Šiandien uostamiestyje pirmą kartą rengtoje konferencijoje „Terra urbana“ skambėjo Gargždų vardas. Pranešimą tema „Urbanistiniai projektai ir vietos bendruomenės: ar kokybė svarbi?“ skaitė buvęs gargždiškis, iki šiol ties Gargždų projektais dirbantis urbanistas Matas Cirtautas.

Urbanistikos, architektūros ir dizaino institutas surengė pirmąjį iniciatyvos „Terra urbana“ renginį, tarpdalykinę mokslinę konferenciją „Urbanistinės kaitos žemėlapiai: miestas, kultūra, visuomenė“.

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose  pranešimus skaitė  prof. habil. dr. Pranciškus Juškevičius, prof. Algis Vyšniūnas, Tomas S. Butkus, prof. dr. Zigmas J. Daunora, doc. dr. Inesa Alistratovaitė-Kurtinaitienė, doc. dr. Dalia Dijokienė, Vytenis Rudokas, dr. Vytautas Rubavičius, doc. dr. Tomas Grunskis. Miesto viešųjų erdvių sistema. Plėtros galimybės ir strategijos, Matas Cirtautas, Milda Žekonytė, doc. dr. Liutauras Kraniauskas, prof. dr. Aldis Gedutis.

Buvo diskutuojama apie Klaipėdos, Vilniaus, Šiaulių, Gargždų ir visų kitų šalies miestų urbanistinę kaitą.

„Idėja surengti mokslinę konferenciją gimė iš noro keisti esamą situaciją. Lietuva jau daugiau nei pusę amžiaus yra urbanistinė valstybė su savitai išplėtota miestų sistema. Tačiau ji vis dar stokoja visavertės miesto visuomenės ir miestiškos kultūros. – teigė vienas iš konferencijos rengėjų ir pranešėjų Tomas. S. Butkus. – Pirmiausia urbanistika yra aplinkos formavimo menas. Tačiau be mokslinės metodologijos ir metodinių principų šis menas nėra praktiškai pritaikomas. Tai reiškia, kad terra urbana braižytojai, be meninių ir mokslinių erdvės formavimo įgūdžių turi išmanyti miesto ekonomiką, sociologiją, statybos inžineriją“, - sakė jis, vildamasis, kad konferencija prisidės prie pozityvių pokyčių urbanistikos srityje.

Savo pranešime konferencijoje M.Cirtautas bendradarbiavimą su Gargždų bendruomene dėl miesto planavimo darbų nurodė kaip sektiną, bet Lietuvoje vis dar retai pasitaikantį reiškinį.

„Bandymų įvertinti visuomenės poreikius ir pritaikyti juos miestų planavimo darbuose netrūksta. Tačiau praktinių pavyzdžių, kaip aktyvus vietos bendruomenių dalyvavimas urbanistinio planavimo ir projektavimo procesuose prisideda prie projektų kokybės gerinimo, nėra daug. Vienas jų – projektas „Padovanok viziją Gargždų miestui!“ Projektas pradėtas rengti vietos bendruomenės iniciatyva, reaguojant į Gargždų miesto bendrojo plano rengimo problemas: per mažą visuomenės aktyvumą, galimą sprendimų argumentacijos trūkumą, miesto gyventojų rūpesčių neatitikimą“, - savo pranešime dėstė M.Cirtautas.