Šylant orams ir džiūstant žemei, kiekvieną pavasarį aplinkosaugininkai susiduria su pernykštės žolės deginimo problema. Kadangi dažniausiai žolė deginama neatsižvelgiant į žalą gamtai, nepaisant jokių priešgaisrinės saugos reikalavimų, rizikuojant savo bei kitų žmonių sveikata bei gyvybe. Todėl aplinkosaugininkai primena žolės deginimui numatytus reikalavimus ir už pažeidimus gresiančias baudas.

Tarp deginančių žolę pažeidėjų vis dar gajus mitas, kad nenušienautų pievų žolė patręšia pievas. Tačiau aplinkosaugininkai pabrėžia, kad šis mitas – jau seniai paneigtas. Priešingai, žolės deginimas kelia daug nuostolių dirvožemiui, turtui ir gamtai: pažeidžiamas paviršinis humusingas sluoksnis, žūsta augalai, jų sėklos, sudygusių sėklių daigai, pradedančių kaltis vertingų augalų ūgliai, vabzdžiai, ežiai, zuikiai ir perintys paukščiai.

Be to, deganti sausa pievos paklotė išskiria toksiškas dujas ir įvairias sveikatai kenksmingas kietąsias daleles, kurių sudėtyje yra suodžių, dervų, nesudegusių medžiagų bei neorganinių atliekų, keliančių pavojų sveikatai.

Išimtys žolės deginimui daromos, jei laikomasi Aplinkos ministerijos patvirtintų Aplinkos apsaugos reikalavimų lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis. Šiuose reikalavimuose numatyta, jog sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tada, kai nėra galimybių jų kompostuoti (arba kompostavimas gali sąlygoti augalų kenkėjų plitimą) ar kitaip panaudoti, bet ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių ir tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas. Be to, deginimas turi būti nuolat stebimas, o baigus smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu ar smėliu.

Už sausos žolės deginimą, nesilaikant numatytų reikalavimų, gresia administracinės baudos nuo 30 eurų iki 300 eurų, taip pat vertinama ir aplinkai padaryta žala. Pastebėjus deginamą žolę reikėtų nedelsiant apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.