Konkurencijos taryba 2018 m. už Konkurencijos ir Reklamos įstatymo pažeidimus skyrė baudų už 780,8 tūkst. Eur, pažeidėjai į šalies biudžetą sumokėjo daugiau kaip 430 tūkst. Eur.

Didžioji dalis baudų – 707,8 tūkst. Eur – skirta už konkurenciją ribojančius susitarimus. Finansinių sankcijų sulaukė Lietuvos notarų rūmai ir jų prezidiumo nariai (iš viso 133,4 tūkst. Eur) už apribotą galimybę notarams pasirinkti mažesnius atlyginimo dydžius, o 26 vairavimo mokyklos bei Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija už susitarimą pakelti vairavimo kursų kainas nubaustos baudomis už 574,4 tūkst. Eur.

Praėjusiais metais pirmą kartą baudos skirtos ir savivaldybėms, savo sprendimais ribojusioms konkurenciją. Panevėžio miesto savivaldybė 34,2 tūkst. Eur bauda nubausta už tai, kad neįvykdė Konkurencijos tarybos įpareigojimų – nutraukti komunalinių atliekų tvarkymo sutartį su savo bendrove ir skelbti konkurencingą procedūrą. Klaipėdos miesto savivaldybė gavo 22 tūkst. Eur baudą už tai, kad privilegijavo savo bendrovę.

Už Reklamos įstatymo pažeidimus verslo įmonėms 2018 m. iš viso skirta baudų už 16,8 tūkst. Eur.

Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas akcentavo, kad sankcijų skyrimas nėra pagrindinė institucijos funkcija.

„Įgyvendindama savo misiją – saugoti veiksmingą konkurenciją dėl vartotojų gerovės, Konkurencijos taryba siekia kurti kuo didesnę naudą vartotojams. Ypač stengiamės stiprinti švietimą konkurencijos srityje: aiškiname, kad vartotojai patiria didžiausią naudą tuomet, kai įmonės konkuruoja tarpusavyje paslaugų ar prekių kokybe, kaina, novatoriškomis idėjomis. Taip pat siekiame didinti visuomenės nepakantumą konkurencijos pažeidimams. Kai nustatome, kad verslas, užuot konkuravęs tarpusavyje, susitaria dėl kainų, skiriame tokias baudas, kad jos atgrasytų nuo panašaus pobūdžio neteisėtų veiksmų“, – sakė Šarūnas Keserauskas, Konkurencijos tarybos pirmininkas.

Konkurencijos tarybos nuotr.

Įmonėms, sudariusioms konkurenciją ribojantį susitarimą, pagal Konkurencijos įstatymą gresia baudos iki 10 proc. metinių pajamų. Pagal Reklamos įstatymą už klaidinančios ar neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą įmonėms gali būti skiriama bauda nuo 289 iki 8 688 Eur, o tais atvejais, kai nustatyti reikalavimai pažeidžiami pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo, gali būti skiriama iki 34 754 Eur bauda. Seimas jau ėmėsi svarstyti Reklamos įstatymo pataisas, kuriomis ketinama didinti baudas už vartotojus klaidinančių reklamų skleidimą.

Konkurencijos taryba 2018 m. daug dėmesio skyrė Reklamos įstatymo priežiūros prevencijai: aktyviai vykdė reklamos stebėsenas, kurių metu siekė informuoti reklamos skleidėjus apie teisinį reglamentavimą, kad šie viešai skelbdami informaciją neklaidintų vartotojų.

2016–2018 m. Konkurencijos taryba iš viso skyrė baudų už daugiau kaip 15 mln. Eur. Per minėtą laikotarpį, pasibaigus bylinėjimosi procesams ir teismams patvirtinus Konkurencijos tarybos išvadas, pažeidėjai į valstybės biudžetą sumokėjo virš 27 mln. Eur.