Siekiant praplėsti šalies gydymo įstaigose dirbančių gydytojų rezidentų atsakomybių ribas, planuojama teisiškai įgalinti etapines kompetencijas medicinos rezidentams. Tai reiškia, kad artimiausiu metu bus labai aiškiai teisės aktais nustatyta, kokias gydymo paslaugas ir kelintais rezidentūros metais galės teikti jaunieji gydytojai.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, pagal šiuo metu galiojančią tvarką jaunieji medikai turi labai mažai galimybių tiesiogiai, be patyrusių medikų, dirbti su pacientais ir prisiimti pilną atsakomybę, neretai yra priversti pildyti dokumentaciją.
„Tad natūralu, kad keičiasi situacija ir jaunieji medikai nori daugiau galimybių ir anksčiau save realizuoti profesinėje srityje. Kitaip tariant, šiuo metu teisę teikti paslaugas pagal specializaciją jaunasis gydytojas įgyja tik pabaigęs rezidentūrą, o jos metu jo savarankiškumas nėra pripažįstamas. O tai yra neteisinga. Juk visi dar besimokantys gydytojai turi gauti galimybes tobulėti ir jau nuo kitų metų tai bus įgyvendinama praktiškai", - sako ministras A. Veryga.
Taip siekiama įtvirtinti etapines rezidentų kompetencijas, numatant tarpinį įgytų gebėjimų vertinimą ir pripažinimą, kas leistų gydytojams savarankiškai ir prisiimant atsakomybę teikti atitinkamas gydymo paslaugas. Rezidentai galėtų pereiti į aukštesnį rezidentūros etapą išlaikę specialų egzaminą. Šiuo egzaminu bus įrodoma, kad rezidentas įgijo tam tikras teorines ir praktines kompetencijas. Tai suteiks teisę tam tikras gydymo paslaugas teikti savarankiškai rezidentūros bazių ribose, t. y. nelaukiant kol jis baigs visas rezidentūras studijas.
Jam pritaria ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius studijoms prof. Kęstutis Petrikonis. Pasak jo, ne visose studijų programose ir specialybėse pokyčius būtų įmanoma atlikti vienodai greitai. Visų svarbiausia užtikrinti pacientų saugumą ir gydymo kokybę. Ne visi būsimieji gydytojai vienodai gabūs ypač ten, kur formuojami diagnostinių ir gydomųjų intervencijų įgūdžiai. Bus tokių gydytojų rezidentų, kurie neišlaikys pradinės atestacijos numatytu laiku, daliai rezidentų reikės rezidentūroje studijuoti ilgiau. Formuojant įgūdžius gydytojai rezidentai būtinai turi likti specialistų priežiūroje.
„Universitete daug dėmesio skiriame studijų proceso tobulinimui, adaptavimui gabiems ir motyvuotiems studentams, tačiau matome, kad be didesnės rezidentų atsakomybės ir savarankiškumo įteisinimo toliau gerinti gydytojų parengimą tampa vis sudėtingiau. Toks etapinių kompetencijų rezidentūros įteisinimas Lietuvos Respublikos teisės aktuose būtų didelis pasiekimas tiek studijų procese, tiek ir pačioje sveikatos apsaugos sistemoje“, – sako prof. K. Petrikonis.
Prof. K. Petrikonis pažymėjo, kad kompetencijų įgijimu pagrįstas medicinos ir odontologijos rezidentūros studijų modelis jau veikia dalyje Amerikos ir Europos šalių. „Nors Lietuva jo dar nėra įteisinusi teisės aktuose, mūsų parengtų gydytojų kompetencijos vertinamos aukštai ir prilygsta pažangiųjų šalių. Tokie pokyčiai reglamentavime, pirmiausiai atjaunintų gydytojų, dirbančių Lietuvos regionuose, amžių, sumažintų sveikatos apsaugos sistemos netolygumus. Tokią Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyvą mes palaikome“ – teigia K. Petrikonis.
Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekano prof. Algirdo Utkaus, rezidentūros studijų pabaiga nėra įgytų kompetencijų rodiklis. Žinias ir gebėjimus jaunieji gydytojai tobulina kasdien, bet skirtingu tempu. Vieni itin greitai įsisavina tiek teorinę medžiagą, tiek ir praktinius įgūdžius, kitiems – prireikia daugiau laiko. Todėl etapinis vertinimas būtų logiškas žingsnis ugdant savarankiškus ir atsakingus gydytojus.
„Nėra teisinga, kad magistro diplomą įgijęs absolventas, įstojęs į rezidentūrą ir vėl tampa savarankiškų sprendimų negalinčiu priimti mokiniu. Atsakomybių jauniesiems gydytojams didinimas, galėtų būti svariu jų motyvacijos varikliu. Galimybė kuo anksčiau realizuoti save profesinėje srityje, neabejotinai pagerintų rezidentų atsakingumo lygį, darbo kokybę ir praktinius įgūdžius. Žinoma, nevalia ignoruoti gydymo kokybės ir paciento saugumo klausimų, todėl gydytojai rezidentai negali būti palikti be pagalbos. Net ir dirbdami savarankiškai, jie turi aiškiai žinoti, kad šalia yra vyresnis kolega visada pasiruošęs patarti ar padėti. Rezidentų vadovams atsiras papildomi darbai vertinant jaunųjų kolegų kompetencijas, todėl vertėtų tinkamai reglamentuoti ir šiuos pokyčius bei atlygį“, – sako prof. A. Utkus.
Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) prezidento Martyno Gedmino teigimu, etapinės kompetencijos yra viena iš aktualiausių temų jaunųjų medikų bendruomenei.
„Kai savo asociacijoje pradėjome nagrinėti etapinių kompetencijų temą, pirmiausia galvojome apie medicinos edukacijos kokybę ir pacientų saugumą. Didesnis galimybių ir atsakomybių delegavimas jauniesiems gydytojams pirmiausia turi pasitarnauti kaip įrankis mokymo(si) procesui pagerinti ir jo kokybei užtikrinti. Rezidentūros bazių ir programų vadovų užduotis yra užtikrinti, kad rezidentų rengimo metu teikiamos paslaugos būtų maksimaliai kokybiškos ir saugios. Todėl bus svarbu įvertinti, kurioje pasirengimo stadijoje yra jaunasis gydytojas: ar gali tik stebėti, asistuoti, ar jau savarankiškai atlikti tam tikras procedūras. Tam, reikės peržiūrėti rezidentūros programas, numatyti objektyvius vertinimo kriterijus, reikalingų atlikti procedūrų skaičius“, – sako M. Gedminas.
M. Gedmino nuomone, tai motyvuos rezidentą mokytis bei įgyti naujų įgūdžių. Taip pat, pats jaunasis gydytojas galės spręsti, kurioje rezidentūros bazėje jam yra palankiausia įgyti etapines kompetencijas.
„Vieni įgūdžiai įgyjami gali būti tik universitetinėse ligoninėse, tuo metu kitos kompetencijos gali būti pilnavertiškai įsisavinamos regioninėse ligonėse. Tai yra didžiulis kokybinis šuolis lyginant su dabartine rezidentų ruošimo teisinio reglamentavimo tvarka. Šie pokyčiai yra būtini, norint užtikrinti kokybišką jaunųjų gydytojų rengimą ir tvarią Lietuvos sveikatos sistemą", – sako M. Gedminas.
