų išvilioti pinigus apsimetus energetikais
25 kovo 10, Pirmadienis 09:24 Paskelbtas Aktualijos
-
Klaipėdos apygardos teismas perspėja gyventojus apie siunčiamus melagingus elektroninius laiškus
25 vasario 18, Antradienis 08:45 Paskelbtas Nusikaltimai ir Nelaimės
Palikite komentarą
Reklamos
Dabar svetainėje 879 svečiai (-ių) ir narių nėra