Socialinių paslaugų srities darbuotojų, kurie dirba savivaldybių pavaldumo biudžetinėse įstaigose, darbo užmokestis tinkamai apskaičiuojamas tik 27-iose iš visų 60 savivaldybių. Tokie duomenys paaiškėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai surinkus duomenis apie socialinių paslaugų srities darbuotojams pritaikytus koeficientus, kuriais remiantis apskaičiuojama pastovioji atlyginimo dalis.

„Visuotinai žinoma, kad socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo užmokestis nėra pakankamas atsižvelgus į keliamus tikslus bei uždavinius. Todėl prie savivaldos mokamo darbo užmokesčio papildomai skirta 23,7 mln. eurų iš valstybės biudžeto su šeimomis dirbantiems socialiniams darbuotojams ir atvejo vadybininkams. Neseniai su finansų ministru sutarėme, kad iš valstybės biudžeto bus kompensuojamos premijos socialinių paslaugų įstaigų darbuotojams, kurių krūvis padidėjo koronaviruso pandemijos laikotarpiu. Tam skiriama 4 mln. eurų. Tačiau norime pabrėžti, kad savivalda turėtų teisingai skaičiuoti šių darbuotojų darbo užmokestį taip, kaip nurodoma įstatyme – juk darbuotojui svarbus kiekvienas euras“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Socialinių paslaugų srities darbuotojams darbo užmokestis didžiąja dalimi mokamas iš savivaldybių biudžetų, tačiau nacionaliniu mastu atlyginimų minimaliąsias ribas reglamentuoja vieningas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas.

Jame nurodoma, kokie minimalūs koeficientai turi būti taikomi konkrečioms biudžetinių įstaigų pareigybėms apskaičiuojant pastoviąją pareiginės algos dalį. Socialinių paslaugų srities darbuotojams įstatyme nustatyti minimalieji pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami 20 procentų. Apskaičiuojant darbo užmokestį, darbuotojo koeficientas yra dauginamas iš bazinės pareiginės algos dydžio, kuris siekia 176 eurus.

Darbo užmokestis paprastai susideda iš pastoviosios ir kintamosios dalies – pastaroji priklauso nuo praėjusių metų veiklos vertinimo ir gali siekti iki 40 proc. pastoviosios atlyginimo dalies.

A lygio pareigybėms yra būtinas ne žemesnis nei aukštasis išsilavinimas, o minimalūs koeficientai gali svyruoti nuo 5,64 iki 6,01, priklausomai nuo profesinio darbo patirties. Tai daugiausiai apima socialinius darbuotojus ir atvejo vadybininkus savivaldybėse.

B lygio pareigybėms būtinas ne žemesnis kaip aukštesnysis išsilavinimas, įgytas iki 2009 metų, ar specialusis vidurinis išsilavinimas, įgytas iki 1995 metų, o minimalūs koeficientai – nuo 5,16 iki 5,39. Tai dažniausiai socialiniai darbuotojai, kuriems dėl ankščiau minimų išlygų nėra taikomas reikalavimas būti įgijus aukštąjį išsilavinimą.

C lygio pareigybėms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ar įgyta profesinė kvalifikacija. Minimalūs koeficientai – nuo 4,8 iki 4,9. Į šią grupę patenka individualios priežiūros personalas, tai yra socialinių darbuotojų padėjėjai, lankomosios priežiūros specialistai, asmeniniai asistentai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai apibendrinus 2019 ir 2020 metų surinktus duomenis paaiškėjo, kad pagal Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą tinkami koeficientai nustatyti tik 27 savivaldybėse.

Likusios neteisingai pritaikė A, B arba C lygių pareigybių koeficientus. Labiausiai įstatymo neatitinka C lygio darbuotojų koeficientai. Tai reiškia, kad darbuotojai gauna mažesnį darbo užmokestį nei jiems priklausytų pagal įstatymą.

Koeficientus dažniausiai neteisingai 2020 metams pritaikė Druskininkai, Joniškio rajonas, Jurbarko rajonas, Kazlų Rūda, Pagėgiai, Šakių rajonas, Šilutės rajonas, Trakų rajonas.