Pirmadienį Gargždų muzikos mokykloje vyko pirmasis koreguojamo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių darbinis aptarimas su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vadovais, skyrių vedėjais ir Tarybos nariais.

Pasak Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo Gyčio Kasperavičiaus, koreguojamas viso rajono bendrasis planas turi prisidėti prie problemų, kylančių dėl teritorijų planavimo, žemės paskirties keitimo ir chaotiškos urbanistinės plėtros, sprendimų.

„Jau dabar pastebime, kad neužtikrinamas suplanuotų kvartalų išvystymo lygis ir kokybė, tose vietovėse, kur kuriasi daugiausia naujakurių, neišvystyta inžinerinė, socialinė, visuomeninė infrastruktūra. Situacija nėra paprasta, kompaktiškose miestelių gyvenvietėse plėtra vyksta ne miestelyje, kur sutelktos įvairios paslaugos, o už jo ribų. Dažnai gauname gyventojų reikalavimų užtikrinti tinkamą kelių būklę, viešąjį transportą ir kitą miestams būdingą socialinę infrastruktūrą“, – kalbėjo G. Kasperavičius.

Pasak bendrąjį planą rengiančios UAB „Urbanistika“ atstovo Sauliaus Motiekos, politikams teks apsispręsti, kurias teritorijas rajone nustatyti kaip prioritetinės plėtros, ir ten atsakingai bei pamatuotai investuoti Savivaldybės lėšas reikalingai infrastruktūrai įrengti, pagalvoti apie šių teritorijų užstatymo tankį ir nuspręsti, ar stiprinti priemiesčių zonų plėtrą, ar visgi gyvinti toliau nuo Gargždų ir Klaipėdos miestų nutolusias gyvenvietes.

Savivaldybės meras Bronius Markauskas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu daugiausia problemų kelia infrastruktūros klausimai priemiestinėse teritorijose. Ne paslaptis, kad naujakuriai dažniausiai renkasi Klaipėdos pašonėje esančias gyvenvietes, tad tokiose vietovėse kaip Slengiai ir kitose vyksta didžiausias statybų intensyvumas, gyventojai reikalauja visų kokybiškam gyvenimui reikalingų paslaugų: kelių, mokyklų ir darželių.

Administracijos direktorius Artūras Bogdanovas taip pat išreiškė nuomonę, kad norint suvaldyti chaotišką urbanistinę plėtrą, reikėtų sutikti su plano rengėjų siūlymais nustatyti pirmo ir antro prioriteto teritorines zonas. Pastarosiose tektų griežtinti taisykles ir norėdami vystyti gyvenamųjų namų kvartalus, statytojai privalėtų rengti detaliuosius teritorijų planus.

„Pirmo prioriteto plėtros zonas siūlau palikti priemiestinėse teritorijose. Jei kalbėtume apie nuo Gargždų ir Klaipėdos nutolusias gyvenvietes, tokias kaip Judrėnai ir Veiviržėnai, galvoti apie urbanistinę plėtrą miestelių teritorijose būtų normalu, tačiau ne aplink juos“, – sakė Administracijos direktorius.

Bendrojo plano rengėjai gavo įpareigojimą per kelias savaites parengti keletą prioritetinių plėtros teritorijų alternatyvų ir pristatyti juos administracijai.