Klaipėdos uosto krovos apyvarta, po nesėkmingo metų pradžios starto, nuo metų vidurio įgavo augimo pagreitį. Ypač sėkmingi pastarieji keturi mėnesiai, per kuriuos uosto krovos apyvarta kiekvieną mėnesį yra didesnė nei 4 mln. tonų.

„Žvelgiant į praėjusius metus, pernai lapkritį uosto krova buvo mažiausia, o šiemet ji yra viena didžiausių – uosto kompanijos perkovė 4,3 mln. tonų krovinių. Tai leidžia tikėtis, kad šiais nelengvais ir iššūkių kupinais metais Klaipėdos uosto įmonių suminė krovos apyvarta bus didžiausia per visą uosto veiklos laikotarpį. Tai ypač didelis pasiekimas, nes ne tik mūsų regiono uostai, bet ir daugelis Europos uostų šiemet turi mažesnes apyvartas nei pernai“, – pasakojo Artūras Drungilas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius.

Šį lapkritį labiausiai gausėjo birių krovinių – augta daugiau kaip 50 proc., palyginti su praėjusių metų lapkričiu. Ryškiausias augimas fiksuotas žemės ūkio produktų, ypač grūdų krovoje. Dėl gausaus šių metų derliaus lapkritį per Klaipėdos uostą grūdų krauta dvigubai daugiau nei praėjusių metų lapkritį. Optimizmo suteikia ir gausėjantis generalinių krovinių kiekis. Nežymiai augo konteinerių apimtys, dešimtadaliu daugiau fiksuota ro-ro krovinių.

„Šie metai nėra konteinerinių uostų metai. Dėl sumenkusios vartojimo prekių paklausos daugelyje Europos uostų, kurie specializuojasi konteinerių krovoje, yra fiksuojami apyvartos kritimai. Klaipėdos uosto įmonės yra efektyviai diversifikavusios paslaugų pasiūlą, dominuoja net 10 skirtingų krovinių grupių specializacija. Todėl konteinerių apyvartos sumažėjimas Klaipėdos uoste buvo sėkmingai kompensuotas birių ir skystų trąšų, SGD, grūdų, rūdos, metalo laužo ir ro-ro krovos augimu“, – įžvalgomis dalijosi A. Drungilas.

Preliminariais duomenimis, per pirmus vienuolika šių metų mėnesių Klaipėdos uoste perkrauta 43,5 mln. tonų krovinių, o tai yra 2,3 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Krovos apyvartą labiausiai augino birieji produktai – trąšos ir grūdai.