Mano Gargždai



Trijų vaikų globėja džiaugiasi nuvijusi liūdesį ir radusi gyvenimo prasmę

Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
Labučių šeima su globotiniais. Asm. archyvo nuotr. Labučių šeima su globotiniais. Asm. archyvo nuotr.

Užaugintos ir į mokslus išleistos trys dukros, pastatyti namai ir... keistas trūkumas bei tuštumo jausmas. Taip pasijuto penkiasdešimtmetį perkopusi Klaipėdos rajono gyventoja Birutė Labutienė. Moteris atviravo, kad atsiradęs liūdesys ir rutina paskatino imtis drąsių sprendimų – tad jau dvejus metus šeima augina dvi seses (11 ir 13 m.) ir brolį (9 m.) iš vaikų globos namų. Kartu su vyru jie yra nuolatiniai globėjai, kurie vaikų gerove rūpinsis iki pilnametystės. Kaip buvo ryžtasi šiam žingsniui? Su kokiais iššūkiais susiduriama? Kokie džiugūs momentai ir atradimai? Pašnekovė sutiko pasidalinti savo istorija su portalo mano-gargzdai.lt skaitytojais.

 

Padrąsinimas imtis globos – sesers pavyzdys

B. Labutienė dirba buhaltere, vyras – vadybininku. Klaipėdos priemiestyje gyvenanti pora jau yra užauginusi tris dukras, joms – 33-eji, 30-imt, 29-eri metai. Pasak pašnekovės, buvo dvi priežastys, kurios lėmė, kad šiuo metu namuose netrūksta vaikų klegesio ir tenka vėl iš naujo prisiminti motinystės rūpesčius.

„Buvo gyvenime toks taškas, kai tu suvoki, kad viskas jau buvo, vaikai užaugo, išsimokslino, namus pasistatėme, profesinėje veikloje – aukščiau jau nebenori. Viskas ėmė kartotis, atsirado liūdesys“, – teigė pokalbininkė.

Globojami vaikai moters aplinkoje nebuvo neįprasta. Jos sesers šeimoje pirmoji globotinė atsirado prieš 17 metų, šeimai negalėjus susilaukti biologinių vaikų. Tačiau, kaip pasakoja B. Labutienė, įvyko stebuklas – kai niekas nesitikėjo, 40-ies metų seseriai gimė dukra, po trijų metų – dar viena. Tad jų šeimoje augo net keturi globojami vaikai ir dvi biologinės dukros.

Moteris atviravo, kad jai itin įstrigo vienas įvykis, kuomet jos namuose per Kalėdas svečiavosi du mažamečiai vaikučiai iš globos namų – jos sesers buvo prašoma priglausti ir šiuos mažylius.

„Jeigu būtumėte matę tuos vaikus – baltaplaukiai, mažučiai, už rankučių susikabinę, kiekvieną saldainį laužė per pusę. Man liko širdyje toks jausmas negeras, kad nepaėmiau tų vaikų. Atrodo, kad tuo metu niekaip negalėjome, daug dirbome“, – kalbėjo moteris.

Likusi nuoskauda paskatino pasidomėti šių vaikų likimu.

„Paskambinau sesei, prašiau pasidomėti, kur tie vaikai, mąsčiau juos priglausti. Sesuo pasiteiravo, bet jie jau buvo grąžinti mamai. Ir kitą dieną ji man skambina ir sako, kad yra kiti trys vaikai“, – brolio ir sesių atsiradimo šeimoje istoriją prisiminė B. Labutienė.

Po to, anot jos, viskas vyko „kosmoso greičiu“. Vaikai gyveno Ukmergės vaikų globos namuose (Ukmergėje gyvena ir globėjos sesuo – aut. past.), sesuo kiekvieną savaitgalį juos pasiimdavo į savo namus, Labučiai parsiveždavo kartą į mėnesį, buvo bandoma susibendrauti, apsiprasti.

Po pusmečio, išklausius dešimt savaičių trukusius globėjų kursus ir gavus teigiamą išvadą, šeima oficialiai tapo mažylių nuolatiniais globėjais.

 

Pradžioje vargino valgymo įpročiai

„Vaikai labai gražūs, bet viduje jie labai sužaloti, nėra taip paprasta“, – atviravo globėja.

Pirmosios savaitės, kai globotiniai apsigyveno namuose, buvo nelengvos. Moteris prisiminė, kad tris savaites su šeima gyveno ir jos sesuo su vaikais, norėjosi sukurti komfortišką aplinką, pamažu adaptuoti.

Pašnekovė stebėjosi, kad valstybė nesuteikia jokių atostogų, todėl tam, kad vaikai galėtų priprasti, moteris net darėsi planinę kojos piršto operaciją ir taip gavo dviejų mėnesių nedarbingumo pažymėjimą.

„Valstybė nieko nesuteikia, nemano, kad tai yra darbas. Įsivaizduokite, tu pasiimi tris vaikus ir sakai, kad išeini į darbą. O kokiame darbe gali gauti du mėnesius atostogų vasarą? Juk nesamdysi auklės, ji irgi svetimas žmogus“, – spragą globos procese įžvelgė B. Labutienė.

Ji prisiminė, kad nors ir buvo įrengti du kambariai vaikams, pradžioje visi trys miegojo ant vienos sofos. Tačiau didžiausias sunkumas, anot pašnekovės, buvo maistas. Vaikai labai daug ko nevalgė.

„Jie pripratę prie angliavandenių, banano su taškiukais, sudaužto obuoliuko, sriubos nevalgė. Grįžo miltai, aliejus, duona“, – pasikeitusius šeimos valgymo įpročius komentavo globėja.

Pokalbininkė džiaugėsi, kad vaikai mėgsta daržoves, bet pripažįsta, kad šeimoje atsirado daugiau miltinių patiekalų.

Moteris minėjo, kad su vaikais pavyksta susitarti dėl tvarkymosi – už įvairius darbus savaitės pabaigoje laukia finansinis paskatinimas.

„Kiekvieną dieną turi savo darbelį, už savaitę gauna šiek tiek pinigėlių“, – auklėjimo būdą atskleidė globėja.

Ją taip pat nustebino, kad vaikai visiškai nebijo gydytojų, odontologų, svarstė, kad galbūt yra pratę prie skausmo, jį lengviau pakelia.

 

 

Mažojo globotinio (9 m.) piešinys

 

Iššūkių netrūksta

Globėja pasakojo, kad geriausiai moksluose sekasi viduriniajai, o didžiausių sunkumų turi vyresnioji – 13-metė. Mokymosi sunkumai susiję su skaitymu – „skaitant sudėtingesnį tekstą, jis nevirsta vaizdiniu.“

Pašnekovė teigė, kad švietimo sistemoje pastebi didžiulių trūkumų dėl netinkamo programos individualizavimo.

„Pagal individualizuotą programą užduodama mažiau namų darbų, bet, jeigu vaikas perskaitė užduotį ir jos nesupranta, koks skirtumas, daryti daug ar mažai?“, – retoriškai klausė ji.

Esą tokie dalykai dažnai priveda prie problemų, negerų situacijų. Kaip pavyzdį pateikė, kai vyriausioji mergaitė mokytoją negražiai pasiuntė dėl to, kad jai buvo liepta skaityti prieš visą klasę.

„Vyresniajai labai patinka spalvinti. Ji gyvenime puikiausiai gyvens: bus manikiūrininkė, ar kirpėja. Ir pati buvo išsiskutusi šoną ir nusikirpusi gražiai“, –  mergaitės stipriąsias puses įžvelgė globėja.

Ji pasakojo, kad vaikai turi didžiules žinių spragas, nežino atrodytų paprastų žodžių, tokių kaip „atšlaitė“, „visuma“ ar netgi „kopos“, nes tiesiog niekada nebuvo buvę prie jūros.

 „Vaikai augę agresyvioje aplinkoje atjungia smegenyse tas jungtis, jie nebegirdi to, ko nesupranta. Po dviejų metų supratau, kad kartais jie tiesiog nesupranta, ką tu jiems sakai, – dalinosi patirtimi moteris. – Tu eini į kursus, žinai, kad meluos, vagiliaus. Vienas dalykas žinoti, kad taip bus, kitas – patirti tai. Situacijų – tiek, kad knygą galėčiau parašyti.“

 

Lanko būrelius

Paklausta apie valstybės suteikiamą finansinę paskatą globėjams, moteris teigė, kad ji yra svari ir būtų pakankama, jeigu įvairių būrelių veikla būtų nemokama. Globotiniai lanko baseiną, du iš jų (viena mergaitė negali turėti didelio fizinio krūvio dėl širdies ydos) – ir karatė užsiėmimus. Kiekvienam vaikui kaina mėnesiui už vieną užklasinę veiklą – 40–45 eurai, neskaičiuojant nuvežimo ir parvežimo išlaidų.

Pašnekovė prisiminė, kad pirmasis rugsėjis, kuomet reikėjo vaikus suruošti mokyklai, buvo itin finansiškai sunkus. Reikėjo pirkti ir švarkus, aprangą kūno kultūrai, kanceliarines prekes, o dar ir pratyboms – po 60 eurų.

„Buvau ir panikoje, pagalvojau, kad su vyru niekada nesame buvę tokie neturtingi, nors gyvename vidutiniškai“, – sunkumus prisiminė globėja.

Ji akcentavo, kad užsiėmimai ir lavinimas vaikams yra itin reikalingas ir naudingas. Baseinas itin padeda stuburų iškrypimui taisyti. Fizinė veikla ir pokyčiai vaikų mityboje lėmė ir tai, kad pagerėjo vaikų fizinė sveikata.

Moteris teigė, kad tiems, kurie svarsto į šeimą priimti globotinį, visų pirma reikėtų pasidomėti, kokia šalia yra mokykla, ar yra nemokamų būrelių.

„Turėjau viziją, ką veiks vaikai, bet paskui viską reikėjo pergalvoti. Mažuosius reikia lavinti, turi pasportuoti ar pamuzikuoti“, – sako B. Labutienė.

Ji taip pat pridūrė, kad nors vaikams ir suteikia įvairiapusį lavinimą, vežioja į baseinus ar keliauja į užsienį, nelaukia, kad vaikai tai įvertintų.

„Vaikai vaikščiojo po Atėnų Akropolį nukabinę nosį, kas ten įdomaus – griuvėsiai. Tačiau šiemet per istorijos pamoką jau galėjo šaukti: „aš buvau, aš mačiau“, – apie nematomą naudą kalbėjo pokalbininkė.

 

Mama nevadina

Globėja atskleidė, kad vaikai, kai nuvyksta į Ukmergę, susitinka ir su savo biologine mama, vyresnėmis sesėmis ir broliu. Biologinė vaikų mama turi žalingų įpročių, pati yra užaugusi vaikų namuose.

„Vaikai dideli, manęs su vyru mama ir tėčiu nevadina. Tik mažajam kartais išsprūsta „mamytė“, – pasakojo B. Labutienė.

Jos teigimu, globotiniams pradžioje buvo sunku apsiprasti ir su kitu šeimos nariu – vyru, jo neklausydavo. Anot moters, jis mažai kišasi į auklėjimo procesą: „Jis mums labiau – techninė pagalba, kad viskas veiktų, yra užnugaris.“

Tiesa, būtent vyras vykdo vaikų naršymo internete kontrolę per „Family link“ programėlę: „Viskas kas ateina, vyras mato, turinį arba praleidžia arba ne.“

Globėja pasidžiaugė, kad lygindama vaikus su bendraamžiais, turi kuo didžiuotis: „Mano vaikai – „superiniai“, moka ir valgyti pasidaryti, ir susitvarkyti, ir stalą pasidengti, valgyti su įrankiais. Iš kitų šeimų, kai nakvoja vaikų draugai, žiūriu, su peiliu, šakute nemoka valgyti. Jie patys kepa trijų rūšių keksiukus. Puikūs vaikai, žinoma, sužalojimai vis tiek išlenda.“

 

Išsklaidė liūdesį ir suteikė prasmę

Gyvenimas Labučių šeimoje, atsiradus trims mažamečiams vaikams, tikrai pasikeitė.

Globėja džiaugiasi: „Liūdesio tikrai nebėra, tik nueinu iki lovos – ir migdomųjų tikrai nereikia, užmiegu kartu su vaikais. Gyvenimas daug aktyvesnis, jeigu lyginu su draugėmis. Neturiu, kada sirgti.“

Draugėms ir bendradarbėms, kurios stebisi, kaip galima priprasti prie svetimo vaiko, B. Labutienė sako: „Tu pripranti iškart tą akimirką, kai jis apkabina tave savo mažomis rankutėmis.“

Moteris teigia, kad vaikų dėka šeima daugiau keliauja. Praėjusiais metais visi drauge apkeliavo Graikiją, o šiemet, jeigu pandemija nesutrukdys, rugpjūtį turi lėktuvo bilietus į Italiją.

Pasak pašnekovės, namuose atsirado daugiau meilės: „Daug to švelnumo gauni, berniukas tiesiog prilipęs būna.“

Visų svarbiausia, anot globėjos, gyvenimas vėl tapo prasmingas, gera matyti pasikeitusius vaikus.

„Mes visi labai rūpinamės savo kiemu, savo vaikais. Mes, lietuviai, nesuprantame, kad visi esame vienos rankos pirštai ir tas vaikas už sienos, jis irgi yra mūsų, mes grotų visur neužsidėsime. Tuos vaikus turime integruoti ir turime jiems padėti. Pradėkime nuo savęs. Iššūkių yra kiekvieną dieną, bet liūdėti irgi tikrai nėra kada“, – sako trijų vaikų globėja, pridurdama, kad svarbiausia – kad vaikai užaugtų gerais žmonėmis.

 

Klaipėdos rajone vaikus globoja 75 šeimos, kuriose auga 107 vaikai. Taip pat veikia viena šeimyna, globojanti 4 vaikus bei 2 budintys globotojai, prižiūrintys 4 vaikus.

Gargždų socialinių paslaugų centro direktorė Viktorija Lygnugarienė iš savo patirties sako, kad kas trečia šeima, negalėjusi susilaukti biologinių vaikų, į šeimą priėmusi globotinį, susilaukia savų. Deja, vidutiniškai viena šeima per metus, priėmusi globotinį, atsisako šių pareigų.

Vaikų globos institucijose šalyje vis dar auga 1 777 vaikai, o 2020 metai Lietuvoje paskutiniai, kai vaiko globėju gali tapti vaikų globos namai. Šiuo metu Lietuvoje vaikus globoja 3 839 šeimos ir jose auga 4 936 vaikai.

 

Kaip tapti globėju?

Asmuo, norintis globoti šeimoje be tėvų globos likusį vaiką, turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją, kurios darbuotojams padedant, bus pradėta globos šeimoje procedūra. Pirmiausia bus vykdomas asmens pradinis įvertinimas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnybos) teritoriniam skyriui atlikus asmens pradinį vertinimą ir priėmus teigiamą sprendimą, asmuo nukreipiamas į savivaldybės teritorijoje veikiantį Globos centrą dėl mokymų ir jo pasirengimo globoti vaiką vertinimo pagal GIMK programą ir išvados parengimo. Mokymus organizuoja savivaldybės teritorijoje veikiantys globos centrai, kuriuose paslaugas teikia pagal GIMK programą Tarnybos atestuoti asmenys.

Mokymai privalomi kiekvienam fiziniam asmeniui, norinčiam tapti vaiko globėju, dėl kurio teigiamo pradinio įvertinimo priimtas Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimas, o jo sutuoktiniui ar bendrai gyvenančiam asmeniui rekomenduojami. Pastebėtina, kad vaiko artimiesiems giminaičiams mokymai yra rekomenduojami, tačiau neprivalomi.

Pabaigus mokymus pagal GIMK programą Tarnybos atestuoti asmenys įvertina, ar asmuo yra pasirengęs globoti tėvų globos netekusį vaiką. Atkreiptinas dėmesys, jog tik gavus teigiamą išvadą apie pasirengimą globoti vaiką, asmuo gali būti skiriamas globėju. Globėjų mokymai trunka 7 savaites, o visa pasirengimo jais tapti procedūra – apie 4–5 mėnesius nuo dokumentų pateikimo.

 

Jei Jums artima globos ar įvaikinimo idėja, kviečiame kreiptis į Gargždų socialinių paslaugų centro padalinio Globos centro specialistus (Sodo g. 1, Gargždai, tel. 8 46 470202, 8 683 23943 arba el. paštu ). Daugiau informacijos www.gargzduspc.lt ir Facebook paskyroje GIMK Klaipėdos rajone

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

 VEdid WWW   Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 355 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,