Kartais atrodo, kad problemos mus tiesiog persekioja. Viena po kitos puola iš pasalų ir vis meldi, kad tai baigtųsi, leistų atsipūsti. Kai jau atrodo ramu ir gali pradėti džiaugtis gyvenimu, tave aplanko senoji geroji draugė problema. Kaip su jomis kovoti ir kokius ginklus naudoti, mums patars psichologas dr. Marius Daugelavičius.

Ar tu tame pačiame taške?

Prisiminkime A. Einsteino žodžius: „Problemos viduje, neįmanoma rasti išėjimo iš problemos.“ Kol žmogus gyvena taip ,kaip jis gyvena. Kai jis mąsto taip, kaip jis mąsto. Kol žmogus sukasi toje pačioje terpėje, kurioje jis kartoja tuos pačius savo poelgius, kurie galbūt kadaise pasiteisino, buvo geri. Bėda ta, kad toks gyvenimo būdas, mąstymas, veiksmai jį atvedė į dabartinę situaciją, kurioje yra iškilusi problema.   Įsivaizduokime:  jei žmogus visada važiuoja tuo pat maršrutu, toje pačioje sankryžoje pasuka į dešinę, kitoje pasuka į kairę, kaip jam įprasta. Tuomet  jis visuomet  atvažiuos į tą patį tašką. O jame visada susidurs su atitinkamomis aplinkybėmis ir sąlygomis, atitinkamais žmonėmis, atitinkamomis galimybėmis ir, žinoma, su problemomis. Jeigu žmogus kiekvieną kartą priema tuos pačius pasirinkimus ir taip pat elgiasi, tada atitinkamai ir atsidūria tame pačiame taške.Vadinasi, kol asmuo kartos tuos pačius poelgius, priims tuos pačius pasirinkimus, tol problemų neišpręs.

Pats žmogus ir yra didžiausia problema

Žmogus privalo keisti savo charakterį, mąstymą, poelgius, įsitikinimus, emocines reakcijas. Koks jis yra, kaip jis elgiasi, tai gali nulemti jo likimą – likti tokiam pačiam. Jei žmogus nelinkęs keistis ir skatina aplinką prisitaikyti prie jo, tai jis gali pasidžiaugti ir pradėti susidraugauti su savo problemomis, nes priėjo aklavietę, kurioje nėra problemų sprendimo. Pats žmogus ir yra didžiausia problema.

Kaip išvengti problemų?

Yra frazė: „Išėjimas iš problemos yra maždaug ten, kur įėjimas.“ Jei užėjau į kambarį, tai suprantama, kad durys iš jo yra ten, pro kur įėjau. Jei žmogaus problemų įėjimas yra jo įpročiai, mąstymas, charakteris, vadinasi, pro čia reikia išeiti. Išėjimą reikia suprasti kaip šių savo savybių keitimą. Išėjimas iš problemos yra ten, kur ir įėjimas. Kitur išėjimo nėra. Yra sakoma: „Charakteris – mano karma. Pakeisiu charakterį, pakeisiu karmą.“  Jeigu norime išspręsti problemą, reikia keisti savo mąstymą, įpročius, charakterį. Už visų jūsų įsitikinimų dažniausiai stovi baimės, kurių paprastai nematome. Žmogus sako:  „Aš taip nenoriu, aš taip nedarysiu, aš taip nepratęs.“ Visi šie teiginiai įrodo, kad žmogus kažko bijo, jaučia, kad gali kažkas negero atsitikti. Jums reikia atsikratyti baimės.

Pradėk nuo savęs Visada pradėkite nuo savęs. Išsiaiškinkite, kokie apribojimai jus varžo, koks yra jūsų elgesio, mąstymo šablonas, ko bijote. Jei esate vadovas, tikriausiai niekada nesusimąstėte, kad tai jūs formuojate problemas savo pavaldiniuose, nes sprendžiate, ką daryti, ko nedaryti, kaip elgtis, mąsyti. Jei esate tėvas ar mama ir jūsų vaikas neklauso, negražiai elgiasi, kažko bijo,  jūs kategoriškai pritarsite, kad problema slypi vaike. Iš tiesų tai jūsų problemų atspindys. Jei susidūrėte su problema, ji yra jūsų. Kitų kaltinti nėra prasmės. Ką šioje situacijoje galime keisti? Tik save. Aplinką sunku veikti, nes ji linkusi priešintis. Reikia išnaudoti galimybę keisti save. Prisiminkime, kad aplinka nėra kalta. Jei aš priimsiu kitus sprendimus, kitaip elgsiuosi, tada į šitą situaciją daugiau nepateksiu. Reikia stengtis ne pakeisti situaciją, o įvertinti, kaip į ją patekote. Prisiminkite, kad problema yra tik tada, jei nuolat patenkate į tas pačias situacijas, susiduriate su tomis pačiomis problemomis, kai tai tampa cikliška. Tada reikia pradėti ieškoti dėsnių. Dėsnis yra vidinis įstatymas, kurį suradus reikia keisti. Jeigu tai yra vienetinė problema, tai nėra problema.