Mano Gargždai



Archeologai Klaipėdoje aptiko akmens amžiaus gyvenvietę

Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
M. Mockus. E. Jankausko/ve.lt nuotr. M. Mockus. E. Jankausko/ve.lt nuotr.

Klaipėdos miesto teritorijoje žmonės gyveno jau akmens amžiuje. Seniausios gyvenvietės uostamiestyje pėdsakus archeologai aptiko visai netikėtai, darydami žvalgomuosius tyrimus Ferdinando aikštėje, Gegužės, Bokštų, Jūros ir Krovėjų gatvių ribojamame skvere.

 

„Vėlyvojo neolito gyvenvietės, datuojamos 2 600–1 600 m. pr. Kr., kultūrinį sluoksnį aptikome 120 cm gylyje. Vos 15 kv. metrų ploto iškastame šurfe atradome labai daug virvelinės, postvirvelinės brūkšniuotos keramikos šukių, titnago nuoskalų, anglies gabaliukų, gremžtuko fragmentą, kaulą. Šie radiniai liudija, kad jau akmens amžiuje šioje vietoje gyveno žmonės.

Kultūrinis sluoksnis yra 25–30 cm storio ir išsilaikė itin blogomis sąlygomis – smėlio grunte. Tai rodo, kad žmonės čia gyveno jau ilgai ir sėsliai, užsiėmė žemdirbyste, gyvulių auginimu. Daugiau išvadų apie seniausią gyvenvietę Klaipėdos mieste bus galima pateikti atlikus detalius radinių tyrimus laboratorijoje“, – sakė archeologinius tyrimus Ferdinando skvere atliekantis archeologas Marius Mockus.

Artimiausios akmens amžiaus gyvenvietės pajūrio regione buvo aptiktos Kvietinių kaime (Klaipėdos r.), Juodkrantėje, Nidoje, Šventojoje. Klaipėdos mieste iki šiol tokio seno kultūrinio sluoksnio rasta nebuvo.

„Be abejonės, šis radinys yra vienas reikšmingiausių Lietuvoje šiais metais“, – džiaugėsi M. Mockus.

Archeologas pasakojo, kad radinį aptiko netikėtai.

„Kadangi Klaipėdos miesto savivaldybė ketina rekonstruoti aikštę, kuri yra istorinio Klaipėdos miesto paribyje, Vitės priemiestyje privaloma atlikti archeologinius teritorijos tyrimus. Žinojome, jog šioje vietoje Septynmečio karo metais buvo supilti pylimai, XIX a. pradžioje suformuota aikštė, kuri vėliau buvo du kartus pertvarkyta. Antrojo pasaulinio karo metu joje buvo pastatytos dvi priešlėktuvinės slėptuvės. Kasdami 3 ir 5 m šurfą, atkasėme slėptuvių liekanas, kurios po karo buvo užpiltos. Jau pernai, tik pradėję tyrimus, atradome ir keletą mažyčių šukių, tačiau jų būklė buvo per prasta identifikuoti laikotarpį. O šiemet iškasę sąlyginai nedidelį šurfą, atradome ir neolito laikotarpio kultūrinį sluoksnį su tikrai daug radinių. Tiesa, dauguma jų labai maži, bet yra ir didesnių 4–5 cm šukių su išlikusiais ornamentais. Po tyrimų šie radiniai bus perduoti Mažosios Lietuvos istorijos muziejui“, – sakė archeologas M. Mockus.

Anot pašnekovo, Ferdinando aikštės rekonstrukcijos projekto sensacingas radinys nepakeis: „Akmens amžiaus kultūrinis sluoksnis aptiktas gana giliai, rekonstrukcijos darbai jo nepalies. Tik vandens nuotekų vamzdį teks iškelti iš tos vietos. O tolesni archeologiniai tyrimai paliekami ateities kartoms.“

 

Susiję įrašai (pagal žymę)

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Dabar svetainėje 146 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,