Ketvirtadienį Klaipėdos rajono savivaldybėje vyko Tarybos posėdis. Akivaizdu, jog buvo balsuota ir diskutuota miestui itin opiais klausimais, mat posėdis kaip niekad užtruko – vietos politikai salę paliko po kiek daugiau nei penkių valandų. Svarstyti 63 klausimai ir susipažinta su 5 informaciniais pranešimais. Posėdyje dėl ligos nedalyvavo Aušra Norvilienė. Prieš prasidedant klausimų svarstymui rajono meras Vaclovas Dačkauskas 40 metų jubiliejaus proga pasveikino Tarybos narę Andželą Šakinienę.

Lyg pamokų lankomumo dienynas

Vėliau V. Dačkauskas posėdžio pirmininkavimą pavedė vicemerei Rūtai Cirtautaitei, o pats su dokumentų pilnu segtuvu stojo į tribūną prieš Tarybos narius. Pirmasis svarstytas klausimas – dėl pritarimo Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2017 m. veiklos ataskaitai. V. Dačkauskas perskaitė per praėjusius metus nuveiktus darbus, įvardijo svarbiausius skaičius. Po pristatymo Tarybos nariai vienas po kito miesto vadovui žėrė klausimus ir pastebėjimus.

Pirmasis pasisakė Tarybos narys Algirdas Liaudanskis. Pastarasis priminė, jog pernai meras pasitraukė iš Lietuvos socialdemokratų partijos ir išreiškė nuomonę, kad dar 2015 metais pasirašyta valdančiosios daugumos sutartis yra nebegaliojanti bei reikalinga nauja.

„Gal koalicija jau yra sudaryta ir mes kažko nežinome? Juk meras išstojo iš partijos, o naujoji – neįkurta“, – sakė A. Liaudanskis.

V. Dačkauskas replikuodamas oponentui teigė, jog visgi nauja partija buvo įkurta dar balandžio 12 dieną ir jis yra jos bei partijos prezidiumo ir Tarybos narys: „Aš vis dar esu frakcijoje ir kartu su koalicija dirbu ranka rankon.“

Opozicijos atstovė Audronė Balnionienė prieš pateikdama klausimą išsakė priekaištus dėl mero perskaitytos ataskaitos. Ji teigė, kad išklausiusi pranešimą, pasijuto taip, lyg būtų varčiusi sūnaus pamokų lankomumo dienyną.

„Pristačius, kas buvo padaryta, pasigedau turinio apie konkrečiai nuveiktus ir nenuveiktus darbus. Todėl noriu užduoti paprastą žmogišką klausimą – ar galėtumėte įvardinti 3 darbus, kuriuos pavyko įgyvendinti ir 3, kuriuos ne?“, – klausė A. Balnionienė.

V. Dačkauskas pažymėjo, kad pavyko nuveikti daug darbų. Vienas iš jų – apsispręsta pradėti Gargždų daugiafunkcio sporto centro projektavimo darbus. Taip pat buvo apsispręsta ir dėl Slengių mokyklos-daugiafunkcio centro statybų.

„Pastatėme Slengių vaikų darželį, kuriame atsirado 74 vietos. Vietiniai gyventojai tikrai pajuto didžiulę naudą. Taip pat dirbome ir kitose srityse: pritarėme Endriejavo ir Plikių kultūros namų modernizacijai, ruošiamės pateikti paraiškas Vėžaičių viešųjų erdvių tvarkymui ir daugeliui kitų projektų, apie kuriuos buvo rašyta spaudoje šių metų pradžioje“, – vardijo meras.

Na, o kaip vieną iš svarbiausių per praėjusius metus neatliktų darbų, V. Dačkauskas įvardijo neišspręstą klausimą dėl Gargždų daugiafunkcio sporto centro finansavimo. Tačiau patikino, kad ši problema sėkmingai sprendžiama ir pinigai tikrai bus gauti.

A. Balnionienė mero ataskaitą prilygino mokinio lankomumo dienynui. Asociatyvi S. Ulvikienės nuotr.

Domėjosi veikla Regiono plėtros taryboje

Tarybos narys Vaclovas Macijauskas atkreipė dėmesį, jog meras savo ataskaitoje pažymėjo, jog „per trečiuosius kadencijos metus valdančioji dauguma, sudaryta iš trijų partijų atstovų – Socialdemokratų, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir „Tvarkos ir teisingumo“ atstovų kartu su Savivaldybės administracija dėjo visas pastangas, kad 2017 metais Savivaldybės biudžete numatytos priemonės būtų sėkmingai įgyvendintos“, tačiau nieko nekalba apie kitas dvi („Žemaičių“ ir Liberalų sąjūdžio) partijas.

„Šios dvi frakcijos jokių pastangų nedėjo, kad šie uždaviniai būtų įgyvendinti ar specialiai jų neminėjote? Kodėl nepaminėti visi Tarybos nariai, o tik dalis? – vis neatlyžo klausti V. Macijauskas. – kaip Jums sekėsi vienyti Tarybą bendram darbui?“

Atsakydamas į visus klausimus V. Dačkauskas pažymėjo, jog ataskaitos įžanginiame žodyje nuoširdžią padėką yra pareiškęs be išimties visiems, tarp jų ir opozicijos nariams.

Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkas Nerijus Galvanauskas išsakė priekaištus dėl Aušros Norvilienės vadovaujamos Etikos komisijos. Anot jo, mero ir valdančiosios daugumos pastangomis per praėjusius metus buvo nepatvirtintas vadovės teikiamas Etikos komisijos veiklos aprašas, dėl to ši komisija buvo neveiksni.

„Etikos komisija negalėjo būti suformuota dėl to, kad dalis seniūnaičių atsisakė joje dalyvauti, o daliai buvo pasibaigusi kadencija. Savivaldybė dėjo pastangas, kad seniūnaičiai būtų išrinkti ir deleguoti į komisiją. Tačiau, kaip žinome, seniūnaičių rinkimai dabar vyksta problematiškai, retas kuris žmogus nori dirbti visuomeniniais pagrindais ir atstovauti savo seniūnijos gyventojams. Šie darbai užtruko, todėl mes atsiprašėme Etikos komisijos“, – paaiškino V. Dačkauskas.

A. Liaudanskis pažymėjo, kad meras yra deleguotas į Regiono plėtros tarybą bei Jūrų uosto plėtros darbo grupę: „Kaip sekėsi rajono klausimams atstovauti ten? Ataskaitoje apie tai nerašote, tad išeina, kad jokių klausimų nepateikėte ir nesprendėte?“

Meras atsakė, jog Regiono plėtros taryboje praėjusiais metais buvo svarstomi daugiausia techniniai klausimai, o didžioji dalis posėdžių vyko rašytinių procedūrų tvarka.

Išsisukinėjo nuo konkrečių atsakymų

Bene vieną iš „nepatogiausių“ klausimų merui Tarybos posėdžio metu pateikė Raimondas Simonavičius: „Mano klausimas bus susijęs su neseniai nutikusiais įvykiais per susitikimą su premjeru, kurie buvo nušviesti spaudoje, tačiau noriu išgirsti atsakymus iš pirmų lūpų. Kas iš jūsų atstovų važiavo į Veiviržėnus? Kaip vyko susitikimas „už uždarų durų“, transliuojant jį viešai socialinėje erdvėje? Ir kodėl į tą susitikimą nebuvo pakviesti Tarybos nariai, tačiau pakliuvo ne etatiniai visuomeniniai padėjėjai?“

Pastebėta, kad atsakyti į visus šiuos pateiktus klausimus V. Dačkauskui nebuvo lengva. Po užduotų klausimų stojo tyla, o netrukus prabilęs meras, lyg nepasiruošęs mokinukas prie lentos, išsisukinėjo nuo konkrečių atsakymų: „Saulius Skvernelis išreiškė savo pageidavimą, kas turėtų dalyvauti susitikime. Premjeras žadėjo, kad po posėdžio vyks spaudos konferencija, kurios metu bus atsakyta į žurnalistų klausimus. O į susitikimą su Veiviržėnų bendruomenę važiavau aš, kartu su Administracijos direktoriumi bei Seimo nariu Petru Gražuliu“.

Tiesa, atsakymu nepatenkintas R. Simonavičius paprašė įvardinti dar vieną asmenį, kuris važiavo kartu.

„Ten suvažiavę buvo daug žurnalistų“, – tiesioginio atsakymo vengdamas teigė V. Dačkauskas.

Tuomet Tarybos narys patikslino klausimą: „Kas dar su jumis važiavo vienoje mašinoje?“

V. Dačkauskas teigė, jog šis klausimas turėtų būti užduodamas ne jam ir jis nežinantis, kas dar važiavo. Atsakymas buvo palydėtas garsiomis Tarybos narių nepasitenkinimo emocijomis.

V. Macijauskas tęsė tą pačią temą, tik žadėjo neklausti, kas važiavo kartu, nes ir taip yra aišku: „Ar jūs žiūrite ir matote, kas dedasi Savivaldybėje? Ar Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas turi teisę dirbti su slapta informacija?“

Mero nuomone, tokios teisės prieš du mėnesius direktorius neturėjo, o kaip yra dabar – atsakyti negali.

Įgijo patirties svečiose šalyse

A. Balnionienė atliepdama į V. Macijausko pastebėjimą teigė, kad mero ataskaita kaskart yra ruošiama pagal tą patį šabloną: „Manau, kad teikiant ataskaitą, reikia teikti mero ataskaitą, o ne mero ir valdančiosios daugumos“.

Aivaras Vasylius domėjosi, kokios patirtys buvo įgytos per komandiruotes ir kokią naudą iš to gavo Klaipėdos rajono gyventojai?

„Visada įgauname patirčių aplankydami svečią šalį ir kitas savivaldybes. Pasiteiraujame, kaip vietos politikams sekasi įgyvendinti biudžetą, kaip sprendžia opias problemas. Kiekviena išvyka duoda daug teigiamos patirties. Pavyzdžiui, vykdami į Gruziją perdavėme savo patirtį, kaip vykdyti turizmą ir jie iš mūsų pasimokė“, – sakė meras.

Paskutinį klausimą taip pat uždavė A. Vasylius: „Kokių veiksmų imsitės dėl neetiško Administracijos direktoriaus elgesio su gyventojais ir premjero atvykimo atveju?“

V. Dačkauskas sakė, kad gavo pakartotinį skundą iš Pakrantės kolektyvinių sodų gyventojų dėl neetiško S. Karbausko elgesio. Anot jo, skundas bus išnagrinėtas specialiai sudarytos komisijos, kurios siūlymai bus pateikti Tarybai.

Už mero 2017 metų ataskaitą balsavo 16 Tarybos narių, 7 susilaikė.

S. Karbauskas savo darbą įvertino aštuoniais balais su minusu. K. Abromavičiūtės nuotr.

Prašo dirbti ir klysti

Po rajono vadovo pateiktos ataskaitos, atėjo eilė Administracijos direktoriui S. Karbauskui. Antrasis Taryboje svarstomas klausimas buvo dėl pritarimo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 metų veiklos ataskaitai. Tiesa, pristatydamas savo nuveiktus darbus S. Karbauskas pasirodė kur kas labiau pasitikintis savimi, o visas klausimo svarstymas ir diskusijos užtruko kaip niekad ilgai – visą valandą. Pristatinėdamas ataskaitą pranešėjas neskaitė „iš lapo“, o nuveiktus darbus pristatė žodžiu, juos įvertindamas dešimties balų skalėje – aštuonetu su minusu.

„Ko gero, dar mokinuosi kartu su kolektyvu. Tačiau turiu pripažinti, kad darbai vyksta. Prašau visų darbuotojų dirbti ir klysti. Labai nemėgstu nedirbančių ir neklystančių. Klyskite. O jums suklydus – apginsiu. Čia mano atsakomybė. Visada prisiimsiu atsakomybę už bet kurią padarytą klaidą“ – kalbėjo S. Karbauskas.

Ir nors S. Karbauskas iš Tarybos narių sulaukė daugybės įvairių klausimų, didžioji dalis jų buvo susijusi su neseniai įvykusiu skandalu Savivaldybėje viešint premjerui S. Skverneliui. Tad Administracijos direktoriui teko pateisinti savo veiksmus, aiškinti, kokia yra Savivaldybės viešųjų ryšių bei darbo su žiniasklaida veiklos strategija.

„Ataskaitoje pasigedau informacijos, kiek buvo skirta lėšų iš Savivaldybės biudžeto ryšiams su visuomene. Kodėl? Kada galės ne tik Savivaldybės administracijos aukšto rango vadovai, bet ir komitetų ar komisijų pirmininkai, pavaduotojai pateikti vietos žiniasklaidoje savo įžvalgas ir pasiūlymus?“, – klausė A. Šakinienė.

Kalbėdamas apie viešuosius ryšius, S. Karbauskas teigė, jog šiuo klausimu šiandien Savivaldybė yra kryžkelėje: „Esu ne kartą raginęs teikti pasiūlymus, kaip reikėtų gerai vykdyti viešuosius ryšius. Mano nuomone, vienas iš puikių viešųjų ryšių pavyzdžių – atliktas darbas per susitikimą su premjeru. Tai – pavyzdiniai viešieji ryšiai. O kalbant apie Tarybos narių pasisakymą spaudoje – galiu pažadėti savo šeštadieninę skiltį perduoti bet kuriam norinčiam pasisakyti“.

Visuomeniniai padėjėjai – aktyvūs piliečiai

A. Balnionienė tęsė ta pačia tema: „Jeigu jūs manote, kad susitikimą su S. Skverneliu galima filmuoti su telefono aparatu „iš po švarkelio“, tai kodėl tuomet šiame susitikime nedalyvavo viešai su Savivaldybe sudariusios sutartį žiniasklaidos priemonės?“

Anot S. Karbausko, apie sprendimą nekviesti žiniasklaidos atstovų į susitikimą su S. Skverneliu jis sužinojo tik po posėdžio, iš mero.

„Visgi pripažįstu klaidą, kad susitikime nedalyvavo Savivaldybės viešųjų ryšių atstovai. Viena iš jų tuo metu buvo komandiruotėje, kita – atostogavo. Tačiau šį reikalą išsprendėme, kadangi turiu 16 visuomeninių padėjėjų. Labai gerai suprantu, kodėl premjeras nekvietė žurnalistų. Dažniausiai jie pateikia klaidinančius faktus, antraštės neatitinka tikrovės. Žinoma, suprantama, kad ir žurnalistai „už kažką“ turi valgyti ir auginti vaikus. Tačiau Savivaldybės viešieji ryšiai yra ne žurnalistika. Jeigu Savivaldybė nevykdo viešųjų ryšių – ji yra žiopla. Manau, kad be pelno socialiniame tinkle transliuota tiesioginė transliacija atnešė daugiau naudos nei „paklodės laikraštyje“, – savo poziciją išdėstė Administracijos direktorius.

R. Simonavičius teiravosi, kokiu teisiniu pagrindu S. Karbauskui padeda 16 visuomeninių padėjėjų bei prašė juos įvardinti. Administracijos direktorius pažymėjo, jog jam neįdomu, ką įstatymas apibrėžia kaip visuomeninius padėjėjus, o jo darbas – ne tik girdėti bei dirbti su savo kolektyvu, bet ir išklausyti daugumos gyventojų nuomonės.

„Net ir vairuotojų, kurie rūko rūkomajame. Tad visuomeniniais padėjėjais aš įvardiju visus aktyvius piliečius, kurie nori prisidėti prie to, ką aš darau“, – replikavo svarstomo klausimo pranešėjas.

V. Macijauskas siūlė atkreipti dėmesį, jog pastarieji S. Karbausko padėjėjai turi prieigą prie oficialios Savivaldybės feisbuko paskyros, o galbūt jiems prieinama ir slapta informacija, kuri gali būti nutekinta.

A. Liaudanksis pažymėjo, kad Kontrolės komitetui taip pat sunkiai sekasi bendrauti su Administracija. Komitetas teikė pasiūlymą sudaryti Savivaldybės informacijos teikimo socialiniuose tinkluose ir visuomenės informavimo priemonėse darbo grupę, į kurią reikėtų pakviesti visų frakcijų atstovus ir parengti tvarką, atitinkančią įstatymus ir tenkinančią tiek valdančiąją daugumą, tiek opoziciją.

„Tačiau Administracija išsisuko iš situacijos ir mums pateikė Internetinių puslapių tvarkymo dokumentą. O kadangi Administracijos direktorius nereaguoja į mūsų siūlymus, esame priversti kreiptis į Tarybą“, – teigė Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas.

„Žemaičių" frakcijos atstovai už Administracijos direktoriaus veiklos ataskaitą siūlė balsuoti slaptai. Asociatyvi S. Ulvikienės nuotr.

Domėjosi dėl stichinių nelaimių

Diskusijos metu buvo pateikti ir kiti ne ką mažiau svarbūs klausimai. N. Galvanauskas pateikė įvairių pastebėjimų, pažėrė kritikos, tačiau ir pagyrė, kad pateikta direktoriaus ataskaita geresnė nei 2015 metų. Tiesa, Tarybos nariui užkliuvo, kad tiek 2015 m., tiek ir pernai metų ataskaitoje nėra duomenų dėl Savivaldybės bendruomenėm perduotų patalpų dydžių ir jų išlaikymo.

A. Šakinienė pasigedo informacijos dėl stichinių nelaimių padarinių finansavimo: „Juk šiais metais susidūrėme su itin skaudžiomis situacijomis seniūnijose ir gyvenvietėse. Kaip ketinate ateityje spręsti šiuos klausimus, nes situacija yra apgailėtina?“

Administracijos direktorius nebuvo toks kategoriškas ir problemos nevertino vien pesimistiškai: „Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Šį pavasarį nebuvo gautas nei vienas skundas dėl lietaus padarytos žalos, to dar nėra buvę. Tad žmonės pripranta. Pernai Ekstremalių situacijų komisijos sudaryta darbo grupė įvertino pasekmes, stichinių nelaimių padarytos žalos atstatymo darbams buvo skirta daugiau nei 30 tūkst. eurų, šiemet planuojame skirti kiek mažiau – apie 16 tūkst. eurų. Žinoma, matėme, kas atsitinka, kai lietus užlieja žmonių namus, tačiau tai yra gyvenimas. Tose vietose gyvenantys žmonės yra pripratę. Kiekvienas pasirenkame, kur gyventi.“

Rasa Petrauskienė klausė, kaip vykdomas projekto sprendimas dėl Gargždų muziejaus patalpų pirkimo. S. Karbauskas patikino, jog jis yra vykdomas, tiesa, pernai tam nebuvo lėšų, o šiemet vasario mėnesį tvirtinant rajono biudžetą, Savivaldybės turtui įsigyti paskirta 200 tūkst. eurų. Pastarieji pinigai bus skirti Slengių mokyklos-daugiafunkcio centro žemės pirkimui, o likusi dalis numatyta muziejaus išpirkimui.

Jonas Dromantas piktinosi, kodėl nėra laikomasi eiliškumo, nes Gargždų muziejaus patalpų pirkimo nutarimas priimtas ko ne prieš du metus, o Slengių mokyklos-daugiafunkcio centro žemių – daug vėliau. S. Karbauskas paaiškino, jog su muziejaus savininku yra susitarta mokėti dalimis, o už žemę, kurią Savivaldybė įsigys centro statymui, reikia mokėti iš karto.

Siūlė balsuoti slaptai

R. Simonavičiui rūpėjo, kaip į darbą Savivaldybėje buvo priimta Eglė Jasienė, Juridinio skyriaus pavaduotojo Vaidoto Jaso žmona, pateikusi prašymą kovo 20 dieną, o kovo 21 dieną jau buvo paskelbtas įsakymas dėl jos skyrimo vyriausiosios specialistės pareigoms Turto valdymo skyriuje.

Administracijos direktorius teigė, kad šiuo metu sunku rasti gerų darbuotojų, o Savivaldybei reikalingi tokie atsakingi žmonės, kaip E. Jasienė.

N. Galvanauskas atkreipė dėmesį, jog Savivaldybėje padaugėjo samdomų etatų, jų skaičius išaugo iki 120. Tarybos nario manymu, turi augti ne darbuotojų skaičius, o atlyginimai.

Pasibaigus laiką per pus viršijančiai diskusijai, R. Simonavičius Žemaičių frakcijos vardu siūlė Administracijos direktoriaus ataskaitą tvirtinti slaptu balsavimu. Tam pritarė ir V. Macijauskas. Su pastaruoju siūlymu nesutiko J. Dromantas ir kėlė klausimą – ko bijoma? Dėl slapto balsavimo nepritarė ir meras V. Dačkauskas.

Visgi, Tarybos nariai sprendė dėl balsavimo būdo, tvirtinant ataskaitą. Už slaptą balsavimą pasisakė 9 Tarybos nariai, prieš – 16 ir vienas susilaikė. Tai lėmė, kad S. Karbausko ataskaita buvo tvirtinama viešai. Už Administracijos direktoriaus 2017 metų ataskaitą balsavo 17 Tarybos narių, prieš – 8, 1 susilaikė.