Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys (CERT-LT) informuoja, kad šiuo metu Lietuvoje plinta SMS pranešimai, kuriais piktavaliai siekia išgauti prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis. Atitinkamus pranešimus sukčiai siunčia ir elektroniniais laiškais.
CERT-LT ragina vartotojus būti budriais ir nepakliūti į sukčių pinkles. Trumpąsias žinutes siunčiantys asmenys informuoja apie gautą ar atliktą naują mokėjimą, apie būtinybę atlikti kokį nors veiksmą ar pan. Žinutėje pateikiama interneto nuoroda (adresas) ir prašoma prisijungti prie suklastotos el. bankininkystės interneto svetainės. Kibernetiniai nusikaltėliai naudojasi interneto svetainės adresų trumpinimo paslauga (pvz. šiuo atveju: wq.lt/iFgqJ……) kuria paslepiamas tikrasis kenkimo puslapis (pvz: http://XX.223.233.86/loginm....).
Svetainę-klastotę nesunku atpažinti iš naršyklės adreso lauko, atvėrus interneto svetainę. Pirmas požymis – bankų svetainių adresai prasideda https, o suklastotos nuorodos prasideda http (be raidės „s“). Antras požymis – klastotės domenas dažnai neturi nieko bendro su banko pavadinimu (gali būti netgi ne domenas, bet tiesiog IP adresas, pvz., http://11.12.13.14).
Šiuo metu CERT-LT turimą informaciją perduoda valstybių, kuriose šie tinklalapiai skelbiami, atsakingoms institucijoms, kitų šalių CERT organizacijoms bei imasi visų reikalingų veiksmų, kad tokios klastotės neplistų.
CERT-LT rekomenduoja:
Nespausti (neatidarinėti) nuorodų laiškuose, SMS žinutėse, gautuose iš neaiškių šaltinių.
Įsidėmėti, kad bankai niekada neprašo klientų pateikti el. bankininkystės slaptažodžių ar mokėjimo kortelių duomenų (nei el. laiškais, nei telefonu, nei kitu būdu).
El. paštu gavus įtartiną žinutę su prašymu prisijungti prie el. bankininkystės, persiųsti šią žinutę adresu . Atidarius savo banko el. bankininkystės sistemą ir kitokį populiarų puslapį, kuriame naudojama autorizacija, pasižiūrėti į naršyklės adreso lauką. El. bankininkystės sistemos visada naudoja saugų SSL/TLS ryšio protokolą, adreso pradžioje būtinai yra https ir galima patikrinti svetainės sertifikatą. Suklastotų svetainių adreso pradžia beveik visada būna http (be „s“).
Daugiau informacijos apie duomenų vagystes (angl. „phishing“): https://www.esaugumas.lt/lt/duomenu-vagystes-phishing/247.
Daugiau informacijos apie el. bankininkystę: https://www.esaugumas.lt/lt/e.-bankininkyste/285, https://www.esaugumas.lt/lt/e.-bankininkyste/patikimas-banko-puslapis/289.
Susiję įrašai (pagal žymę)
-
Sukčiai pavogė dalies „Akropolių“ dovanų kortelių informaciją: gyventojai raginami pasikeisti skaitmeninius čekius
25 sausio 09, Ketvirtadienis 13:53 Paskelbtas Nusikaltimai ir Nelaimės
-
Būkime saugūs: į ką svarbu atkreipti dėmesį jungiantis prie esveikata.lt portalo?
25 sausio 08, Trečiadienis 10:44 Paskelbtas Aktualijos
-
Dėmesio! Sukčiai kuria fiktyvius e.sveikatos puslapius – kaip apsisaugoti?
25 sausio 06, Pirmadienis 16:29 Paskelbtas Nusikaltimai ir Nelaimės
-
Dėmesio: sukčiai apsimeta pareigūnais!
24 gruodžio 17, Antradienis 12:23 Paskelbtas Nusikaltimai ir Nelaimės
-
Perskaitęs žodį „bauda“, pamiršo visą atsargumą: susimokėjo sukčiams
24 gruodžio 02, Pirmadienis 17:07 Paskelbtas Nusikaltimai ir Nelaimės
Palikite komentarą
Reklamos
Dabar svetainėje 408 svečiai (-ių) ir narių nėra