Vyriausybės kanceliarijoje trečiadienį įvyko pasitarimas dėl pasirengimo potvyniams ir priemonių potvynių sukeliamiems padariniams šalinti.

Susitikime, kuriame dalyvavo atsakingų institucijų (Aplinkos, Susisiekimo ministerijų, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento) ir probleminių rajonų (Šilutės, Klaipėdos rajonų, Pagėgių savivaldybės) atstovai ir jam pirmininkavo Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, sutarta pradėti rengti naują pasirengimo potvyniams ir potvynių padariniams šalinti programą. Šios programos tikslas – sumažinti ekonominius potvynių šiose apskrityse nuostolius, organizacinėmis ir techninėmis priemonėmis užtikrinti polderių sistemos veiklą, išsaugoti žmonių gyvybę, sveikatą, turtą, apsaugoti aplinką nuo neigiamo potvynių poveikio.

Pasak A. Stončaičio, naujo plano poreikis kilo iš savivaldybių prašymų.

„Anksčiau Vyriausybė buvo patvirtinusi Klaipėdos ir Tauragės apskričių pasirengimo potvyniams ir potvynių padariniams šalinti 2007–2015 metų programą. Šiuo metu ši programa yra jau pasibaigusi, tad neturėti jokio veikimo plano, kai potvyniai tęsiasi metus, yra visiškai neišmintinga“, – sakė Vyriausybės kancleris

A. Stončaitis pabrėžė, kad ypatingai didelę žalą potvyniai padaro vietos keliams, kas blogina gyvenimo sąlygas gyventojams ir verslui. Jis taip pat siūlė peržiūrėti reagavimo į potvynius teisinį reguliavimą.

„Tokie gyventojai, namų ūkiai negali pretenduoti į valstybės pagalbą, kitus papildomus resursus, kad galėtų irgi gauti pagalbą. Taigi, manau, turėtume žymiai lanksčiau, ne biurokratiškai žiūrėti į situaciją “, – teigė Vyriausybės kancleris.

Būtinybę parengti naują pasirengimo potvyniams ir potvynių padariniams šalinti programą akcentavo ir pasitarimo dalyviai.

Nutarta, kad parengti programos projektą bus sudaryta darbo grupė, susidedanti iš keturių – aplinkos, susisiekimo, vidaus reikalų, žemės ūkio – ministerijų specialistų bei įsiklausius į visas suinteresuotas puses, t. y. savivaldybes, ekspertus. Didžiausias dėmesys naujoje programoje bus skiriamas potvynių padarinių šalinimui ir jų prevencijai, dokumente ketinama sudėlioti atsakomybes, numatyti tikslus, kompleksines priemones. Vėliau programą savo nutarimu dar turės patvirtinti Vyriausybė.

Klaipėdos ir Tauragės apskrityse Nemuno užliejamų pievų regionas užima per 500 kvadratinių kilometrų Klaipėdos rajono, Pagėgių ir Šilutės rajono savivaldybių teritorijos. Žemės ūkio naudmenos šioje teritorijoje sudaro beveik 400 kvadratinių kilometrų. Čia gyvena daugiau nei 4,6 tūkst. gyventojų.

Pavojingi Nemuno deltos potvyniai pasikartoja ne rečiau kaip kas 12–15 metų. Kasmetiniai potvyniai Nemuno žemaslėnio gyventojams jau yra įprastas reiškinys, tačiau prasidėjus potvyniams, galimos ir ekstremalios situacijos, galinčios sukelti didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai.

Ši Vyriausybė jau yra priėmusi sprendimą iki šių metų pabaigos kelyje Šilutė–Rusnė pastatyti estakadą, padėsiančią šio krašto gyventojams išvengti kasmet kelią užliejančių potvynių keliamų nepatogumų.