Spalio 26 d. Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje įvyko respublikinė konferencija „Reformacija – 500. Istorinis, kultūrinis ir dvasinis palikimas“, skirta įprasminti daugelyje Europos šalių minimą Reformacijos jubiliejų.

Renginyje dalyvavo naujus iššūkius kaip kelią į tobulėjimą priimantys, pasitikintys savo jėgomis mokiniai bei jų mokytojai iš Kretingos miesto mokyklų, Šiaulių rajono Kužių gimnazijos, Palangos senosios ir Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijų. Buvo pristatyti pranešimai, tiriamieji darbai, meninės improvizacijos, aktualizuojančios labai įvairias temas, susijusias su Reformacijos istorija, teologija bei filosofija. Taip ugdymasis konferencijoje tapo dialogiškas ir tyrinėjantis, peržengiantis mokyklos sienas.

 Ar žinojote, kas buvo pirmasis lietuvių disidentas? Tai Reformacijos ir mūsų raštijos pradininkas, iškilus humanistas Abraomas Kulvietis. Ar teko girdėti, koks lietuvis pirmasis apsigynė teologijos daktaro laipsnį protestantiškame Vitenbergo universitete? Aišku, kad tai vienas iš lietuvių raštijos ir reformacijos pradininkų Vilniuje Stanislovas Rapolionis, be to, jis puikiai pažinojo Reformacijos pradininką Martyną Liuterį, pastarajam pirmininkaujant apsigynė 28 teologijos daktaro tezes (disertaciją). Ar abejojote dėl pirmosios lietuviškos knygos autoriaus M. Mažvydo kilmės? Konferencijos svečias kunigas, docentas, habilituotas daktaras Darius Petkūnas visiems aiškiai įrodė – Mažvydas buvo žemaitis. O gal kur nors perskaitėte, kas buvo produktyviausias pirmųjų lietuviškų raštų kūrėjas? Žinoma, tai Jonas Bretkūnas, religinių raštų rengėjas, Biblijos vertėjas, istorikas, palikęs apie 5000 lietuviškai parašytų puslapių.

Į daugybę klausimų sužinojo atsakymus ir renginyje dalyvavę Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos ketvirtokai Ieva Maciūtė bei Ignas Kuprelis (mokinius konferencijai ruošė lietuvių kalbos mokytojas metodininkas Vidas Vaitkus). Jie, tobulindami gebėjimus rasti, atsirinkti, įprasminti žinojimą, parengė pranešimą „Uolieji reformatoriai“. Dirbdami komandoje gimnazistai svarstė, kokie lietuviai labiausiai prisidėjo prie Reformacijos idėjų skleidimo, surinko įdomių faktų apie uoliausių reformatorių – A. Kulviečio, S. Rapolionio ir A. Volano – gyvenimą, asmenybes, veiklą.

Konferencijos dalyviai įsitikino, kaip svarbu ugdytis tautinį savitumą bei savimonę, koks išskirtinis Lietuvos istorijoje buvo XVI amžius, kiek daug mūsų tautai teko patirti sudėtingų išbandymų, bet šiandien sakome – buvo verta. Reformacija suteikė Lietuvai daug iškilių asmenybių, kūrusių mūsų valstybę ant trijų pamatų – raštingumo, savos kalbos išsaugojimo, savimonės suformavimo.