Dažniausiai su patyčiomis susiduriama tokioje aplinkoje, kur gausu panašaus amžiaus, išsilavinimo žmonių. Nors ir apmaudu, dažnai mokykla yra ta vieta, kur ne tik gali daug ko išmokti, susitikti ir pabendrauti su draugais, bet ir erdvė, kurioje gali susidurti su labai skaudžiais dalykais. Tad dėmesys tinkamam bendravimui, galimybė pamąstyti apie savo bei kitų elgesį tampa mūsų gyvenime ir įpročiais, ir įgūdžiais.

Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos antrokai vykdo socialinio emocinio ugdymo programą „Raktai į sėkmę“: tobulina bendravimo, bendradarbiavimo įgūdžius, išbando save mažuose bandomuosiuose projektuose. Klasių valandėlėse, dirbdami komandose, mokiniai patys susiformulavo problemą, ieškojo būdų, kaip ją išspręsti, ir padarė išvadą, kad patyčios tikrai aktuali problema. Sužinoję, jog kovo mėnuo skiriamas sąmoningumo skatinimui, „Vaivorykštės” gimnazijos II klasių mokinių komanda savanoriškai inicijavo susitikimą su „Kranto” pagrindinės mokyklos atstovais. Gimnazistai nutarė pasidalinti gerąja patirtimi ir surengė interaktyvią paskaitą „Bendraamžis – bendraamžiui“, „Patyčioms NE. Pradėk nuo savęs ir sustabdyk kitus“.

Liutauro Laboko nuotr.

Grupė gimnazistų suvaidino patyčių situaciją, vykstančią kūno kultūros pamokoje: mokytojui pagyrus mokinę už puikiai atliekamą mankštą ir jos paprašius parodyti kitiems, kaip reikia daryti, bendraklasiai ima šaipytis. Tačiau, situacijoje buvo paauglys, kuris neprisidėjo prie visų ir užstojo patyčias patiriantį vaiką. Tai paskatino ir kitus keistis. Po gyvenimiškos situacijos inscenizavimo gimnazistės su salėje sėdinčiais mokiniais aptarė, kaip svarbu nelikti abejingiems, kai matai ar girdi patyčias. Kiekvienas turime ugdytis sąmoningumą bei atsakingumą, vadovautis tvirtomis nuostatomis. Mokiniai dar kartą pagalvojo, kokios turėtų būti pozicijos, kai prasideda patyčios, kaip jas reiktų sustabdyti.

Tikrai įspūdingas ir šeimininkų „krantiečių“ pasirodymas – žaismingai inscenizuota pasaka leido suprasti, kad gėris įveikia bet kokias negeroves, bet dėl teigiamų dalykų reikia pasistengti, reikia padirbėti, o tam reikia ir kantrybės.

L. Laboko nuotr.

Gana dažnai kamuoja klausimas: kodėl mes pasisakome esantys prieš patyčias, žinome, ką reikia daryti, kad tai liautųsi, tačiau šis reiškinys vis vien nuolat vyksta? Paklausus kelių mokinių, sėdėjusių salėje, bendras atsakymas – reikia pribręsti suvokimui, kad patyčios veda mus į pražūtį. Savaime suprantama, kad kiekvienam žmogui tas supratimas ateina skirtingu laiku, todėl patyčios niekad ir nepasitraukia – būtina kovoti. Labai džiaugiamės, kad ir mes turime galimybę prisidėti prie sąmoningumo didinimo – nepaliaudami galvoti, vieni kitus paragindami atsakingiau elgtis. Taip ir kursime pasaulį, gražesnį bei kultūringesnį gyventi.