Seime patvirtinus Kultūros komiteto sudėtį sukilo kultūros bendruomenė – pasipylė priekaištai Seimui, kad komitete atsidūrė žmonių, kurie iki šiol neturėjo jokios patirties šioje srityje. Labiausiai užkliuvo parlamentaras Petras Gražulis.

Šiuolaikinis šokis Seimo rūmuose virto politiniu tvirtinant Kultūros komitetą. Kultūros bendruomenė džiugiai sutiko žinią, kad naujajame Seime jis išliks, tačiau pasipiktino komitete išvydę P. Gražulį.

„Nustebino, kad komitete atsirado ir tokių gana kontraversiškų narių, kurie pasižymi ypatingu neryšiu su kultūros lauku. Toks įspūdis, kad nepaisant didelių tarptautinių pasiekimų, kultūros laukas eilinį kartą vis nesulaukia pakankamai dėmesio“, – LRT TELEVIZIJAI sakė Tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos pirmininkė Danutė Gambickaitė.

„Literatūros ir meno“ vyriausiasis redaktorius Gytis Norvilas tikino, kad minėtas politikas neturi sąsajų su kultūra.

„Esmė, kad trūksta adekvatumo, ką turi bendro Gražulis su kultūra? Nežinau, čia tas pats, kaip valgyti silkę su pienu ar panašiai“, – teigė jis.

Meno mugės „ArtVilnius“ vadovė Diana Stomienė tikino, kad komitete labai svarbu konstruktyvus darbas, tačiau ji abejoja, ar su dabartiniais komiteto nariais tai įmanoma.

„Tokia prieštaringa asmenybė nori dirbti šitame komitete. Labai svarbu, kad nevyktų destrukcija, o vyktų konstruktyvus darbas, tai nustebino, tiesą sakant“, – sakė ji.

Pats P. Gražulis neslėpė, kad nenorėjo dirbti kultūros komitete, tačiau tik toks jam atiteko.

„Ir praėjusioje kadencijoje norėjau dirbti Žmogaus teisių komitete, tačiau iš to komiteto išmetė. Dabar vėl pabandžiau, bet iš Mišrios Seimo narių grupės atėmė tą kvotą ir pasirinko tą vietą Jurgis Razma, kad aš negalėčiau ten dirbti. Paskui galvojau, gal kaimo reikalų komitete dirbti, bet ir ten jau pasiėmė tą vietą „darbiečiai“, liko tik Kultūros komitetas. Aš nematau didelių problemų“, – teigė P. Gražulis.

Seimo kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis neneigė, kad nerimauja dėl komiteto darbo, bet tikisi rasti su visais bendrą kalbą.

„Nerimo šiek tiek yra, nes sudėtis komiteto šiek tiek pakitusi. Yra žmonių, kurie ten laiko save tremtiniais ir sako, kad per prievartą atėjo, bet juokauju čia. Tikrai tikiuosi, kad mes rasime bendrą kalbą su kiekvienu iš jų“, – sakė jis.

Kultūros bendruomenė teigė, kad Seimo laukia svarbūs klausimai, pavyzdžiui, nevyriausybinių organizacijų veikla, valstybinių kultūros įstaigų darbuotojų atlyginimai. Stalčiuose liko ir Kultūros politikos pagrindų įstatymas.

„Mums reikia žiūrėti į svarbiausius dalykus šiame etape – tai kultūros komitetas, jo darbotvarkė – ir pageidauti, kad ten dirbtų žmonės, išmanantys lauką ir norintys diskutuoti, būti atviri“, – aiškino buvusi kultūros atašė Šiaurės šalims Živilė Etevičiūtė.

G. Norvilas taip pat sutinka, kad kultūros lauke – daug problemų, kurios turėtų būti sprendžiamos ir į jas nereikėtų žiūrėti atsainiai. Pasak meno organizacijų atstovų, jei komiteto darbas bus destruktyvus, jiems teks vėl išeiti į gatves – per praėjusią Seimo kadenciją šito išmoko.