Mano Gargždai



Aiškėja, kiek „Žiemys“ išleidžia kelionėms į Dreverną

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
„Žiemys“ nuotr. „Žiemys“ nuotr.

Toliau daromi žingsniai ir tęsiamos diskusijos, kaip ir kur iš Drevernos į uostamiestį sugrąžinti Klaipėdos miesto vaikų buriuotojų treniruotes. Aiškėja ir sumos, kiek per metus buriavimo sporto mokykla „Žiemys“ patiria kuro sąnaudų ir transporto išlaidų, nuolat keliaujant iš Klaipėdos į Dreverną.

 

Pagal „Žiemio“ pateiktus paskaičiavimus, vien kurui 2019 metais išleisti 5 tūkstančiai eurų, o įskaitant mikroautobusų nusidėvėjimą, amortizaciją ir remontą suma perkopia ir 11 tūkstančių eurų.

Prie „Žiemio“ išlaikymo dalininko teisėmis prisideda ne tik Klaipėdos miesto, bet ir Klaipėdos rajono savivaldybė.

Teigiama, kad, jeigu Klaipėdos rajono savivaldybė atsisakytų savo dalininko teisių, „Žiemio“ mokyklai tektų mokėti nuomą Drevernos prieplaukos valdytojui – beveik 14 tūkstančių eurų. Be to, mokykla negautų šiek tiek daugiau nei 16 tūkstančių eurų finansavimo metams sporto programai vykdyti.

 

Diskutavo prie Kuršių marių

„Prie Kuršių marių buvome susitikę su uosto direkcijos atstovais, su kuriais aptarėme buriavimo sporto šakos perspektyvas mūsų mieste. Daugelį metų siekiame jaunuosius buriuotojus perkelti iš Drevernos į Klaipėdą. Klaipėdos uosto plėtros planuose numatyta pastatyti pietinius uosto vartus, prie kurių įsikurtų mažųjų laivų uostelis, talpinantis net iki tūkstančio jachtų bei katerių. Šalia atsirastų vietos ir vaikų buriavimo mokyklai, tačiau tai yra 5–7 metų perspektyva, o tiek laukti mes nenorime ir negalime“, – pabrėžė Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis.

Anot A. Cesiulio, uosto atstovai geranoriškai sutinka įsileisti buriuotojus į pietinę dalį, tačiau problema ta, kad toje potencialioje vietoje numatoma uosto plėtra.

„Taip pat mes norėtume, jog nebūtų pamiršti jaunieji irkluotojai, kurie nori sportuoti ne tik Danės upėje, bet ir mariose. Turime tikslą, kad sportuojančių vaikų burės skleistųsi prie Klaipėdos krantų jau kitais metais. Tikimės, kad mūsų lūkesčiai išsipildys, ir mūsų jaunieji buriuotojai ir irkluotojai ras vietą sportuoti arčiau namų Kuršių marių akvatorijoje“, – pabrėžė A. Cesiulis.

 

Vietą išbandė irkluotojai

Siekiama įrengti bent jau laikiną bazę, kad Klaipėdos miesto vaikai galėtų plaukioti savo „Optimist“ klasės laiveliais, taip pat galėtų čia savo vietą rasti irkluotojai ir kitų vandens sporto šakų mėgėjai.

Vienas iš variantų – pietinėje uosto dalyje, už buvusios Tarptautinės jūrų perkėlos, kiek tolėliau už nebaigtos statyti valčių prieplaukos.

Rugpjūčio mėnesio minėtą potencialią vandens sporto šakų bazę jau išbandė uostamiesčio irkluotojai – vykdė Klaipėdos miesto irklavimo pirmenybes.

Tiesa, čia nėra įrengta patogių krantinių ir tiltelių, tačiau, anot Klaipėdos irklavimo centro direktoriaus Liudviko Mileškos, kuris ir buvo šių varžybų idėjos autorius, tai nėra bėda.

„Viskas nesunkiai ir be didelių investicijų įrengiama. Mes siūlome, kad vandens sportas būtų sugrąžintas į Kuršių marias bent jau vasaromis. Ši vieta galėtų tapti šiltojo sezono konteinerine vandens sporto šakų bazavimosi vieta“, – dar rugpjūčio mėnesį „Vakarų ekspresui“ akcentavo L. Mileška.

Jo teigimu, čia galėtų treniruotis, stovyklauti ir varžybas rengti ne tik irkluotojai, bet ir buriuotojai, irklentininkai, taip pat galėtų būti vystomas ir turistinis baidarių sportas.

„Šią vietą esame išstudijavę ir matome, kad vandens sportui ji tinkama“, – kalbėjo Klaipėdos irklavimo centro vadovas.

Vis labiau pastebima, kad Dangės upėje vasaromis aukštesnio meistriškumo sportininkams vykdyti irklavimo treniruočių procesą darosi sudėtinga – upės pakraščiai užželia, siaura vandens kelio akvatorija, taip pat plaukioja kateriai, vandens dviračiai, irklentininkai ir kitos vandens priemonės. Tokiomis sąlygomis sudėtinga pasiruošti atsakingoms varžyboms. Be to, sunku užtikrinti sportininkų saugumą.

„Šią problemą galėtume išspręsti vasaromis irklavimo srautus dalinai nukreipę į Kuršių marias“, – kalbėjo L. Mileška.

Pasak Klaipėdos irklavimo centro direktoriaus, anksčiau, prieš karą, nuo 1885 metų, pagrindinė irkluotojų buveinė buvo Kuršių marių akvatorija.

„Paskutinės irkluotojų varžybos čia vyko dar sovietų laikais – 1963 metais. Startas buvo prie Kiaulės Nugaros, o finišas – ties Jachtklubu. Tačiau dabar ten yra įrengtos aukštos krantinės, tad laivai, kateriai išsiūbuoja vandenį ir irkluoti nėra patogu, net pavojinga. Taigi, mes siūlome kiek tolimesnę Kuršių marių vietą – Kairių gatvės gale“, – kalbėjo Klaipėdos irklavimo centro direktorius.

 

Kreipsis į Aplinkos apsaugos agentūrą

Visgi, pasak A. Cesiulio ir uostininkų, pietinėje dalyje yra ir „Natura 2000“ saugoma teritorija, kurioje uostas negali vykdyti jokios gamybinės veiklos.

„Bandoma aiškintis, ar šioje teritorijoje leidžiama kitokia veikla. „Žiemio“ vadovė Agnė Dalangauskienė planuoja kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą, kad ši pateiktų atsakymą, ar toje teritorijoje būtų galima įrengti buriavimo mokyklą“, – teigė A. Cesiulis.

Jei galima, tuomet būtų mąstoma apie laikinus statinius – konteinerius persirengti ir angarą, kuriame būtų laikomas inventorius.

„Kai bus aiškus aplinkosaugininkų atsakymas, tuomet ir žinosime, į kurią vietą koncentruoti dėmesį“, – sakė A. Cesiulis.

 

Susiję įrašai (pagal žymę)

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Dabar svetainėje 237 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,