Mano Gargždai



Gintautas Kniukšta – žemaičių savanoris

Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
Gintautas Kniukšta (viduryje) subūrė Rietavo ir visos Lietuvos šviesuolių savanorių pulkelį, kuris ragino ir  ragina valdžią matyti ne tik Vilniaus bokštus, bet ir regionus. Asmeninio archyvo nuotr. Gintautas Kniukšta (viduryje) subūrė Rietavo ir visos Lietuvos šviesuolių savanorių pulkelį, kuris ragino ir ragina valdžią matyti ne tik Vilniaus bokštus, bet ir regionus. Asmeninio archyvo nuotr.

Gintautas Kniukšta per savo profesinę agronomo ir žurnalisto, vėliau ir politiko karjerą užėmė įvairius postus, išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą buvo Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, savo nuveiktais darbais pelnęs gerą vardą.

 

Tačiau atsitraukęs iš didžiosios politikos ir partinių rietenų, Gintautas nepasitraukė iš aktyvaus visuomenės gyvenimo. Gal net naujaip pažino save, atrado tokių savo bruožų ir savybių, kurių nei jis, nei kiti nepastebėjo.

Atrodytų, žmogus kur kas daugiau nuveiks, jeigu jis apsiginklavęs Seimo nario mandatu ir galingos partijos bilietu, o redaktorius leis įtakingą laikraštį, jeigu už jo nugaros bus turtingi akcininkai.

Gintautas vienas velka laikraščio „Šiandien“ leidybos rūpesčių naštą ir be jokių mandatų ir partinių bilietų sugeba prisibelsti į aukščiausios valdžios duris, neklausdamas, kokiai partijai priklauso to kabineto šeimininkas. Mat Lietuvos negerovės, žmones kamuojančios bėdos neturi partinio bilieto.

Be abejo, vienas lauke – ne karys. Tai žinodamas Gintautas Kniukšta su šviesaus atminimo pirmosios atkurtos Lietuvos Vyriausybės Miškų ūkio ministru Vaidotu Antanaičiu ir kitais miškininkais 2017 m. pabaigoje įkūrė sąjūdį „Už Lietuvos miškus“, bandydami stabdyti didžiąją Lietuvą užgriuvusią nelaimę – vadinamąją miškų reformą ir prasidėjusius masinius girių kirtimus.

 

Miškininkai sako, kad Gintautą Kniukštą pažįsta kaip drąsų, pilietišką, Tėvynę mylintį ir sergantį už jos dabartį ir ateitį žmogų. Į Lapių Miško šventę atvažiavo ir VDU Žemės ūkio akademijos Miškų fakulteto dekanas profesorius E. Bartkevičius. Asmeninio archyvo nuotr.

 

Sunku būtų suskaičiuoti, kiek surengta už Lietuvos miškus Seime ir kitur konferencijų, piketų, mitingų, protesto žygių ir eitynių. Čia atsiskleidė ir sužydėjo puikus Gintauto organizatoriaus talentas. Burdamas bendraminčius, Gintautas, sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ valdybos pirmininkas, vėlgi neklausė jų partinio bilieto ir politinių pažiūrų. Veikė kaip savanoris, kviečiantis savanorius.

Pasirodo, savanorystė, įkvėpta taurios idėjos, gali suvienyti skirtingiausius žmones ir kalnus nuversti. Nereikia nei maišo pinigų, nei įtakingų užtarėjų ir rėmėjų.

Tai Gintautas įrodė gindamas praėjusios kadencijos neatsakingų politikų uždarytą Rietavo žemės ūkio kolegiją – pirmąją ne tik Žemaitijos, bet ir visos Lietuvos žemės ūkio mokyklą (mokslinyčią, kaip anuomet buvo vadinama), įsteigtą prieš 160 metų kunigaikščio Irenijaus Oginskio.

 

Labanoro žygyje. Gindamas Lietuvos miškus, Gintautas kalba apie ištikimybę ir atsakomybę Lietuvai – ar mes ją paliksime savo vaikams ir vaikaičiams bent tokią, kokią radome? Asmeninio archyvo nuotr.

 

Gintautas Kniukšta visuomet pabrėžia, kad yra Rietavo buvusio žemės ūkio technikumo auklėtinis, piktindamasis, kaip galima lengva ranka sunaikinti tokį Žemaitijos kultūros paveldo židinį.

Gintautas vėlgi subūrė Rietavo ir visos Lietuvos šviesuolių savanorių pulkelį, kuris ragino ir ragina valdžią matyti ne tik Vilniaus bokštus, bet ir regionus.

Gintauto ir jo draugų dėka suspindo viltis, kad Rietavui ir visai Žemaitijai ypač svarbi Oginskių žemės ūkio „mokslinyčia“, tapusi daugiafunkciniu moderniu mokymo ir agroverslo centru, vėl atgims.

Gindamas Lietuvos miškus, Gintautas kalba apie ištikimybę ir atsakomybę Lietuvai – ar mes ją paliksime savo vaikams ir vaikaičiams bent tokią, kokią radome?

Gindamas Rietavo „mokslinyčią“ , Gintautas kalba apie skolą gimtajai tėvų žemei ir jos žmonėms.

Gintautas net kartą man yra išsitaręs: grąžindamas skolą jį išauginusiai Žemaitijai, jis iš savo gimtojo Rudaičių kaimo pasiryžęs, kaip kitados didysis žemaitis Simonas Daukantas, pėsčiomis nueiti iki Vilniaus ir sugrįžti atgalios. Žemaičių savanoris.

 

Lapių Miško šventėje su „Žemaitukais“ ir aktoriumi Giedriu Arbačiausku. Asmeninio archyvo nuotr.

 

Gintautas Kniukšta gimė 1960 m. spalio 25 d. Rudaičiuose, Klaipėdos rajone.

1975 m. baigė Lapių aštuonmetę mokyklą. 1979 m. Rietavo žemės ūkio technikume įgijo agronomo specialybę. 1985 m. Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute baigė biologijos ir žemės ūkio pagrindų specialybės studijas, agronomiją studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijoje.

Norėdamas būti stiprus ne tik ūkio, ekonomikos dalykuose, bet ir teisės srityje, 2003 m. Lietuvos teisės universitete įgijo teisės magistro laipsnį. Žemės ūkio, kaimo plėtros ir prekybos klausimais stažavosi JAV.

Gamybinį patyrimą sukaupė dirbdamas agronomu. Vėliau daug metų paskyrė kūrybiniam darbui. Dirbo laikraštyje „Tiesa“ žemės ūkio skyriaus vedėju, atsakinguoju sekretoriumi, taip pat laikraščiuose „Ūkininko patarėjas“ ir „Klaipėda“.

Keletą metų buvo žurnalo „Verslas ir politika“ vyriausiuoju redaktoriumi, o šiuo metu vadovauja savaitraščio „Šiandien“ leidybai. Parašė knygą „Dešimt metų šalia politikos ir politikoje“ (2004).

Turi darbo patirties vykdomosios valdžios institucijose. Dirbo Vyriausybės spaudos konsultantu, Žuvininkystės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos.

Jau daugiau kaip 20 metų vienaip ar kitaip dalyvauja Lietuvos politiniame gyvenime. 2000 metais buvo išrinktas į Seimą, vadovavo Seimo Kaimo reikalų komitetui.

Sunkiu ir atsakingu mūsų šalies stojimo į Europos Sąjungą laikotarpiu daug jėgų skyrė derybų priežiūrai. Kaimo reikalų komiteto pastangų dėka pavyko išsikovoti 10 metų žemės ūkio paskirties žemės pardavimo užsieniečiams pereinamąjį laikotarpį.

Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus apdovanotas Atminimo ženklu už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos transatlantinius ryšius.

Yra aktyvus, pilietiškas žmogus, gerai išmano visuomeninių organizacijų veiklą. Dirbo Lietuvos mėsos perdirbėjų, Lietuvos nederlingų žemių asociacijų direktoriumi.

2017 metais su 400 bendražygių įkūrė sąjūdį „Už Lietuvos miškus“, o pirmos atkurtos Lietuvos Vyriausybės miškų ūkio ministrui profesoriui Vaidotui Antanaičiui pasiūlius, buvo išrinktas Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus pirmininku.

Gintautas Kniukšta – pirmos lietuviškos žemės ūkio mokyklos atkūrimo Rietave iniciatorius. Taip pat yra Tarptautinės informatizacijos akademijos narys korespondentas, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys. Moka anglų ir rusų kalbas.

 

Lapių mokyklos šimtmečio šventė. 2018 m. vasara. Mokiniai ir mokytojai: Antanas, Aleksandra, Gintautas, Danutė, Jovita. Asmeninio archyvo nuotr.

 

Gintautas Kniukšta kartu su kraštiečiais Gargžduose dalyvavo Baltijos kelio 30-mečio minėjime. Asmeninio archyvo nuotr.

 

2000 m. Gintautas Kniukšta buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą, vadovavo Kaimo reikalų komitetui. Asmeninio archyvo nuotr.

 

Gargždo festivalio atidaryme. Asmeninio archyvo nuotr.

 

Į Gargždus agituoti už Gintautą atvyko rašytojas Arvydas Juozaitis ir dainų autorius bei atlikėjas Vytautas Babravičius-Simas. Asmeninio archyvo nuotr.

 

Žvejų šventėje Drevernoje. Asmeninio archyvo nuotr.

 

 Asmeninio archyvo nuotr.

 

 

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Gintauto Kniukštos rinkimų sąskaitos. Užsakymo nr. SR20-2019

Susiję įrašai (pagal žymę)

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 714 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,