Švietimas – viena iš svarbiausių sričių, tad ir formuojant Savivaldybės biudžetą jam tenka didžiausia lėšų dalis. Nuosekliai dirbama, kad rajono vaikai gautų kokybiškas ugdymo paslaugas – tvarkoma ugdymo įstaigų infrastruktūra, remontuojami pastatai, pedagogai nuolat semiasi žinių, diegiamos įvairios naujovės, kad būtų galima naudotis pažangiausia įranga ir priemonėmis.

Gerinama ir infrastruktūra, ir ugdymo kokybė

Pasak Klaipėdos rajono mero pavaduotojos Violetos Riaukienės, dedamos pastangos, kad ugdymo sąlygos nuolat gerėtų.

„Rajone steigiasi privatūs darželiai, o juos lankančių vaikų tėvai gali pasinaudoti dotacija, kuria padidinome nuo 150 iki 200 eurų. Džiugu, kad Jakuose iškils ilgai laukta nauja mokykla, projektuojamas ir Priekulės I. Simonaitytės gimnazijos priestatas, tvarkomos kitos įstaigos. Didelis dėmesys skiriamas ir ugdymo kokybės gerinimui – sėkmingai įgyvendinami jau anksčiau pradėti projektai ir priemonės, startuoja nauji. Pavyzdžiui, šį mėnesį Kretingalės, Endriejavo pagrindinėse mokyklose, Priekulės I. Simonaitytės ir Veiviržėnų J. Šaulio gimnazijose pradėtas įgyvendinti dvejų metų trukmės mokyklų pažangos ES finansuojamas projektas „Mokinių ugdymosi pasiekimų gerinimas diegiant kokybės krepšelį“, kurio vertė abejiems metams siekia 370 tūkst. eurų“, – teigia mero pavaduotoja.

Bendras ugdytinių skaičius Klaipėdos rajono ugdymo įstaigose yra 7 371. Iš jų specialiųjų ugdymosi poreikių, neskaičiuojant kalbos ir kitų kalbėjimo sutrikimų turinčių, yra 581. 274 šių ugdytinių turi didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių.

„Klaipėdos rajono pedagoginė psichologinė tarnyba jau ne vienus metus teikia psichologinę pagalbą ir rajono lopšeliuose-darželiuose. Taip ankstyvame amžiuje galima pastebėti vaikų problemas ir padėti tiek jiems, tiek šeimoms. Taip pat mokyklose per kelerius metus padaugėjo psichologų etatų, pavyzdžiui, Agluonėnuose ir Kretingalėje šių specialistų prieš keletą metų visai nebuvo“, – sako mero pavaduotoja.

Bendrojo ugdymo mokyklose, lopšeliuose-darželiuose ir Klaipėdos rajono pedagoginėje psichologinėje tarnyboje (PPT) įvairiu krūviu dirba 24 psichologai, iš viso – 20,8 etato.

Rajono bendrojo ugdymo mokyklose yra 15,25 etato socialinių pedagogų bei 5,28 etato Lapių bendruomeniniuose globos namuose. Taip pat rajono švietimo įstaigose yra 18 etatų specialiųjų pedagogų, 28 etatai – logopedų.

„Be to, PPT teikimu, didesniu ar mažesniu krūviu priklausomai nuo specialiųjų ugdymosi poreikių sunkumo, rekomenduojama mokytojo padėjėjo pagalba. Rajone šio specialiosios pagalbos specialisto paslauga rekomenduojama 176 vaikams ir mokiniams, tačiau mokyklų administracijų ir specialistų bei Vaiko gerovės komisijos nuožiūra ir galimybėmis yra įsteigta apie 90 etatų. Tačiau susiduriama su problema dėl šių darbuotojų kompetencijos, nes vaikų specialieji ugdymosi poreikiai ir elgesys labai skirtingi, tad planuojama kurti atskirą mokytojų padėjėjų metodinę grupę jų kvalifikacijai tobulinti“, – sako vicemerė.

Integracija ugdymo įstaigose

Mero pavaduotojos Violetos Riaukienės teigimu, švietimo pagalbos sistemą dar labiau sustiprintų mobili komanda, kuri teiktų koordinuotą švietimo pagalbą vaikams, jų tėvams bei mokyklų bendruomenėms. Ši komanda atliktų vertinimus, kad kuo daugiau vaikų būtų įvertinti ir laiku būtų nustatyta, kokios pagalbos jiems reikia.

Anot mero pavaduotojos, švietimo pagalbos poreikis auga, be to, svarbu ruoštis ir įtraukiojo ugdymo startui 2024-aisiais metais, kai laukia nemaži iššūkiai – būsimoji mokinių įvairovė.

„Švietimo pagalba reikalinga tiek mokiniams, tiek jų šeimoms bei mokytojams. Ir toliau skirsime didelį dėmesį, kad ta pagalba būtų kokybiška, ją teiktų kvalifikuoti specialistai. Kai kuriose mokyklose vis dar nepakanka pagalbos mokiniui specialistų. Dar daugiau jų reikės nuo 2024 m. ir apie tai jau reikia galvoti. Įtraukiuoju ugdymu siekiama suteikti lygias ugdymosi galimybes visiems vaikams. Taigi specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai galės mokytis bet kurioje mokykloje, pavyzdžiui, esančioje arčiausiai namų. To siekiama jau dabar“, – sako mero pavaduotoja Violeta Riaukienė.

Svarbus ir visuomenės požiūris

Kokybiškam ugdymui ir ugdymuisi ne ką mažiau svarbus ir psichologinis mikroklimatas, todėl buvo atliktas rajono ugdymo įstaigų psichologinio mikroklimato tyrimas, kuriame dalyvavo 713 darbuotojų.

„Viena iš tyrime paliestų sričių – specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymas. Paaiškėjo, kad dažniau nei kas trečias ugdymo įstaigos darbuotojas bendrai sutinka su teiginiu, kad specialiųjų poreikių turintys vaikai neturėtų mokytis bendrose klasėse, nes nėra įmanoma jų mokyti visų kartu. Panaši dalis su tokiu teiginiu bendrai nesutinka ir didelė dalis su teiginiu nei sutinka, nei nesutinka. Taigi nemaža dalis nuomonės šiuo klausimu neturi. Galbūt viena tokių rezultatų priežasčių – jog mokytojams nepakanka specialistų pagalbos“, – teigia vicemerė.

Pasak mero pavaduotojos Violetos Riaukienės, nors išbandymas nemenkas, mokyklos turės būti pasiruošusios priimti specialiųjų poreikių turinčius vaikus, taip pat ir visuomenė.

„Visi turi jaustis lygiateisiai visuomenės nariai. Emocinė mokinių su specialiaisiais ugdymosi poreikiais būsena siekiant sėkmingo įtraukimo – pati svarbiausia. Vaikas turi jaustis saugus, tik tuomet jo ugdymas tampa kitoks. Šių vaikų integracijos sėkmę lems ne tik pedagogų pasiruošimas, bet ir mokyklų bendruomenių, visuomenės tolerantiškas požiūris, palaikymas bei glaudesnis tarpinstitucinis bendradarbiavimas“ – įsitikinusi vicemerė Violeta Riaukienė.

Užsakymo nr. SAV-10-24