Mano Gargždai



Rajono kultūros įstaigos: kas nuveikta 2018-aisiais?

Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
Gargždų miesto gimtadienis sulaukė didelio dėmesio. S. Ulvikienės nuotr. Gargždų miesto gimtadienis sulaukė didelio dėmesio. S. Ulvikienės nuotr.

Ketvirtadienį Klaipėdos rajono tarybai svarstyti bus teikiamos įvairių Savivaldybei pavaldžių įstaigų praėjusių metų ataskaitos, tarp jų – ir rajone veikiančių kultūros centrų, bibliotekos bei muziejaus. Kuo 2018-aisiais gyveno Gargždų, Kretingalės, Priekulės, Veiviržėnų, Vėžaičių bei Dovilų etninės kultūros centrai, Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešoji biblioteka ir Gargždų krašto muziejus? Pateikiame įdomiausius faktus.

 

Persikelta į renovuotas patalpas

Praėjusiais metais į pagaliau baigtas renovuoti patalpas persikėlęs Dovilų etninės kultūros centro kolektyvas 2018-ųjų veiklos ataskaitoje nurodo, kad saugo, puoselėja, gaivina Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos etnografinių regionų tradicijas bei pritaiko jas šiuolaikinės visuomenės poreikiams. Centre vyksta etnokultūrinio pobūdžio renginiai: etnologinės ekspedicijos, mokymai, festivaliai, seminarai, edukacijos, rengiamos valstybinės šventės, tradiciniai kalendoriniai renginiai.      

Kaip svarbiausius nuveiktus darbus kolektyvas įvardija 5 organizuotas ekspedicijas, kuriose fiksuotas Mažosios Lietuvos etninės kultūros paveldas, valstybinių švenčių organizavimą, bendradarbiavimo su kitais kultūros centrais bei švietimo įstaigomis tęstinumą, Dainų švenčių tradicijos išsaugojimą ir tęstinumą, dalyvavimą Etninės kultūros globos tarybos veikloje bei tęsiamus kultūrinius ryšius su lietuvių ir kitų šalių kolektyvais, institucijomis, organizacijomis.      

Įstaigoje kūrybinę veiklą puoselėja 6 kolektyvai, būreliai: Liaudiškos muzikos kapela, šokių kolektyvas „Dovix“, „Šėpos“ teatras, folkloro ansamblis, kūrybinio folkloro bei audimo būreliai.

Dovilų etninės kultūros centre dirba 10 žmonių. Svarbiausiu metų įvykiu kolektyvui tapo renovuoto Etninės kultūros centro atidarymo šventė, sutapusi su tradiciniu Šviesos dienos minėjimu.

 

Dovilų etninės kultūros centro kolektyvas jau dirba renovuotose patalpose. Etninės kultūros centro nuotr.

 

Gargžduose – planuojami pokyčiai

Gargždų kultūros centro vadovo ataskaitoje nurodoma, kad įstaiga buvusi viena populiariausių miesto bendruomenės susibūrimo vietų, bet dėl patalpų nusidėvėjimo, pamažu praranda patrauklumą. Todėl vienas iš planuojamų pokyčių – patalpų renovacija. Įstaigos, kurioje pagal vadovo siekius turi būti sudaryta sistemingai dirbanti kūrybinių darbuotojų komanda, tikslas – įvairių socialinių sluoksnių gyventojų kultūrinių poreikių išpildymas.

Per 2018 metus buvo sudaryta 11 bendradarbiavimo/partnerystės sutarčių, kai suteikiamos patalpos, turima garso ir apšvietimo įranga, kitas centro inventorius ir kai kurios Gargždų kultūros centro teikiamos darbuotojų paslaugos.

Įstaigoje šiuo metu dirba 67 darbuotojai. Gargždų kultūros centro ir jo skyriuose įvyko 195 renginiai, iš jų vaikams ir jaunimui – 101. Mėgėjų meno kolektyvai vietoje ir išvykose surengė 73 koncertus ir spektaklius. Įvyko 23 profesionaliojo meno sklaidos renginių (koncertai, spektakliai, parodos), juose apsilankė 4 545 lankytojai. Vyko tautodailininkų parodos, pramoginės muzikos koncertai, festivaliai, spektakliai, etninės kultūros renginiai ir kt. 2018 metais gauta lėšų – 1 067 639,73 eurų.

Lankytojų ir dalyvių skaičius Gargždų kultūros centre ir jo padaliniuose 2018 metais buvo 224 393. Gargždų kultūros centre ir jam priklausančiuose Dauparų, Jakų ir Kvietinių skyriuose veikė 15 mėgėjų meno kolektyvų ir studijų, kuriuos lankė 440 dalyvių.

2018 metais Gargždų kultūros centrui vykdant numatytas perspektyvines veiklos gaires, sėkmingai pavyko suorganizuoti įvairaus amžiaus bei socialinių grupių žmonių laisvalaikio renginius, įtraukiant į šią veiklą ir miesto bei rajono visuomenę, nevyriausybines ir kt. organizacijas.

 

Kino teatrui – sėkmingi metai

Gargždų kultūros centro veiklos ataskaitoje nurodoma, kad įstaigai pavaldžiam kino teatrui „Minija“ 2018 m. buvo sėkmingi – nors žiūrovų skaičius, lyginant su 2017 m., mažėjo 3,6 proc., pajamos – išaugo. Per 2018 m. kino teatre įvyko 1 098 kino seansai, kuriuos aplankė 63 413 žiūrovų. Už bilietus į 2018 m. vykusius kino seansus surinkti 213 782 eurai – 12,8 proc. daugiau nei 2017 m. (verta paminėti, kad maždaug 50 proc. šios sumos sugrįžta kino filmų platintojams už filmų nuomą, sumokami autorinių teisių ir licencijų mokesčiai).

Seansuose kasdien apsilankė vidutiniškai 58 žiūrovai, pelningiausi 2018 m. mėnesiai buvo sausis (surinktų lėšų suma viršijo 28 tūkst. Eur), vasaris, spalis (virš 24 tūkst. Eur) ir lapkritis (virš 31 tūkst. Eur.) Mažiausiai lėšų surinkta gegužės ir birželio mėnesiais (suma nesiekė 9 tūkst. Eur).

Per 2018 m. parodyta 160 filmų, daugiausiai animacija ir dramos (po 34 filmus), 14 lietuvių gamybos filmų, 10 komedijų, po 9 dokumentinius ir siaubo filmus. Kino teatro „Minija“ lankytojai renkasi lietuviškas dramas ir komedijas – per 188 seansus viso apsilankė 22 251 žiūrovas, animacinius filmus – 335 seansai, 19 359 žiūrovai. Daugiausiai pajamų atnešę filmai: „Tarp pilkų debesų“ (29 seansai, 15 238 Eur), „Klasės susitikimas: berniukai sugrįžta“ (29 seansai, 12 846 Eur), „Moterys meluoja geriau. Robertėlis“ (28 seansai, 11 282 Eur). Labiausiai lankomų filmų TOP dominuoja lietuviški filmai – 7 iš 10 pavadinimų.

 

Kino teatras džiaugiasi sėkmingais metais. Redakcijos archyvo nuotr.

 

Kretingalėje susiduriama su problemomis

Kretingalės kultūros centro ataskaitoje rašoma, kad įstaigoje dirba 18 žmonių. 2018-ais metais centras vykdė įprastą veiklą, kurios pagrindinis tikslas – tenkinti, ugdyti ir skatinti Kretingalės seniūnijos bendruomenės kultūrinius poreikius. Centro mėgėjų meno kolektyvai rinkosi, repetavo, kūrė menines programas, rengė pasirodymus ir šventes, koncertavo išvykose, dalyvavo konkursuose, Dainų šventėje.

Svarbiausias 2018-ais metais įgyvendintas renginys „Viena tauta – viena šeima“, organizuotas liepos 6-ąją, Valstybės dieną, kuris įtrauktas į svarbiausių rajono kultūrinių renginių sąrašą.

Kretingalės kultūros centre 2018 metais gyvavo 5 meno kolektyvai, Girkalių skyriuje – 3, Plikių skyriuje – 6. Įvyko 51 renginys, įgyvendinti 6 projektai, 1 programa, 3 konkursai, 7 akcijos bei 4 festivaliai.

2018 m. Kretingalės kultūros centras veiklą vykdė jaukiose, šiltose, po renovacijos (2014 m.), sutvarkytose ir atnaujintose patalpose. Girkalių skyriuje 2018 metais baigti renovacijos darbai. Plikių skyriaus pastatas 2018 metais – avarinio stovio, reikalaujantis kapitalinio remonto – kiauras stogas, supuvusi perdanga, yrantis ir trupantis pastato fasadas, pasenusi ir pavojinga elektros instaliacija. Patalpos – nešildomos, drėkstančiomis ir pelijančiomis sienomis.

Kultūros centro veiklos ataskaitoje nurodoma, kad viena pagrindinių problemų, su kuria nuolat tenka susidurti – specialistų, galinčių pilnai vykdyti savo funkcijas trūkumas. Renginių kokybei kenkia garso ir šviesų operatoriaus nebuvimas, renovuotame Girkalių skyriuje trūksta režisieriaus, choreografo. Kita problema – kritinės būklės Plikių skyriaus pastatas, kuriame dirbti šaltuoju metų laiku – itin sudėtinga.

 

Renovuotuose salėse – po 200 žiūrovų

Priekulės kultūros centras administruoja 2 renovuotus pastatus Priekulėje (2012 m.) ir Drevernoje (2014 m.). Juose yra erdvios ir jaukios žiūrovų salės, talpinančios po 200 žiūrovų, scenos su moderniomis šviesos sistemomis, šokiams ir repeticijoms pritaikytos erdvės, administracinės patalpos. 2018 m. gruodžio 31 d. įstaigos balansinė turto vertė siekė 1 055 803,43 eurų.

Įstaigoje dirba 19 žmonių. 2018 metais Priekulės kultūros centras organizavo per 170 įvairaus pobūdžio renginių, kuriuose apsilankė 17 000 žiūrovų iš visos Lietuvos. Priekulės kultūros centre veikia 8 mėgėjų meno kolektyvai, kurių veikloje dalyvauja 109 skirtingų amžiaus grupių dalyviai.

Priekulės kultūros centras, jame veikiantys mėgėjų meno kolektyvai dalyvauja bendrose rajono, regiono, respublikos ir tarptautinėse kultūros programose, kuria menines programas, įtraukia bendruomenės narius į kultūrinę veiklą, skatinančią įvairių iniciatyvų kūrimą, teikia profesionalias kultūros paslaugas, pagalbą organizacijoms, įmonėms, įstaigoms, bendradarbiauja su kitais Mažosios Lietuvos krašto kultūros centrais, kultūros, švietimo įstaigomis, visuomeninėmis organizacijomis.

Metų eigoje Priekulės kultūros centre atliktas remontas: pakeistas šildymo katilas, didžiojoje salėje perdažytos grindys ir sienos, balkone sumontuotos spintos rekvizitui bei kostiumams, roletais užtamsinti salės langai, atnaujintas fojė interjeras.

Metų pabaigoje, viešo pirkimo konkurso tvarka, įsigytas M1 klasės automobilis (mikroautobusas) 2018 m. „Toyota Proace Verso Long“ bei būtini priedai (kablys, bagažinė).  

Priekulės kultūros centras įsikūręs pastate, kuris nėra visapusiškai pritaikytas kultūros reikmėms ir kai kurie statybiniai – inžinieriniai sprendimai neužtikrina centro lankytojų saugumo.

Priekulės kultūros centro Drevernos kultūros namuose nuolat vyksta įvairios parodos, bet trūksta įrangos joms eksponuoti.

Metų pabaigoje biudžetą sudarė 255,8 tūkst. eurų, t.t. Savivaldybės biudžeto 251,8 tūkst. eurų, panaudota 251,7 tūkst. eurų. 2019 m. sausio 1 d. Priekulės kultūros centro kreditorinis įsiskolinimas buvo 204,84 Eur.

 

Susikoncentruota į kokybę

Veiviržėnų kultūros centras turi 4 skyrius (Judrėnuose, Endriejave, Žadeikiuose, Daukšaičiuose). Šiuo metu Endriejavo skyrius – renovuojamas. Dirbančių darbuotojų skaičius – 22.

Iš 175 įvykusių renginių vaikams ir jaunimui skirta 45 renginių, dalyvauta arba suorganizuota rajoninių ir miesto švenčių – 14, etnokultūrinių renginių – 18, dalyvauta 7 respublikiniuose, rajoniniuose, regioniniuose festivaliuose, konkursuose.

Veiviržėnų kultūros centre, Judrėnų, Endriejavo, Žadeikių skyriuose įrengtas internetas. Kultūros centras, meninei veiklai vykdyti, turi 20 instrumentų. Siekiant plėtoti ir gerinti vykdomas veiklas, reikalingi 8 įvairūs muzikos instrumentai.

Palyginus 2017 ir 2018 m. Veiviržėnų kultūros centre veiklos skaičius sumažėjo. Taip atsitiko, nes susikoncentruota į profesionalųjį meną ir į kokybės, o ne kiekybės santykį. 2018 m. išaugo profesionalaus meno sklaida. Taip pat 2018 m. padidėjo mėgėjų meno kolektyvų koncertai, spektakliai išvykose užsienyje.

2018 m. veiklų lankytojų skaičius išaugo 8 465 lankytojais (2017 m. – 14 249 lankytojai, 2018 m. – 22 714 lankytojai). Išaugo profesionalaus meno renginių lankytojų skaičius, mėgėjų meno kolektyvų koncertų, spektaklių lankytojų ir kitų renginių lankytojų. Nors veiklos skaičius sumažėjo, bet lankytojų skaičius padidėjo, dėl didesnio profesionalaus meno renginių skaičiaus ir kokybinės veiklos.

2018 m. Veiviržėnų kultūros centre ir skyriuose sumažėjo kolektyvų skaičiuos (2017 m. – 19 kolektyvų, 2018 m. – 18 kolektyvų). Kolektyvų sumažėjimo priežastis – būreliui nebevykdoma neformalaus ugdymo programa, dėl to šis kolektyvas pasinaikino. Bet lankančiųjų vaikų ir jaunimo iki 19 m. kolektyvų skaičius 2018 m. padidėjo 8 nariais. Veiviržėnų kultūros centras su skyriais turi 8 sales ir talpina 950 žiūrovų, turi 9 patalpas kūrybinei veiklai vykdyti.

 

Atviras visuomenei

Vėžaičių miestelyje gyvena apie 1 800 gyventojų, iš kurių saviveikloje dalyvauja apie 90. Kaip nurodoma Kultūros centro ataskaitoje, įstaiga atvira miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojams, Savivaldybės darbuotojų sumanytoms veikloms įgyvendinti.

2018 m. rengtos edukacinės veiklos – mokyta vilnos vėlimo, verbų rišimo, žvakių liejimo, advento ir kalėdinių vainikų darymo, tautinių juostų audimo, rišimo, rangių darymo, delmonų siuvimo ir siuvinėjimo darbų, velykinių margučių marginimo.

Vėžaičių KC dirba 8 kultūros ir meno darbuotojai. Aukštąjį išsilavinimą turi 6 kultūros darbuotojai, 2 – aukštesnįjį ir spec. vidurinį. 2018 m. visi kultūros darbuotojai kėlė kvalifikaciją. Kultūros centre ir skyriuose dirba 10 darbuotojų buhalterio, garso ir šviesos operatoriaus, prekių ir paslaugų pirkimo specialisto, valytojos, darbininko, ūkvedžio, sezoninio darbo – kūriko, pareigybėse. Iš viso – 13,5 etato ir 18 darbuotojų.

Vėžaičių KC ir skyriuose veikė 6 meno kolektyvai, kuriuos lankė 98 meno mėgėjai. Iš jų – 3 vaikų ir jaunimo kolektyvai. Veikė 5 studijos, būreliai ir klubai, kuriuos lankė 52 dalyviai.

2018 metais buvo 12 kolektyvų su 150 dalyvių. Vėžaičių KC ir skyriuose įvyko 29 mėgėjų meno kolektyvų koncertai. 40 koncertų išvykose. Pramoginės muzikos koncertai – 4, parodų (tautodailės ir kt.) įvyko 5, edukacinių renginių – 26, kitokių renginių – 41. Visi renginiai per metus įstaigoje ir skyriuose – 76, lankytojų – 6 064.  

Iš viso sąmatoje buvo planuota 188 600 eurų išlaidų. Išleista 3 421 eurų mažiau. Sumažintas planas ilgalaikio turto įsigijimui 5 540 Eur, nes įvykdžius mikroautobuso viešuosius pirkimus sutaupyta lėšų. Lėšų už nuomą sąmata padidinta 500 Eur, liko nesurinkta 280 eurų.   

 

      

Muziejaus kolektyvui reikalingos didesnės patalpos. S. Vaičienės nuotr.

         

Mažos patalpos ir žmogiškųjų išteklių trūkumas

Gargždų krašto muziejuje ir jo filialuose per 2018 m. apsilankė 12 309 lankytojai. Edukacinių užsiėmimų per metus surengta 207, juose dalyvavo 3 617 dalyvių. Per 2018 metus muziejuje surengti 30 renginių, iš jų 13 parodų.

Inicijuotos ir pateiktos 3 projektų paraiškos, dalyvauta bendradarbiavimo projektuose, rengti dokumentai įstaigos akreditacijai, priimti 4 savanoriai.

Įstaigos darbuotojų siekis – tapti Klaipėdos regiono traukos centru, reprezentuojant dviejų etnografinių regionų kultūrinį bei istorinį palikimą, Gargždų miesto istorinę raidą. Mažos, nepritaikytos patalpos apriboja galimybes rengti šiuolaikiškas, inovatyvias ekspozicijas, kuriose galėtų vykti svarbiausi miesto renginiai, edukaciniai užsiėmimai, moksleivių pamokos ir ekskursijų apsilankymai. Turima erdvė riboja galimybes skolintis, eksponuoti, išskirtines, aukštos meninės, istorinės, kultūrinės vertės parodas ir edukacines priemones. Ženklus įstaigos veiklos didėjimas ir intensyvėjimas išryškina ir žmogiškųjų išteklių trūkumą.

 

Bibliotekos paslaugomis naudojosi 21 proc. gyventojų

2018 metais Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje dirbo 44 darbuotojai: 28 įsigiję aukštąjį mokslą, 15 – aukštesnįjį išsilavinimą, 1 darbuotojas su viduriniu išsilavinimu, kuriam suteikta galimybė studijuoti ir siekti aukštojo mokslo išsilavinimo.

Ataskaitoje nurodoma, kad 2018 m. bibliotekos paslaugomis naudojosi 21 proc. rajono gyventojų. Iš viso viešosios bibliotekos sistemoje buvo registruoti 11 765 vartotojai. Viešojoje bibliotekoje (Gargžduose) – 3951, Priekulės m. filiale – 729 ir kaimo filialuose – 7085 vartotojai.

Daugiausia vartotojų nuo esančių priskirtame mikrorajone gyventojų sutelkta Agluonėnų – 432 vartotojai arba 24 proc., Daukšaičių – 173 arba 34 proc., Dauparų – 340 arba 22 proc., Dituvos – 543 arba 18 proc., Drevernos – 313 arba 31 proc., Endriejavo – 387 arba 28 proc., Judrėnų – 309 arba 31 proc., Kvietinių – 314 arba 22 proc., Lapių – 316 arba 29 proc., Veiviržėnų – 476 arba 22 proc., Venckų filiale – 242 arba 24 proc. vartotojų.

Anot įstaigos darbuotojų, vartotojų skaičiaus ir jų sutelkimo didėjimui reikšmės turėjo naujų nupirktų dokumentų gausa, vykdomų projektų, renginių įvairovė. 2018 metais vartotojų skaičius rajono bibliotekose padidėjo 413 žmonėmis.

Lankomumas padidėjo J. Lankučio viešojoje bibliotekoje, Agluonėnų, Dauparų, Dovilų, Endriejavo, Girininkų, Judrėnų, Lapių, Slengių, Veiviržėnų, Venckų, Vėžaičių ir kituose kaimo bibliotekose. Bibliotekose lankomasi dėl interneto teikiamų paslaugų, matomas susidomėjimas transliacijų įvairove. Atokesniuose kaimo filialuose šalia bibliotekų buriasi kaimo bendruomenės, čia vyksta įvairus renginiai, sueigos, mokymai. 2018 m. rajono 25 bibliotekose per 1 dieną vidutiniškai lankėsi 30 lankytojų. 2018 metais vidutiniškai 1 rajono skaitytojas per metus perskaitė 26–30 dokumentų. 2018 metais Klaipėdos rajono bibliotekose buvo 398 vartotojams skirtos darbo vietos. 2018 metais Klaipėdos rajono bibliotekose suorganizuoti 1 066 renginiai juose apsilankė 44 071 lankytojas.

2018 metais už 5 500 eurų suremontuotas Girininkų filialas, už 7 600 eurų nupirkti nauji bibliotekiniai baldai: knygų lentynos, darbo ir kompiuteriniai stalai baldų komplektas vaikams, minkštasuolis. Endriejavo biblioteka laikinai perkelta į seniūnijos patalpas, o esantis filialo pastatas pradėtas renovuoti.

Už 5 500 eurų pagamintos sieninės spintos trims kabinetams archyviniams dokumentams, retai naudojamiems spaudiniams laikyti. Devyniems darbuotojams už 10 000 eurų nupirkti 8 stacionarūs ir 1 nešiojamas kompiuteris.

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

 VEdid WWW   Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 263 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,